Jurgis Gudauskas
Dažniausiai karpininkas
Na, ko gero viską jau žinote. Lietuvos karpininkų rinktinė 2016 metų pasaulio karpių gaudymo čempionate užėmė 2 vietą!
Čempionato metu žvejojantys komandos nariai buvo teisūs. Jie dieną – naktį ardami savo sektoriuose neturi laiko kada atsikvėpti. O mes, stebintys viską iš už raudonai – baltai dryžuotų linijų skaičiuojame, matuojame ir pergyvename daugiau, nei jie. Toks buvo vakarykštis vakaras kempinge. Tie, kurie susėdo prie vakarienės stalo, nepratarė nė žodžio geras 15 minučių. Įtampa ore tvyrojo tokia, kad atrodo net matėsi oro virpėjimas. Taip, per 7 dalyvavimo čempionatuose metus pirmą kartą mes pirmaujam. Ir kaip parodė rytinio svėrimo rezultatai, tas pirmavimas tęsėsi net parą laiko. Visi puikiai supratome, koks tas pirmavimas trapus – visose zonose taškai kybojo ant plauko. Beliko laukti to, ko kiekvieną naktį laukiame – SMS žinutės iš kurio nors vyrų pranešančios apie pagautą žuvį…
Taip tylomis ir išsiskirstėme į savo namelius. Ar nors vienas iš mūsų pamiegojo, abejoju… Saulius, vartęsis pusę nakties išėjo pasivaikščioti tamsiais kempingo teritorijos takeliais. Niekas nematė ir nežino, kada atsikėlė Tomas ir ar jis iš viso gulė.
Tačiau 6:30 ryto, dar visiškoje tamsoje, be jokių žadintuvų ir susitarimų jau stovėjome prie automobilių. Atrodė, kad būdami kempinge mes nepadedame saviškiams. O padėti dar šansų, nors ir nedidelių, yra, nors per naktį nė vienos SMS žinutės apie pagautą žuvį taip ir negavome… Tačiau visą vakarą ir rytą šokinėjome nuo SMS žinučių, kurias siuntė sirgaliai ir draugai iš Lietuvos. Ačiū, bičiuliai, už palaikymą!
Nors naktinio kibimo nebuvo, rytinis „kliovelis“ mus pradžiugino B ir C zonose: Darius ir Aurimas pagavo vieną, o Rytis su Viliumi – 2 žuvis. Likimas mūsų pusėje, nes viena C zonos žuvis, iš pirmo žvilgsnio atrodžiusi neįskaitine, teisėjų svarstyklėse parodė 1,575 kg!
Devintos valandos kapitonų susirinkime nesužinome nieko naujo, išskyrus tai, kad mes, net naktį nepagavę žuvies, išlaikėme pirmą vietą. Susirinkimo pabaigoje visi kapitonai plojame Prancūzijos organizatoriams už nepriekaištingą varžybų organizavimą. Net teisėjavimas buvo toks tikslus ir nešališkas, kad teisėjai savo, prancūzų, komandai už šėrimą už sektoriaus ribų parodė geltoną kortelę.
Liko trys su puse valandos iki finišo. Saulius su Tomu laksto po mūsų vyrų sektorius su paskutinėmis strategijomis. Arvydas budi prie B, Zbynia su Marium – prie A, o Mantas – prie C zonos. O mes, likusieji, važinėjame nerasdami sau vietos tai pas vienus, tai pas kitus ir skaičiuojame minutes.
Ežeras šį rytą gana negyvas. Bandome save guosti, kad jei žuvis nejuda, ji nejuda ir konkurentams. Tačiau pasiekia gera žinia iš B zonos. Turi, nors ir nedidelį, bet įskaitinį. Atvažiuojame į jų sektorių. O ten jau bloga žinia – kitas, stambesnis karpis, nutrūko… Taip arti aukso, tačiau viskas taip trapu ir neaišku. Likus pusantros valandos iki finišo B zonoje mes treti. Ši vieta mums garantuoja auksą, jei nieko nenutiks kitose zonose. Nuo Velso komandos, kuri šiuo metu ketvirtoje vietoje, mus skiria 10 kg. Ir ką jūs galvojat? Velsui užkimba… Stovime liūnai prie jų sektoriaus linijos ir burbame visus įmanomus užkalbėjimus… Kažkas iš mūsiškių net žada pasiaukoti ir pribėgęs cigarete valą velsiečiui nudeginti :) Ištraukus žuvį ir ją teisėjams pasvėrus Velsui iki mūsų tetrūksta 4,975 kg. Dar viena tokia žuvelė jiems, o ne mums ir šakės…
Lieka valanda. Dabar veiksmas persikelia į C zoną. Žinome vieną – netiesiogiai dėl 1 vietos su mumis rungiasi Rusijos rinktinė. Kodėl netiesiogiai? Todėl kad jiems trūksta vieno taško, kad C zonoje būtų pirmi ir, surinkę mažiau baudos taškų, bendroje įskaitoje liktų pirmoje vietoje. Tačiau kol kas c zonoje pirmauja italai. Lekiam ten skaičiuoti žuvų svorių, kurie dar nebuvo įtraukti į 9 val. svėrimą. Kadangi teisėjai prie kiekvieno sektoriaus esančiame stende surašo kiekvienos pasvertos žuvies svorį, datą ir laiką, tuojau pat žinosime, kiek rusai turi šansų mus aplenkti.
Suskaičiuojame italų svorius – jie rusus lenkia 7,425 kg. Kadangi rusai nuo ryto C zonoje nieko nepagavę, italai – mūsų pergalės garantas. Ir spėkit… Likus geram pusvalandžiui iki varžybų pabaigos rusai pakerta žuvį… Negalime patikėti tuo, ką matome – ežere, kuriame karpių vidurkis apie 5 kg, 5 graibštą jie įvairuoja iš akies 7 kg karpį. Negali būti… Bet, viltis yra, gal jis bus mažesnis už 7,425 kg??? Iki finalinio varžybų signalo praleidžiame prie rusų sektoriaus C zonoje. Ten jau susirinkę ir likę Rusijos delegacijos nariai, ir kapitonas. Viskas. Pasigirsta varžybų pabaigos signalas. Laukiame svėrimo komandos.
Tos sekundės, kai teisėjai statėsi svėrimo trikojį, šlapino svėrimo maišą ir nulino svarstykles, atrodė kaip visa amžinybė. Garantuoju, kad visi Lietuvos delegacijos nariai, stovėję šalia, po šio svėrimo rado ne vieną ir ne du žilus plaukus…. Stumdydamiesi žiūrime į svarstykles – 8,350 kg. Rusai triumfuoja, o mums belieka juos tik pasveikinti. 900 fucking gramų ir mes 2 vietoj…
Bet iš kitos pusės – sidabras! Juk aplenkėme varžybų šeimininkus prancūzus! Apdėjom karpinės žūklės pradininkus anglus!
Ir tai ne sėkmė buvo mūsų pusėje, kaip rašo kai kurie komentatoriai. Tai tikrai juodo ir darnaus visos rinktinės darbo rezultatas: ir tų, kurie buvo sektoriuose, ir tų, kurie budėjo prie jų bei šnipinėjo, ir tų, kurie gamino maistą. Ir, aišku, kapitonų darbas numatant rinktinės žūklės strategiją bei užtikrinant jos laikymąsi.
Autobusiukai su vicečempionais ir jų daiktais jau atvažiavo į kempingą. Dabar dušas, lengvas poilsis ir atgal į miestelį, kur 18 val. prasidės apdovanojimo ceremonija. Po to, vakarienės metu, Vengrijos rinktinė pristatys video filmą apie ežerą, kuriame pasaulio karpių gaudymo čempionatas vyks kitąmet.
Šiandien tiek. Visos rinktinės vardu noriu padėkoti už sugniaužtus kumščius ir palaikymą, kurį jautėme visų varžybų laiką. Kumščius jau galite atgniaužti. Na, nebet dar juos sugniaužtus tegul palaiko rinktinės vyrų žmonos ir draugės, kad sėkmingai grįžtumėm į Lietuvą.