Pypt…. Staigus adrenalino pliūpsnis į organizmą privertė krūptelėti.  Nespėjus raumenims atsipalaiduoti nuo krūptelėjimo, jie dar labiau įsitempė nuo staigaus stryktelėjimo iš vietos link meškerių. Vos pašokęs sustingau, akys įsistebeilijo į stovą, nuo kurio pasigirdo trumpas signalizatoriaus pyptelėjimas. Signalizatorius tylėjo, tik deganti kibimo indikatoriaus lemputė ir drebanti meškerė išdavė, kad kažkas gan stipriai turktelėjo masalą. Kiek pasisukęs įšoną pamačiau, kad kolega lygiai taip pat stovėjo šalia sustingęs ir laukė nors menkiausio signalo, kad žuvis vis dar domisi masalu. Jis pašnibždomis paklausė, kas čia buvo. Mano atsakymas buvo tylus, bet aiškus: aš išskėtęs rankas į šonus truktelėjau pečiais.

Pagal mūsų komandos taisykles, praėjus 5 minutėms nuo nepavykusio kibimo privalėjome permesti įrankį. Ištraukus meškerę nustebome: masalas buvo dingęs. Užmetus naują masalą aptarėme keletą sąmokslo teorijų, kodėl žuvis nepasikirto. Po geros valandos scenarijus pasikartojo, tik ant kito įrankio. Teko iš naujo peržvelgti visas sąmoklso teorijas. Privalėjome nedelsiant kažką daryti, nes vyko varžybos. Puikiai supratome, kad kiekvienas nerealizuotas kibimas mums brangiai kainuos galutinėje varžybų įskaitoje. Viena iš realiausių teorijų, kaip mums tuo metu atrodė, kad tai buvo baltųjų amūrų kibimai. Šios žuvys lankosi panašiose žūklavietėse kaip ir karpiai. Bet jų mitybos įpročiai kiek kitokie. Todėl nieko nelaukdami pakeitėme kabliukus, švinus ir kiek pakoregavome jauko sudėtį. Mūsų sprendimas pasiteisino. Daugiau tuščių kibimų nebebuvo. Visos žūklės metu sugavome 5 žuvis: 3 amūrus ir 2 karpius.

_DSC0213Baltasis amūras nėra ta žuvis, dėl kurios žvejai specializuojasi. Tai labiau atsitiktinis laimikis, dažniausiai pasitaikantis gaudant karpius. Bet specifinis priėjimas prie šio įspūdingo sutvėrimo žūklės gali duoti apčiuopiamus rezultatus.

Mūsų šalies vandenyse ši žuvis yra introdukuota. Natūralus baltojo amūro paplitimo arealas yra Pietryčių Azijoje. Žuvis buvo pavadinta Tolimuosiuose rytuose tekančios upės vardu, kur, kaip teigia ichtiologai,buvo aptinkamos gausiausios šių žuvų populiacijos. Amūras, kaip ir karpis, yra šiltavandenė žuvis. Todėl šių žuvų maitinimosi laikotarpis gan panašus. Pavasarį baltojo amūro kibimo galima tikėtis vandeniui įšilus iki 7 laipsnių, o rudenį šią žuvį galima suvilioti iki vanduo atvėsta iki tų pačių 7 laipsnių. Bet labiausiai tikėtina pagautiamūrą vandens temperatūrai perkopus per 15 laipsnių. Pagrindinį šių žuvų meniu sudaro vandens augmenija, bet ir gyvulinės kilmės maistas jiems nėra svetimas (moliuskai, vabzdžiai ir pan.). Šios žuvys plaukioja po kelis individus, dažnai sudaro mišrias bandas su karpiais.

Kietas dugnas, sėkliai, vandens plotai apaugę vandenžolėmis yra tipinės baltųjų amūrų lankymosi vietos. Be to, kaip ir karpiai, amūrai mėgsta lankytis priekrantėse, kurios apaugę nendrėmis ar kitomis vandenžolėmis bei į vandenį krentančių krūmų šakomis. Šlaitai, kelmynai ar nuvirtusių medžių kamienai aplipę moliuskų kolonijomis – dar vienas amūrų traukos objektas. Vėlyvą rudenį, ruošdamosi žiemoti,šios žuvys būriuojasi telkinio gyliausiose vietose, bet į gylį šiltuoju metų laiku paprastai nelenda, o plūduriuoja viduriniuose vandens sluoksniuose arba paviršiuje, kur rankioja į vandenį įkritusius ir nuskendusius vabzdžius ar plūduriuojančias įvairių augalų daleles.

_DSC0066Įrankiams, skirtiems amūrų žūklei, aš nekelčiau labai aukštų reikalavimų. Mano manymu tinka bet kurie karpių žūklei skirti kotai, netgi pakanka galingesnių dugninių (Extra Heavy tipo fyderių). Nes traukiant iš toli,baltasis amūras nėra toks stiprus kovotojas, kaip karpis. Tolumoje  jis beveik nesipriešina, bet priekrantėje ši žuvis parodo tikrąjį savo charakterį. Labai greita, staigi, galinga ir ištverminga žuvis – tokiais žodžiais galima apibūdinti kovą su amūru palei krantą. Todėl ritei turėtų būti kelemi gan aukšti reikalavimai. Visų pirma, ji turėtų talpinti daugiau kaip 200 metrų valo.O antra, ji turėtų turėti puikiai veikiantį atbulinės eigos stabdį, kuris atlaikytų gana dideles apkrovas. Be to, stabdis turi būti deramai sureguliuotas, kitu atveju, jei atlaikys valas, gali neatlaikyti meškerė. Jei priekrantėje nesusimauni su atbulinės eigos stabdžiu, tai 0,3mm monofelomentinio valo daugiau nei pakanka kovojant net ir su 15 kilogramų svorio žoleėdžiu.

Karpio burna, lūpos išsivysčiusios taip, kad karpis maitindamasis gali rausti dugną, o maistą pakelia nuo dugno siurbdamas. Tuo tarpu amūras maitinasi kiek kitaip. Jis suspaudžia augalus lūpomis ir nuskina, o po to įsiurbia. Netgi maitindamasis moliuskais jis juos nuo dugno paima lūpomis ir kiek pakėlęs įsiurbia. Amūras, skirtingai nuo karpio, dugno nerausia. Todėl masalą reikėtų pateikti kiek pakėlus nuo dugno, taip masalo pateikimą priartinant prie įprastinių žoleėdžio maitinimosi sąlygų. Kabliukas turėtų būti šalia masalo(trumpas plaukas), kad žuvis imdama masalą lūpomis apimtų ir kabliuką. Žuvaujant nuo dugno (masalas pakilęs 5 cm(pirma shema)labiausiai pasiteisina ilgakočiai, banano formos kabliai: Fox LSC, Gardner Longshang Mugga, Tandem Baits Haki Nailer Long Shang. Masalo aukštis reguliuojamas papildomu švinuku prie kabliuko. Masalui naudojami išskirtinai plaukiantys baltyminiai kukuliai. Nesakau, kad žoleėdžio negalima siuvilioti masalą pateikiant ant dugno, bet patirtis rodo, kad masalą kiek pakėlus nuo dugno sulaukiama kur kas mažiau tuščių kibimų.Naudojant pirmoje schemoje parodytą montažą, masalą galima iškelti iki 40 cm aukšio. Esant poreikiui masalą kelti aukščiau praktiškiau būtų naudoti antroje schemoje nurodytą montažą. Tai  Zig Rig sistema. Su šiuo montažu masalą galima iškelti nuo pusės iki kelių metrų. Paprastai Zig Rig montažas naudojamas viliojant amūrus, besimaitinančius viduriniuose ar paviršiniuose vandens sluoksniuose. Šiam montažui labiau tinka trumpais koteliais, plataus lenkimo kabliukai: Korda Mixa, Korda wide gape ir panašūs. Švinas tiek vienu, tiek kitu atveju turėtų būti ne lengvesnis kaip 80 g. Todėl, kad baltojo amūro lūpos gana kietos, ir lengvas švinas neįkerta kabliuko.

1 schema

 

Kokį montažą ir kada naudoti, sunku patarti nematant konkrečios situacijos. Bet šiokį tokį tendencingumą  pasirenkant žuvavimo gylius, o tuo pačiu ir montažą, galima įžvelgti. Sėkliai, priekrantės, šlaitai, kelmynai ar nuvirtusių medžių kamienai aplipę moliuskų kolonijomis – pirmoje shemoje nurodytas montažas.Vandenžolėmis apaugę plotai, amūrai plaukioja paviršiumi – Zig Rig monatažas. Pasirenkant masalo aukštį Zig Rig sistema reikia įvertinti žūklavietės gylį. Jei žuvaujama žolėtoje žūklavietėje, masalą reikėtų iškelti kiek virš pagrindinių povandeninių vandenžolių. Bet jei bandome suvilioti paviršiuje pasirodžiusią žuvį, tai masalo gylį nustatome pagal konkrečią žūklavietę. Tokiu atveju masalą pakabiname nuo 40 cm nuo vandens paviršiaus iki vidurinio žūklavietės gylio.

2 schemaKogero maitinimosi įpročiai lėmė, kad amūras, pajutęs kažką netinkamo burnoje, neskuba bėgti, kaip kad  karpis, bet nepageidaujamo daikto (šiuo atveju kabliuko) bando  atsikratyti vietoje. Todėl dažniausiai amūro kibimas pasireiškia beždžionės šokinėjimu iš vietos ir keliais lengvais signalizatoriaus pyptelėjimais.Tokiu atveju laukti nėra ko, reikia nedelsiant pakirsti.

Jaukų gamintojai sukūrę begalę specializuotų jaukų įvairioms žuvims vilioti: karšiui, karpiui, linui, karosui ir t.t. Tuo tarpu specialiai baltajam amūrui skirto jauko aš dar nesu matęs.  Bet tai menka bėda, nes visas karpių žūklei skirtas jaukas gali būti naudojamas viliojant amūrus. Pasirenkant baltyminių kukulių kvapą, pirmumą reikėtų teikti saldiems kvapams. Grūdinės kultūros, ypač kukurūzai yra neatsiejama daugiakomponenčio, amūrams skirto jauko, sudėtinė dalis.

_DSC0073Straipsnio pradžioje jau rašiau, kad baltasis amūras yra svečias mūsų krašto vandenyse. Todėl šių žuvų populiacija mūsų šalies telkiniuose tiesiogiai priklauso nuo įžuvinimo, žvejų požiūrio ir žūklės kultūros. Baltasis amūras natūraliai mūsų šalyje nesidaugina, todėl žuvaukime taip, kad būtų dėl ko sugrįžti.

Pagarbiai  Remigijus Pupelis

Sazanas CCMoore

_DSC0254