Rugsėjis – tradiciškai tapusių kasmetinių atostogų metas. Mastėme kur keliausime, organizavome su kuo, planavome kaip. Nukeliavome apie 1000 kilometrų, gamtoje išbuvome 15 parų, sugaudėme apie 300 kilogramų žuvies. Likome maloniai pailsėję reiškias atostogos praleistos puikiai, bet viskas nuo pradžių.
Rugpjūčio 28 – 30 dienomis su keletą draugų keliaujame į Vabalių ežerą Alytaus rajone. Išsirinkę 3 ir 4 sektorius darome viską kaip įprasta. Palapinių statymas, jaukų ruošimas, meškerių metimai, „spodinimas“ ir belieka laukti. Laukti tenka neilgai, kažkur apie 20 sekundžių. Vienam iš kolegų tik užmetus, pirmasis išvažiavimas ir pirmasis karpiukas po fotosesijos paleistas. Daugiausia kibo dienos metu, pučiant stipresniam vėjui iš vakarų pusės. Jaukinome kukurūzais, kanapėmis, peletėmis bei boiliais. Per savaitgalį pavyko sugaudyti virš 30 karpiukų, kurių svoris vyravo nuo 3 iki 6 kg ir keletą amūrų, kurie svėre nuo 5 iki 7 kg.
Tiesa šioje žūklėje daugiau dėmesio skyrėme mini video klipo filmavimui, kuriuo norėjome perteikti gerą nuotaiką, emociją, gražius vaizdus ir puikų laiko praleidimo būdą. Tikiuosi mums pavyko ir pajausite mūsų žvejybinio savaitgalio atmosferą. Didžiausias ačiū pradedančiajam karpininkui Emiliui ir jo draugei Simonai už filmuotus vaizdus bei montavimą. Nei žvyno jums…
P.S. Filmukas straipsnio gale.
Rugpjūčio 30 – rugsėjo 1 dienos. Sekmadieniui einant vakarop draugai iškeliavo, o mes persikėlėme į 2 numeriu pažymėtą Vabalių ežero sektorių. Keliavome dėl poros priežasčių: a) norėjau priartėti prie giliosios ežero dalies b) dar neteko išbandyti šios vietos. Šeriu, masalus užmetinėju į 5 metrų gylį. Kibimai nors ir daug retesni, bet iš dieninio persikelia į vakarinį ir naktinį. Karpių dydžiai taip pat pakito, nuo 6 iki 8 kg. Mano nelaimei padaugėjo ir nutrukimų. Iš 6 kibimų realizavau tik 3. Atbuvę porą dienelių, judame toliau.
Rugsėjo 1 – 3 dienos. Iš Alytaus rajono kraustomės į arčiau Vilniaus esantį ežeriuką. Žinau, kad čia yra gražių laukinukų, pačiam yra tekę ištraukti, draugams padėjau, tačiau mūsų laukė ir oro permainos, slėgio kaita. Matomai tai ir lėmė jog išvylioti pavyko tik 3 „buratinus“, bet liko užtektinai laiko sistemėlių rišimams ir pasiruošimui kitam ežeriukui.
Rugsėjo 3 – 6 dienos. Molėtų rajonas, ežeras į kurį su dideliu jauduliu kiekvieną kartą bekeliaudamas mastau „ar pavyks šį kartą“ ? Kiek man teko susidurti čia mažųjų karpiukų nėra, visi nuo 10 kg ir dauguma „sportininkai“. Pirmoji diena kupina gryno oro, gražių gamtos vaizdų taip ir prabėga signalizatoriams betylint. Kitą dieną atėjus vėlyviems pietums, atėjo ir lietus. Lyja ilgai ir nuobodžiai, bet… PYYYYYPP!!! Graži kova ir 13 kg tamsuolis pozuoja mano rankose. Širdelė rami, pavyko! Trečiąją dieną kažkur miškuose prasidėjo geras balius, garsus balius. Jautėmės lyg neblogam koncerte su garsu, bet be vaizdo. Sau pasakiau: „išvažiuos kai nustos baliavot“. 2 valanda nakties ir matyt nuo dainų šiek tiek nuvargęs 14 kg žvynuotasis atkeliauja keletui fotografijų. Foto, bučiuojam ir paleidžiam.
Rugsėjo 7 – 9 dienos. Porai dienų riedame į kitą vietą. Deja čia nieko ypatingo apart nutrūkusio nemažo amūro neįvyko, todėl ir papasakoti neturiu ką.
Rugsėjo 9 – 12 dienos. Grįžtame į Vabalius. Mums nežinoma jėga vis traukia ten. Šį kartą tikslai konkretus: man – suvilioti didesniuosius, mano išrinktajai – pagauti pirmąjį karpį. Išsirenkame jau žinomą mums 1 sektorių. Randu, mano nuomone, palankesnes vietas ir pirmyn. Stambinu jauko frakciją, smulkių ingredientų nėra, boiliai netraiškyti, supjaustyti puselėmis. Mėtimai, jaukinimas ir vėl jaukinimas. Standartiniai Vabalių karpiukai pradeda savo darbą. Visomis dienomis kibimai keitėsi, tiek dieną tiek naktį tiek ryte tiek vakare. Tikslus įgyvendinti pavyko abiems, 12 kg gražuolis pozavo kartu su manimi, o kompanionei pavyko ištraukti keletą 4-tukų. Viso pagauta virš 20 karpių (ties 20 tiesiog jau pamečiau skaičių, o gaudėme toliau).
Ne Turkija, ne kelionė į šiltus kraštus, o rytinė lietuviška rasa, bundanti tarp medžių saulė, lauže keptos folijoje suvyniotos bulvės, gražūs saulėlydžiai. O ką jau kalbėti apie kvapą gniaužiančią kovą su savo priešininku, pagarbą jam leidžiant toliau augti ir galimybę susitikti dar kartelį. Štai kaip mes leidžiam savo atostogas.
Įspūdžiais pasidalino – Marius Budas.
