Lietuvos karpininkų asociacija šiandien vienija organizuočiausią ir labiausiai susitelkusį meškeriotojų būrį, kuris pastaruoju metu daro pastebimiausią įtaką meškeriojimo kultūros raidai mūsų šalyje. LKA atstovai aktyviai dalyvavo ir pirmojoje meškeriotojų konferencijoje Kaune, todėl paprašėme LKA prezidentą Tomą Būdą papasakoti, apie asociacijos veiklą šį sezoną ir jos perspektyvas kitąmet.

• Šis karpių meškeriojimo sezonas prasidėjo anksčiau nei įprastai, tačiau juo tapo ne varžybos, o paroda „Viskas karpių žūklei“, surengta Kaune ankstyvą pavasarį, kai daugelis mūsų krašto meškeriotojų žuvis gaudė nuo ledo. Tarp karpių meškeriojimo sezono pabaigos, atvėsus vandeniui, ir jo pradžios, ypač vėlyvą pavasarį – didelis tarpas, o meškeriotojams reikia bendravimo ne tik per varžybas, todėl pirmą kartą pabandėme organizuoti netradicinį renginį – parodą, kurioje būtų pristatytos karpių meškeriojimo naujovės ir kurios metu galėtų susitikti bendraminčiai bei visi prijaučiantys karpių meškeriojimui. Pretekstu surengti tokią parodą tapo Remigijaus Pupelio ir Kęstučio Arbačiausko sukurtas filmas „Karpių žūklės ABC 2“. Kad toks filmas, kuris tapo vaizdaus mokymo priemone pradedantiems karpių meškeriotojams, pasiekė plačią auditoriją, šalies karpių meškeriotojų bendruomenė turi būti dėkinga jo sukūrimą rėmusiai UAB „Fanatikai“. Paroda nusisekė, joje apsilankė per tūkstantį karpių meškeriotojų, todėl tokią parodą rengsime ir 2014 metais. Tikimės, kad ji bus dar platesnė ir įdomesnė, joje dalyvaus daugiau kompanijų ir rėmėjų.
• Šį sezoną sumeškeriotas rekordinis Lietuvos karpis, tačiau, kiek žinoma, buvo pasiektas ne tik asmeninis, bet ir kolektyvinis rekordas – per antrojo 2013 metų sezono šalies karpių gaudymo čempionato etapo varžybas sugautas rekordinis skaičius žuvų. Ar šis rekordas užregistruotas?
• Teisybė, per antrojo čempionato etapo 100 valandų trukmės varžybas, kurios vyko netoli Laukuvos esančiame Pykaičių tvenkinyje sugauta per 9 tonas karpių ir nedaug trūko, kad būtų peržengta 10 tonų riba, tačiau jis, deja, yra tik LKA varžybų rekordas, o ne oficialus šalies rekordas, nes rekordų registravimo agentūra neturi reikiamos metodikos tokio masto rekordams registruoti. Kita vertus, rekordų registruotojams sunku priekaištauti, nes ne taip paprasta dokumentiškai užfiksuoti tokio masto meškeriojimo rezultatus. Tad belieka tikėtis, kad ateityje tokios galimybės atsiras.
• Kas pasirodė tobulintina, apmąsčius šio sezono, šalies karpių meškeriojimo čempionato eigą? Teko girdėti atsiliepimų, kad paskutiniame etape nedalyvavo dalis aktyvių pirmojo ir antrojo etapo dalyvių…
• Tiems, kas susilaikė nuo dalyvavimo finaliniame etape, pritrūko motyvacijos. Juk čempionate varžomasi dėl dalyvavimo rinktinėje, kuri vyksta į pasaulio karpių meškeriojimo čempionatą. Lemiamas atrankos rodiklis šį sezoną vieningu sutarimu buvo baudos taškai, o kai matai, jog į priekį išsiveržusių jau nepavysi tai ir motyvacija dalyvauti dingsta. Sutelkę dėmesį į tikslingą pasirengimą Portugalijoje vykusiam pasaulio karpių meškeriojimo čempionatui, šį momentą išleidom iš akių, tad naują sezoną šalies čempionato rezultatai neturės lemiamos įtakos šalies karpių meškeriojimo rinktinės formavimui. Tai akivaizdžiai rodo keturių pastarųjų šalies čempionatų patirtis, todėl atsiras kvalifikaciniai testai, kurių esmė – panaši kaip stojant į aukštąją mokyklą: surinkai daugiau balų, pvz., 140 iš 150 galimų, ir pateksi į rinktinę…
• Tad tikitės, kad ateinančiais metais šalies čempionate dalyvaus daugiau komandų?
• Atvirai pasakius, jau ir dabar stygiaus nejaučiame. Štai jums pavyzdys:     paprastai pirmąjį čempionato etapą rengiame Ilgio ežere ties Druskininkais,     o čia yra galimybė dalyvauti tik 30 komandų. Jau dabar aišku, kad 2014   sezoną klubų komandoms teks konkuruoti, kad pakliūtų į tą skaičių. Be to,  ateinantį sezoną finalinis etapas bus Caminare taurė, kurios apdovanojimai –  prestižiniai, o „Paliūčio“ taurei pirmą kartą pagaminti specialūs prizai.  Žodžiu, motyvacijos vis daugiau. Pastaruoju metu akivaizdžiai juntame, kad  suaktyvėjus LKA veiklai, klasikiniu būdu karpius gaudančių meškeriotojų mūsų šalyje pastebimai pagausėjo, o tai reiškia, kad bus daugiau norinčiųdalyvauti varžybose…
• Tačiau ar mūsų krašte pakanka karpių gaudymui tinkamų vandens telkinių?
• Ne tik karpių meškeriotojai, bet ir paprasti piliečiai jau yra girdėję apie Ilgio ežerą ties Druskininkais, Vabalių ežerą Alytaus rajone, Pykaičių tvenkinį ties Laukuva, Dideleszuvys.lt tvenkinį ties Punia, nes šie vardai nuolat linksniuojami varžybų programose, o naujų išgirsti retai, tad rengdami karpių meškeriojimo turnyrus, susiduriame su tokių vandens telkinių stygiumi. Štai Pykaičių tvenkinys jau akivaizdžiai tampa mažokas, nes 10 ha akvatorijoje sunku išdėstyti komandas, o meškeriojimas joje gerokai skiriasi nuo to, su kuo susiduriame išvykę kad ir į praėjusį pasaulio čempionatą Portugalijoje… Reikia daugiau treniruočių ir varžybų įvairiuose vandens telkiniuose… Diskutavom su anglais, Pietų Afrikos komandos treneriais apie tai, kaip pas juos organizuojama atranka į aukštesnę lygą. Jie pabrėžia klubinių varžybų svarbą, o mes jų šalyje turime tik 4, nors reikėtų surengti ne mažiau kaip 10 turnyrų. Tikėsimės, kad, jei turėsime daugiau tokių rėmėjų kaip „Paliūtis“, klubinių varžybų pagausės, o tuo pačiu padidės galimybės į rinktinę pakviesti geriausią formą įgavusius meškeriotojus, ypač jaunimą…
• Ar šiandien šalies karpių meškeriojimo rinktinės ekipuotė – vieninga ir deramo lygio?
• Nėra ką slėpti: šalies kiekvienas rinktinės narys varžybose dalyvauja su savo įrankiais, žinoma jų lygis – deramas, pasaulinis, tačiau pavydas ima, kai matai, kad pavyzdžiui Pietų Afrikos nacionalinė rinktinė rungtyniauja aprūpinta vienodais įrankiais ir vieninga ekipuote, o mes kol kas iš valstybės nesulaukiame tokios paramos, kad galėtume sukomplektuoti šalies karpių meškeriojimo rinktinės ekipuotę, todėl turime tenkintis tik vienodais marškinėliais su mūsų šalies simbolika, bet aš esu optimistas ir manau, kad ši siekiamybė bus įgyvendinta.

Žurnalas „Meškeriotojas“, 2013, gruodis