Prieš ‚n‘ metų švęsdami sulaukę Kristaus amžiaus, bediskutuodami kilnojant alaus bokalus, ieškodami naujų iššūkių, naujos veiklos, supratome neesą bandę žvejoti. Žali nebuvome, kažkada patys lazdynines meškeres gaminom, bet žvejoti rimtai neteko. Sužavėjo poilsis gamtoje papildant šeimos meniu nuostabiais patiekalais iš lydekų, starkių, karšių ir iš dar bala žino ko galima pagauti.
Pasakyta- nuspręsta. Kaip padaryti? Pirma užduotis- vandens telkinys, turtingas žuvų įvairove esantis arti namų. Tam tiko šalia miesto tekanti upė ir buvęs žvyro karjeras. Antra užduotis- ką, kaip ant ko ir kada gaudyti? Negalėjome kristi veidu į purvą. Pradžioje tyliai gaudėme tą ką gaudo visi, bet mums reikėjo tikro iššūkio, trofėjinių nelengvai sugaunamų laukinių egzempliorių. Įsigijome knygų, žurnalų žūklės temomis, klausinėjome pažystamų žvejų, kreipėmės į žūklių parduotuvių darbuotojus. Su šypsena prisimename „asą“ mums įsūdžiusį volframinius pavadėlius karšiams- užkibusi žuvis besiversdama nugaros peleku nupjauna valą . Tada tikėjome viskuo. Informacijos buvo labai daug nepatyrusiems pradedantiesiems. Ypač sunku patikrinti kai kurias „tiesas“, išdėstytas viename ar kitame leidinyje. Atrodė viskas svaru, logiška, paprasta, nepastumiama kaip siena, atrodė turi būti tik taip o ne kitaip.
Visgi žvejybą pradėjom nuo to, kuo kažkada užbaigėme- pavasarine aukšlių žvejyba. Tai ne trofėjus, tačiau labai azartiška. Ir patikėkite kiek daug visko reikia: įrankių, žinojimo, pašarų ir kitų dalykų dalykėlių norint sugauti kuo daugiau žuvelių per kuo trumpesnį laiką. Paskui gaudėme dugninėmis įvairias žuvis. Plėtėsi žūklės geografija, vandens telkiniai keitėsi, bet vis kažko trūko, niekaip nepaliko mintys apie kažką tokio ypatingo. Pradėjome spiningauti. Vėl ilgas ieškojimų, atradimų ir praradimų kelias. Turbūt daugelis spiningautojų žino, kad pirmą kotą įsigyti lengviausia, o vėliau žinant ko nori darosi vis sudėtingiau. Dar ir dabar nepamirštame šio žūklės būdo. Bėgo metai, pakliūdavo vienas kitas dėmesio vertas egzempliorius. Žūklės patirtis, arsenalas kaupėsi. Žinomos, nepajudinamos „tiesos“ sklaidėsi. Įsigyta tiek daug visko, kad būtų galima aprūpinti vieną vidutinę sportinės žūklės komandą inventoriumi žūklei plūdine meškere.
Prieš keletą metų pradėjome gaudyti karpius. Pradžioje tuos visiems prieinamus- iš komercinių tvenkinių. Vėliau tuos, būtent tuos nelengvai sugaunamus laukinius trofėjinius egzempliorius Tiesą sakant didžiausių Lietuvos egzempliorių dar nesugavome, tačiau džiaugiamės savo pasiekimais. Čia norėčiau pažymėti, kad prieš tai buvęs ieškojimų kelias pradedant gaudyti karpius tapo paprastesnis. Vėl reikėjo įrankių, žinių, draugų ir t.t. Įgyta patirtis davė savo- nesikreipėme į žūklės įrangos parduotuves- ten esama gerų pardavėjų, bet kai kurie iš jų karpius matė tik parduotuvėse, neklausinėjome pažystamų žvejų žinančių tik, kad tokia žuvis yra nuomonės. Visą informaciją dabar gauname visagalio interneto pagalba. Beje, jau mokame atskirti pelus nuo grūdų. Vienas iš pavyzdžių- tinklapis laukarpis.lt. Pabandykite patys. Mūsų atradimas svarbus tuo, kad čia gali sužinoti karpius gaudančio žvejo nuomonę, atsiliepimus apie įrankius, žūklės būdus, daug informacijos, reikalingos rezultatui pasiekti greit ir efektyviai. Daugelio tinklalapių paslaugomis naudojamės- kol kas nenuvylė. Visa įranga, boiliai, dipai, pašarai kainuoja. Dabar viską, kas reikalinga įsigyjame internetu. Dažnai tai daug pigiau nei parduotuvėje ir pristatoma į namus. Vienas paskutinių tinklalapių maloniai nustebinęs aprūpino valtimis su elektriniais varikliais zvejokpigiau.lt.
Dabar pradedame domėtis žūkle museline meškere. Žinoma nei vienas žūklės būdas nebus pamirštas, tačiau visą informaciją ieškosim internete ir įsigysim reikiamus daiktus irgi internete. Nieko nėra geriau kaip kad prieš įsigyjant reikiamą kotą paskaityti žvejų, žinančių ką ir kaip su juo daryti atsiliepimus, ypač žvejų nekalbančių apie žuvis, o jas gaudančių. Pabandykite ir jūs taupydami savo laiką ir pinigus pasinaudoti interneto paslaugomis. Pamatysite, kad jūsų žuvis daug arčiau nei atrodo.