Latvių pamoka lietuviams, begaudant karpį Latvijoje

Šių metų liepos 17-19 dienomis vyko draugiškos Lietuvos (LKA) ir Latvijos klubų laukinių karpių gaudymo varžybos Latvijoje (netoli Skaistkalnės). Varžybų formatas 3 x 3 (trys lietuvių komandos prieš tris latvių). Šiose varžybose teko garbė dalyvauti ir ,,Sazanas-Deepex” komandai (Audrius Daugėla ir Remigijus Pupelis). Varžybų organizatorius Salmolita ir Latvijos klubų asociacija.
Daugiau kaip savaitę iki varžybų www.laukarpis.lt forumą apskriejo žinia, kad organizuojamos draugiškos karpių gaudymo varžybos su Latvių žvejais, vyksiančios jų šalyje. Buvo kviečiami norintys ir galintys dalyvauti bei atstovauti Lietuvai šiose draugiškose varžybose. Nieko nedelsdami pareiškėme savo norą. Kaip sakoma, atsargiai su norais, nes jie gali išsipildyti. Taip ir atsitiko! Liepos 17 dieną kelių ekipažų karavanas iš Kauno pajudėjo link Latvijos. ,,Sazanas-Deepex“ komanda karavano sudėtyje.
Pasiruošimas varžyboms šįkart buvo kiek neįprastas, kadangi, bent jau mūsų supratimu, kelionės tikslai buvo sekantys:
– užmegzti asmeninius ryšius su Latvijos karpininkų klubais;
– aptarti galimus bendradarbiavimo klausimus tarp klubų;
– pakviesti latvių žvejus sudalyvauti Lietuvoje rengiamose varžybose
– apgaudyti Latvių komandas (buvo labai pageidautina, bet neprivaloma).
Todėl reikėjo ne tik pasirūpinti pašarais, bet ir bendravimo priemonėmis, bei atnaujinti rusų kalbos žinias. Tad nieko nedelsdami puolėme vartyti rusų kalbos žodynėlius, domėtis Latvijos istorija bei kultūra, kad nepasirodytume nieko nežinantys apie mūsų kaimynus latvius. Dėl pašarų, kaip jau įprasta prieš varžybas, visada pasiruošęs kartu su mūsų komanda kuo geresnių rezultatų siekti Gintautas Daunys iš A. Kirsnio įmonės „Deepex“. Pašarų dėžės buvo papildytos ,,Žvejo tako” biriais pašarais ir ,,Deepex” baltyminiais kukuliais. Bus pirmos varžybos (nors ir trumpos bei draugiškos), kada naudosime ne mums įprastus birius pašarus, o „Žvejo tako“.
Kartu važiuojant bei mąstant apie busimą susitikimą, kelionė visiškai neprailgo. Juo labiau, kad prie Panevėžio sustoję padarėme kelių minučių pertraukėlę, kol krovėmės atvežtus pašarus. Prie mūsų karavano, vedamo Salmolitos direktoriaus Kęstučio Zabotkaus, Biržuose prisijungė LKA prezidentas Darius Surgautas su savo partneriu Rimvydu ir televizijos laidos vedėjas Paulius Korsakas su savo filmavimo komanda.

Kol atvykome į varžybų vietą, apie telkinį žinojome, kad jis yra kažkur Valle. Ežeras – 10,8 h dydžio, kiaušinio formos, yra dvi natūralios salos: viena didelė, kita maža. Visa poilsiavietės bazė 17-kos ministerijų pripažintas kaip gražiausia Latvijoje tvarkoma vieta. Telkinys itin mėgstamas žvejų ir jame gausu karpių nuo 3 iki 7 kg, o taip pat yra karpių nuo 10 iki 20 kg. Didžiausias pagautas ir paleistas atgal karpis, pasak legendos“ – “Berta”, prieš tris metus svėręs 24.800 kg. Yra šamų, lydekų, karšių ir kitokios žuvies. Į ežerą dažnai atvažiuoja karpininkai pasitreniruoti, jame rengiamos kelios varžybos Latvijos taurei laimėti. Ežeras daug jaukinamas baltyminiais kukuliais bei kombikormu (granuliuotais pašarais).
Atvykus mus draugiškai pasitiko kaubojiška skrybėle pasipuošęs poilsio bazės ir telkinio šeimininkas Miervaldim Berzinam. O su juo mūsų jau laukė dvi Latvijos žvejų komandos. Vos tik sulaukėme trečios komandos, buvo skelbiamos varžybų taisyklės ir traukiami burtai dėl sektorių. Po to nufotografuojamos kelios bendros lietuvių-latvių nuotraukos atminimui ir visi išsiskirsto į savo sektorius. Pasirodo, latviai nusiteikę labai rimtoms varžyboms – suvažiavę geriausi karpininkai, komandoje net po tris žmones, pasiruošę specifinius šiam telkiniui skirtus pašarus, įrankius ir t.t.
Burtai lėmė, kad lietuvaičiai traukė porinius sektorius, o latviai – neporinius. Keturi sektoriai (3-ias, 4-as, 5-as ir 6-tas) buvo vienoje telkinio pusėje ir du (1-as ir 2-antras) – kitoje. Mūsų komanda ištraukė 4 sektorių. Dar nepamatę sektoriaus truputėlį nuliūdome – turėsime kaimynus iš abiejų pusių. Bet kai atvykome į sektorių, šypsenos atsirado nuo vienos ausies iki kitos. Mūsų sektoriaus ribose buvo 10 kvadratinių metrų kambario dydžio sala apaugusi švendrėmis už 70 metrų nuo kranto. Už jos jau gerokai didesnė sala, tačiau nuo kranto jos pasiekti nelabai įmanoma – atstumas apie 150 metrų. Juo labiau, kad nuolatos pūtė stiprus šoninis vėjas.
Nieko nelaukdami stvėrėme į rankas žymeklius (markerius) ir ėmėme tirti dugną. Beveik visur dugnas buvo paklotas minkštu molio ir dumblo sluoksniu, susimaišusiu su žole. Radome dugno perkritimus prieš pirmąją salą ir šalia jos. Toliau nuo kranto jau tirti dugno neleido nei sąlygos, nei mūsų turimi įrankiai. O juo labiau, kad tokiame tvenkinyje, kur žuvies, pasak savininko, labai daug, turėtų būti visuose kampuose. Žūklavietės buvo nustatytos.
Atėjo laikas jaukinti. 4 kg biraus ,,Žvejo takas” pašaro, pagardinto skaldytais ,,Deepex” braškės/vanilės kvapo baltyminiais kukuliais ir saldžiais konservuotais kukurūzais kaip mat atgulė į žuklavietes. Į kompaniją dar buvo pasiųsta 2 kg braškės/vanilės ir 1 kg braškės su kanape ,,Deepex” baltyminių kukulių. Visą tą pašaro kiekį padalinome į dvi žūklavietes. Jaukinome tašką prieš salą ir tašką salos kairėje pusėje – ten radome dugno perkritimus.
Tuo tarpu kaimynai iš abiejų pusių, vos pora kartų švystelėję žymeklį pradėjo jaukinti žuvį. Tai rodė, kad jie šį telkinį pažįsta kuo puikiausiai. Be to mūsų kaimynas trečiame sektoriuje yra 3 kartus laimėjęs Latvijos čempiono titulą šiame ežere. O kaimynas iš kairės – 2 kartus Latvijos čempionas. Taigi, teko garbės varžytis su didelę varžybų patirtį turinčiomis komandomis. Tai tik dar labiau mus skatino ir įpareigojo siekti kuo geresnių rezultatų.
Jie tikrino dugną ir jaukino gerokai toliau nei 120-130 metrų nuo kranto. O tai reiškė, kad mes negalėsime žuvauti kaip spėjome kanale tarp dviejų, kuris eina per telkinį į vandens nuleidimo angą, nes su turimais įrankiais niekaip nepasieksime tokio atstumo. Beliko pabandyti žuvį privilioti arčiau kranto.
Užmetus meškeres prasidėjo laukimas. Į mūsų sektorių atėjo labiausiai tituluotas Latvių komandų žvejys ir paaiškino, kad šio telkinio specifika – kibimai prasidės tik ryte. Ir dar pridūrė, kad žuvį nuo šios dienos vakaro pradės gaudyti, tik kaimynas iš dešinės. Mūsų didelei nuostabai taip ir atsitiko. Artimiau susipažinę su kaimynais aptarėme galimybes toliau bendradarbiauti ir, galbūt, ateityje rengti gerokai rimtesnius bendrus projektus, nei šis susitikimas. Bediskutuojant ir bestebint kaip žuvį sugauna tik kaimynas iš dešinės sulaukėme sutemos. Atėjo laikas poilsiui, nes kaip mus patikino, šiame ežere teks padirbėti tiek dienomis, tiek naktimis – neva prijaukinus žuvį kibimai čia nėra reti. Ši žinia mus labai džiugino.
Ryte kėlėmės prieš ketvirtą valandą. Permetę masalus ėmėme pusryčiauti. Tik įpusėjus pusryčiams pasigirsta mūsų sektoriuje signalizatoriaus pypsėjimas. Pirmas kibimas – kova su žuvimi ir po kelių minučių, kaip vėliau paaiškėja, 2,450 kg. karpis ,,uždaromas” graibšte. Iki pietų dar keli kibimai – visos ištrauktos žuvys nesvėrė 2,500 kg., o tai reiškia neįskaitinės (pagal taisykles įskaitinės žuvys nuo 2,500 kg.). Tuo tarpu mūsų kaimynai iš dešinės jau buvo sugavę daugiau kaip 20 kg. Kolegos iš kairės taip pat buvo pasvėrę pora įskaitinių žuvų. Ir jau nuo antros dienos pietų dvi latvių komandos pradėjo varžytis tarpusavyje. Jie gaudė žuvį tendencingai atitrūkdami nuo likusių 4 komandų. Tuo tarpu lietuvaičiams ir likusiai latvių komandai įskaitinę žuvį pagauti sekėsi kur kas prasčiau. Jei ir buvo sugaunama, tai – neįskaitinės žuvys. Bet mes nenuleidome rankų ir dirbome net išsijuosę: keitėme įvairiausius masalus, permetinėjome ieškodami dugne švarių vietų.
Gerokai po pietų prie mūsų priėjo vienas iš latvių komandos ir paklausė kokios spalvos baltyminiais kukuliais gaudome. Nes neva jų sugauti karpiai tuštinosi oranžine tyrele. Parodžius kukulius, kaimynas pastebėjo, kad tai ne tokia spalva. Bet kai sutraiškytą kukulį sušlapinom ir parodėm kokia spalva gaunasi, jis net neabejodamas pripažino, kad tai mūsų jauko pasekmės. Vadinasi karpiai maitinasi mūsų siūlomais pašariniais „Deepex“ kukuliais – ir jie jiems tinka!. Buvo priimtas sprendimas – nebeieškoti masalo kombinacijos, o žuvauti tais pačiais pašariniais kukuliais, dedant juos ant plauko. Šis sprendimas pasiteisino – kibimai kiek padažnėjo.
Iki vakaro jau ryškėjo, jei neįvyks stebuklas, tai geriausiu atveju teks kovot dėl 3-čios vietos. Nes dvi latvių komandos per dieną pabėgo gan toli nuo likusių. Be to, į trečią vietą pakankamai rimtą paraišką padarė likusi latvių komanda, sugavusi 8,900 kg. karpį, kuris taip ir išliko didžiausia sugauta žuvimi iki varžybų pabaigos. Tiek antrą naktį, tiek dieną žuvų sugavimo skaičius tarp lietuvių ir latvių komandų daugmaž išsilygino. Tik viena bėda, latviai gaudė įskaitines žuvis, o mūsiškiai vargo su neįskaitinėmis. Kad ir kaip sunkiai sekėsi gaudyti lietuviams, bet per antrą dieną visoms komandoms pavyko ,,atsidaryti” (pagauti įskaitinę žuvį).
Antros nakties vidury nesiorientuodamas pabudau tik tada, kai trenkiausi visu 181 cm ir 95 kg svoriu į žemėjantį krantą po meškerių stovu. Atmerkęs akis (bent jau matyt pradėjau nuo tada) išvydau virš savęs ant stovo sudėtas meškeres. Vienos ritės būgnelis sukosi kaip vaikiškas vilkelis, pypė signalizatorius apšviesdamas stovą su meškerėmis. Susivokti kas įvyko laiko daug nereikėjo – sudirbo žvejo instinktai. Gulėdamas po stovu stvėriau meškerę ir pakirtęs žuvį supratau, kad reikalą turiu su agresyviai nusiteikusia žuvimi. Uždėjus ranką ant ritės būgnelio jis net nebandė stabtelti. Supratau, kad gulėdamas tikrai šios žuvies nesuvaldysiu, tarp manęs ir žuvies buvo sala ir stovas su meškerėmis. Reikėjo nors kažkuo atsikratyti. Todėl nieko nedelsdamas kėliausi nuo žemės ir kovą iš parterio pervedžiau į kovą stačiomis. Bet žuviai pakako laiko, kol išsikrapščiau iš po stovo, ji jau buvo gerokai užplaukusi už salos. Beje, visos sugautos žuvys plaukė ta pačia kryptimi, taip valą užtemdamos už salos. Kova truko nebeilgai. Už salos buvo pastatyta paukščių šėrykla. Žuvis ja pasinaudojo ir atsikratė manęs taip padovanodama pakrantei kelis necenzūrinius žodžius iš mano lūpų. Adrenalino, nusivylimo ir pykčio, kad nesuvaldžiau žuvies, pakako porai valandų, kol vėl užsnūdau.
Ryte pažadino kibimas. Vėl ,,važiavo” mano meškerė. Svėrimo metu buvos pasvertas 4,100 kg. karpis. Iki svėrimo, kuris vyko 6 valandą dar buvo sugautos kelios žuvys deja neįskaitinės. Po viso svėrimo paaiškėjo, kad mūsų komanda paskutinė. Nors žuvų pagauta daug, bet beveik visos neįkaitinės (kaip ir pas kitas lietuvaičių komandas). Reikėjo kažko imtis.
Dar buvo likę 6 valandos gryno žuvavimo. Laiko dar buvo, kad rezultatai iki 3-ios vietos galėtų pasikeisti po vos poros kibimų. Todėl dar kartą pabandėme padaryti ,,sprogimą“ vandenyje, kuris mūsų nuomone turėjo sukviesti žuvį į mūsų gaudymo zoną. 4 kg. biraus ,,Žvejo tako” pašaro su skaldytais ,,Deepex” braškės/ vanilės baltyminiais kukuliais jau skriejo į vandenį. Beliko sulaukti kibimų. Mūsų prognozės pasitvirtino. Kibimai gerokai suaktyvėjo. Traukėme neįskaitines žuvis vieną po kitos arba turėjome sistemėles su žuvimis palikinėti salos žolynuose, nes stambesni karpiai vyniodavosi aplink paukščių šėryklos stovą arba plaukdavo už salos. Su kiekviena minute laiko vis mažėjo. Mes paskutinėje vietoje! To negalim sau leisti..
Likus porai valandų iki finišo, supypė Audriaus signalizatorius. Iš ritės sukimosi greičio buvo matyti – greita žuvis. Po pakirtimo meškerė perlinko pusiau, žuvis priešinosi agresyviai. Po kelių minučių kovos Audriui pavyko žuvį priprašyti išlysti iš žolių esančių šalia salos. Puse darbo padaryta. Dar keletas minučių ir žuvis graibšte. Mūsų džiaugsmui nėra ribų. 8,3 kg karpis mus stumteli iš paskutinės į ketvirtą vietą. Bet tai buvo paskutinė įskaitinė žuvis mūsų sąskaitoje, nes visos kitos sekančios niekaip nenorėjo sverti daugiau nei 2.5 Kg. Taip ir nežinome ar mes pritrūkome laiko pasivyti ir aplenkti trečioje vietoje esančią Latvijos komandą, ar jiems pritrūko laiko atsiplėšti nuo mūsų. Likome vėl su „mediniais“ medaliais.
Per šias varžybas sunaudojome 9 kg. biraus ,,Žvejo tako“ jauko. 8 kg. ,,Deepex“ braškės/ vanilės ir 2 braškės kanapės baltyminių kukulių. Ir 2 dideles marinuotų kukurūzų skardines (po 3 kg).
Pasibaigus varžyboms buvo paskelbti nugalėtojai sugaudę 61 kg žuvies. Ir tai buvo Latvių komanda. Antra vieta nuo jų atsiliko keliais kilogramais, taip pat Latviai. Ir trečią vietą iškovojo broliai Latviai, sugaudę kiek virš 20 kg žuvies. Po to jau buvo mūsų ,,Sazanas- Deepex“ komanda. Penkta ir šeštos vietos buvo iškovotos mūsiškių, tai yra Audriaus (Generolo) ir Raimondo (Vilko-Vienišiaus) bei Dariaus su Rimvydu. Didžiausią žuvį (8,9 kg) sugavo taip pat broliai Latviai.

Nežiūrint į rezultatus kelionės tikslai buvo pasiekti. Susipažinome ir susidraugavome su vienomis iš stipriausių Latvijos karpininkų komandomis. Sutarėme dėl tolimesnio bendradarbiavimo. Sutarėme ateities planuose surengti dar ne vienas varžybas kartu. Visais šiais klausimais buvo apsitarta ir iš abiejų šalių pusių buvo sutarta dirbti ta kryptimi. Ir tai pats geriausias rezultatas.
Be to įgavome naujos patirties. Iš šono stebint, kaip dirba Latvijos čempionai, negalėjome nesižavėt. Tai tikras pavyzdys, kaip reikia dirbti komandoje. Sprendžiant iš jų veiksmų buvo aiškiai matyti, kad kiekvienas komandos narys yra atsakingas už tam tikrus darbus. Viskas preciziška kaip šveicariškam laikrodyje. Rezultatai kalba patys už save. Be to, dar kartą įsitikinome, kad reikia įrankių, su kuriais galėtume mesti daugiau kaip 130 metrų. Beliko įtikinti žmonas, kad buto remontas ir kiti, mūsų galva ne itin svarbūs darbai, kurie reikalauja piniginių išlaidų, gali palaukti eilėje dar pora metų. O iš sutaupytų pinigų reikia pirkti varžyboms skirtus rimtesnius įrankius. Tik dar nežinome, kaip reiks jas įtikinti.
Už suorganizuotą nuostabų renginį ir suteiktą galimybe dalyvauti varžybose dėkojame „Salmolitos“ direktoriui Kęstučiui Zabotkui. Taip pat dėkojame už svetingumą telkinio šeimininkui Miervaldim Berzinam. Didžiausia padėka A. Kirsnio įmonei „DEEPEX“ ir mūsų draugui Gintautui Dauniui už baltyminius kukulius „Deepex“ bei birius jaukus „Žvejo takas“. Ačiū visiems varžybų dalyviams už gerai praleistą laiką ir įdomią kovą. Dar kartą sveikinimai visiems prizininkams. Iki kitų susitikimų meškerės broliai.

Su pagarba
Klubas „Sazanas“
Remigijus ir Audrius

Valle – Lietuva – Latvija

Audrius_m.jpg - Dalyviai_m.JPG - Komanda_m.jpg - Remyga-1_m.jpg - Remyga-2_m.jpg - Sektorius_m.jpg - Sverimas.jpg - valle.jpg -

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.