Galaxy Carp Team varžybų ataskaita V. Paliulis ir R. Jablonskas

Vizos padarytos, dėl pašaru su Raimondu sutarta. Laukiu kada Raimondas pasieks Vilnių ir perkrausim daiktus į mano mašiną. Pagaliau jis Vilniuje. Šiek tiek vėluoja, bet nieko baisaus. Važiuojam pas mane į garažą. Prasideda linksmoji dalis – daiktų deklaravimas. Žinom, kad jų turėtų būti minimaliai, bet juk visko gali prireikti. Dedam stalą – užrašom, dedam krepšį – užrašom, ir taip pora valandų. Jau geriau dabar viską tiksliai uždeklaruoti, nei kertant sieną turėti problemų. Šiaip ne taip viskas surašyta ir pajudam link Baltarusijos. Artėjant sienos vis labiau neramu, kaip pavyks su muitininkais. Lietuvos siena pervažiuojam be problemų, lieka Baltarusijos. Surenka pasus, automobilio dokumentus. Pamatau didele skelbimų lenta ir einu paskaitinėti. Ryškiai raudonomis raidėmis parašyta – „įsivežti 1 asmeniui galima asmeninių daiktų iki 35 kg ir nedidesnei, kaip 1000 EU sumai. Taip kojos ir sulinksta. Raimondas laukia prie pasų kontrolės, apšviečiu jį apie reikalavimus. Pas mus mašinoje min 400 kg daiktų, o ir suma tikrai viršys 2000 EU. Nusprendžiam surizikuoti ir važiuoti iki muitininkų. Muitinės darbuotojai paprašo atidaryti mašiną ir susiima už galvų. Jūs ką – sako – nežinot kiek galima vežti į BR? Už papildomą kilogramą apmokestinama 2 EU. Paskaičiuoju mintyse – 660 EU. Galvoju šakės, grįšim į namus. Su Raimondu pradedam aiškinti, kad važiuojam į varžybas ir visa tai mums reikalinga žūklės įranga. Pasakius, kad turime kvietimą į varžybas muitininkas pradeda kalbėti kitaip. Perskaito iškvietimą ir su juo eina pas viršininką. Grįžta su mums puikia žinia, galime važiuoti be apmokestinimo. Šypsenos iki ausų ir mes jau Baltarusijoje. Sustojame pirmame iš šiek tiek didesnių miestelių, nes reikia išsikeisti eurus į jų rublius, įsipilti kuro, rūkalų. Piniginėje solidi suma, pusė milijono rubliu. Pasijaučiu turtingu dėde, bet įėjus į parduotuvę ir pamačius kainas dešimtim tūkstančių, turtai išgaruoja. Kadangi pabijojom vežtis lietuviškų gėrimų per sieną, nusprendėm Baltarusus pavaišinti jų gėrimais. Dar nusiperkam vietinio ryšio SIM kortelę ir pirmyn iki Velutos. Priartėjus prie Lydos, šiek tiek nukrypsta GPS‘as. Raimondas viska pataiso ir mes vėl lekiam į tikslą. Baigiant pravažiuoti Lyda į akis krenta palei kelią stovinti bačka su užrašu „Lydos gira“. Cypia stabdžiai ir Crysleris sukasi 180 laipsniu kampu. Iškarto pasąmonėje sovietiniai laikai ir nepakartojamo skonio gira iš bačkų. Nusipirkus giros ir paragavus pasijaučiau, kaip prieš 20 metų. Užplūdo nostalgija.
Artėjant prie Velutos priekyje viskas sutemsta ir prasideda audra. Valytuvai vos spėja valyti langą. Navigatorius nukreipia artimesniu keliu per mišką. Čia ir buvo mūsų klaida, nes keliukas per mišką tragiškas. Duobes 30-50 gylio ir pilnos vandens. Gan dažnai automobilio duslintuvas pasinerdavo ir girdėjosi duslus išmetamų dujų burbuliavimas. 16 km atkarpa įveikėme per 1,5 val. Jau pora valandų, kaip Sergėjus su draugais laukė mūsų. Teko atsiprašyti už vėlavimą. Pagaliau mes vietoje. Broliškas pasisveikinimas ir slepiamės po pavėsine nuo lietaus. Deja sutemus atsiranda kita bėda – uodai, kuriu kiekis neregėtas, o apie piktumą nėra ką ir sakyti. Mašina stipriai prikrauta, todėl priemonių prieš uodus lengvai rasti nepavyksta ir tik išsitepus su BENS100 uodai nebekanda. Po truputi daugėja dalyvių skaičius. Iki 01.30 vyksta tikrai šiltas pokalbis. Kai kelionės nuovargis pradeda imti viršų, iš mašinos išpakuojamas gultas su miegmaišiu ir mes su Raimondu horizontalioje padėtyje.
Ryte, pradėjus rinktis ir likusiems dalyviams, pribudome ir mes. Pasisveikinimai, naujos pažintys. Pagaliau pasirodė teisėjai ir prasideda organizaciniai klausimai. Kaip ir pas mus, visada atsiranda vėluojančių. Tenka palaukti gera pusvalandį. Pagaliau registracija ir burtai. Kaip komandos kapitonas ištraukiu 9 sektorių. Pasak Sergėjaus ir Andrėjaus jis nėra blogas. Iškarto mums paaiškinama, kad už 140 m prasideda 20 m platumo kelmų juosta. Turime gaudyti prieš ,arba už jos. Nustembu, kaip galima užmesti 160 m už kelmų juostos, paaiškina, kad bristi galima iki juosmens, o tai reiškia, kad apie 70-80 m nuo kranto.
Mes jau sektoriuje. Sektorius iššienautas, tvarkingas. Apsisprendžiam stovykla kurti toliau nuo vandens, nes naktį žadam gaudyti prie žolių, arti kranto.
Stovykla įkurta, ruošiam birų pašarą. Pasiėmėm 5 kg raudono karpinio, 1 kg kuojoms ir 1 kg aukšlinio „Sensas“ pašaro. Taip pat 5 kg SK30 ir 5 kg Fruit Max Starbaits boilių. Pradžioje Raimondas paruošia ir sudrėkina birų pašarą, t.y. 1 kg. aukšlinio, 1 kg kuojinio ir 1 kg karpinio. Kadangi gyliai aiškūs, nerišam markerio, o tik viena svarelį, kad patikrinti dugną ir kur prasideda kelmų juosta. Po startinio signalo pamėtau svarelį, patikrinu dugną. Randu kliuvinius, virš jų pasirodo tiksliai pažymėta vieta su tuščiu plastikiniu buteliu. Markerio, kaip ir visai nebereikia, viskas aišku. Šerti nuspendžiam du taškus prieš kliuvinius. Viena su SK30 – smirduką, kita su Fruit Max – saldų. Pašėrę užmetam meškeres. Vakarop pradeda stiprėti vėjas, kuris ir taip buvo nemažas. Banga siekia 30 cm. Kaimynai iš dešinės jau turi ištraukę 2 žuvis. Šiek tiek sunerimstam. Pasiėmęs filmavimo kamerą einu pas juos į sektorių. Kaip tik traukiama žuvis. Pavyksta nufilmuoti. Jie nuoširdžiai pasipasakoja ant ko pagavo, pasirodo ant banano. Aš su šia svarbia informacija grįžtu į sektorių pas Raimondą. Pasirodo nei vienas neturime svaraus banano kvapo, visi su visokiais priedais. Bandom TopSecret‘o „fish/banana“ – nieko, bandau Prologic „Banan/crustader“ – nieko, Daiwa „Halibut/banan“ – nieko. Artėja naktis, reik permesti meškeres nakčiai. Nusprendžiam 2 palikti tolumoj, o 2 mesti prie pat kranto. Sudedam boilius tų kvapų, kuriais šėrėm. Permetam ir ruošiam vakarienę. Po pusvalandžio sucypia signalizatorius, žemas Raimondo startas iš vietos ir žuvis pakirsta. Ganėtinai lengvai Raimondas ištraukia nediduką karpiuką. Suabejojam, ar jis sieks 2 kg., kad būtu įskaitinis. Atsinešu savo svarstykles, pasveriu, panašiai 2.150 kg. Kviečiam teisėjus. Pasirodo mažai apsirikom, karpiukas įskaitinis ir svėrė net 2.200 kg. Taip mes pirmą vakarą atsidarėm. Nuotaika jau pakilesnė, meškerė vėl užmesta. Deja iki kitos dienos popietės kibimų nebuvo. Vėjas aprimo, po truputi pradeda gaudyti visi kaimyniniai sektoriai. Suprantam, kad kažką ne taip darom. Pradedam sukti galvas ką reikėtų keisti. Nusprendžiam bristi maksimaliai, kiek leidžia taisyklės iki juosmens. Kadangi mano ūgis didesnis nei Raimondo, tai atitenka man. Nubridęs darau kiek galima didesnį metimą. Po valandikės kibimas ir 4.750 karpiokas graibšte. Tai buvo mūsų antra žuvis. Žuvis reiškiasi už kelmų, tolumoje. Pasvėrę žuvį užsiimam pašarų ruošimu. Kadangi atsivežėm per mažai pašarų tokiam telkiniui su tokių kiekių žuvų, tai nusprendžiam pašerti vieną kartą, bet pakankamai gausiai. Kaip bus, taip. Šerti galime iki 20.00 vakaro, todėl skubame. Spodo su „parašiutu“ pagalba visi likę pašarai skrieja į vandenį, į tolimąjį tašką. Šį taktika mūsų nenuvylė. Po pašėrimo dar iš vakaro krantą pasiekia trečias karpiukas. Naktis rami, o nuo 08.00 ryto prasideda kibimai vos ne kas valandą. Su Raimondu laimingi kaip „konservų dėžutės“. Dėl pašarų trūkumo po pietų kibimai rimsta. Mes tą suprantam, ir po truputi pašerinėjam tik boiliais. Sekanti naktis vėl rami. Kaimynai kartas nuo karto ištraukia žuvį, o pas mus tyla. Varžybos į pabaigą, vis dar III–je vietoje, bet grėsmė nukristi vis artėja. Pagaliau 11.00 dar vienas karpiukas pasiekia graibštą. Jau ramiau. Lieka paskutinės minutės, panašu, kad išliksime treti, po truputi kraunamės daiktus. Štai ir sirena, reiškianti varžybų pabaiga, bet jai nutilus cypimas girdisi ir nuo vandens pusės. Pasirodo ten pypia signalizatorius. Puolam su Raimondu prie meškerės, karpis mūsų. Pradedam abejoti, ar jis bus užskaitytas, nes kibimas sutapo su sirena. Pasirodo tuo metu, kai pypė mūsų signalizatorius, pro šalį važiavo vienas iš teisėjų. Jis patvirtina, kad žuvis bus įskaityta. Pasveriam ir skubam į varžybų uždarymą ir apdovanojimus. Atėję sulaukiam tikrai šiltų sveikinimų ir pagyrimų. Nuotaikos pas abudu puikios. Visi išsirikiuojam ir laukiam kada bus skelbiami varžybų rezultatai. Štai teisėjas pasikviečia ir mus. Įteikia medalius ir taurę. Jaučiuosi nuostabiai. Dar pagyria, kad pas mus 100% žuvies ištraukimas, iš 10 kibimų, 10 žuvų krante, nors gaudėm kelmyne.
Po apdovanojimu, pagal jų tradicijas laistomasi šampanu. Labai linksmas momentas, kaip per formules lenktynių apdovanojimus. Po to į vandenį su drabužiais. Gerai, kad šilumos virs 30 laipsniu, tiesiog tai atgaivina. Po pakartotinų sveikinimų grįžtam į sektorių baigti krautis daiktų. Dėje tai pasirodo užtrūko apie 3 val. Turėjom atsakinėti į kolegų klausimus, o jų buvo begalės – apie sistemėles, apie jaukinimą ir t.t.
Pagaliau daiktai automobilyje ir mes pajudam link namų. Kelionė neprailgo. Keletas sustojimų prie parduotuvių, nes Baltarusijoje gaminami ledai/plombyras, kaip buvo pas mus prieš 20 metų, nuostabaus skonio. Dar sustojimas prieš sieną kuro ir mes jau kertam Lietuvos sieną. Kaip nekeista, sieną pravažiuojam be jokių problemų ir po nepilnos valandos jau Vilniuje. Raimondas persikrauna daiktus į savo automobilį ir aš jau namuose. Nors fiziškai labai nuvargęs, bet nuotaika nuostabi. Dušas ir aš jau lovoje. Visus darbus atidedu rytdienai.
Pagarbiai,
Valdas Paliulis

A. Michalovo taurė 2009