Tomas Būdas

Karpininkų asociacijos prezidentas

Šių metų rugpjūčio 29 – rugsėjo 1 dienomis, saulėtoje Italijoje, Pietrafitta ežere vyko FIPSed pasaulio karpių gaudymo čempionatas. Šis čempionatas – vienos rimčiausių pasaulio varžybų, kurių laimėtojai gali drąsiai vadintis stipriausiais visame pasaulyje karpių gaudytojais.

Jau antrus metus iš eilės, šiemet į čempionatą vyko ir Lietuvos karpininkų rinktinė: Saulius Navickis, Arvydas Eizitavičius, Rimvydas Bareika, Ruslanas Kotelnikovas, Olegas Ružickis, Zbignev Balkovskij, Remigijus Rupeika, Mindaugas Bartkus. Šie žvejai net trijuose atrankos etapuose Lietuvoje įrodė, kad yra stipriausi ir profesionaliausi savo srityje. Tačiau visi puikiai suprantame, kad gaudyti karpius gimtuosiuose ežeruose yra gerokai paprasčiau, nei svetur. Todėl, rėmėjų dėka, Lietuvos rinktinės atstovai dar gerokai prieš pasaulio čempionatą buvo nuvykę į Pietrafitta ežerą pasitreniruoti. Treniruotės užduotys buvo aiškios visiems: ištyrinėti ežero dugną, nustatyti, kur karpiai laikosi, kuo maitinasi ir svarbiausia, ant ko kimba. Kadangi visos užduotys buvo įvykdytos beveik šimtu procentų, neabejojome, kad varžybų metu turėsim didesnį pranašumą prieš komandas, neturėjusias galimybės pažvejoti Pietrafitta ežere anksčiau.

Šiais metais Italijoje vyko ne tik karpių gaudymo čempionatas. Tuo pat metu skirtingose šalies regionuose varžėsi ir kitus žūklės būdus propaguojantys žvejai, todėl rugpjūčio pabaigoje į Italiją sugužėjo patys geriausi savo kategorijos (jauniai, vyrai, moterys, žvejai su negalia) spiningistai, plūdininkai, dugninės žūklės specialistai bei karpininkai.

Nors kiekvieno žūklės būdo varžybos vyko skirtinguose Italijos vandens telkiniuose, visi žvejai susirinko į grandiozinį šios žūklės olimpiados atidarymą Florencijoje. Po atidarymo teko kalbėti su daugelio šalių rinktinių kapitonais ir visi kaip vienas tvirtino, kad čempionato atidarymas mažai nusileido olimpinių žaidynių atidarymui: iškilmingos šalių rikiuotės ir eisenos stadione, vėliavos, himnai, sveikinimo kalbos ir minios žiūrovų, tiesioginė transliacija per televiziją. Kartu su Lietuvos spiningavimo rinktine jautėmės pakiliai ir iškilmingai, kai grojant Lietuvos himnui nešėme trispalvę milžinišku Florencijos hipodromu stebint tūkstančiams šalių delegacijų narių bei žiūrovų.

Kad ir kokios nuostabios čempionato iškilmės buvo, mūsų karpininkai buvo įsitempę ir negalėjo atsipalaiduoti – jau kitą dieną prasidės varžybos, truksiančios net tris paras. Tris paras trys Lietuvos komandos po du žvejus praleis 20 x 20 m sektoriuose bandydamos pagauti kuo daugiau karpių bei aplenkti dar dvidešimt vienos  pasaulio valstybės karpininkus.

Karpininkų čempionatas, kaip ir visos žvejų varžybos, prasidėjo sektorių burtų traukimu. Ežeras padalintas į tris zonas: A, B ir C. Kiekvienoje zonoje po 22 komandas. Burtų keliu šalys išsitraukė sektorių numerius ir puolė gabenti ten karpinę įrangą. Ežeras didelis, 123 hektarai, visi 3 sektoriai skirtinguose ežero kampuose, todėl gausią karpininkų mantą vežiojome net 2 valandas. Po to valanda dalyviams įrangos pasiruošimui ir varžybos pradedamos. Lygiai po trijų parų bus aišku, kas tarp pasaulio karpininkų stipriausi. O kol kas visas tris paras vyrai žvejos 40 laipsnių karštyje, jaukins karpius, į vandenį supildami šimtą, o gal ir du šimtus kilogramų pašarų.

Nors ežeras ir labai žuvingas, pirmąją dieną karpius pagavo tik kelios komandos. Taip jau būna varžybose – karpiai išsigąsta masiškai į vandenį metamų meškerių, mėtomų jauko rutulių ir šurmulio ant kranto. Tačiau antrosios dienos ryte žuvys po truputį įsidrąsino ir pradėjo kibti dažniau. Pagavo ir Lietuvos komandos, nors nedidelius, tačiau labai laukiamus ir įskaitai svarbius karpiukus. Trečiosios dienos ryte, praėjus daugiau nei pusei varžybų ir „atsidarius“ visoms Lietuvos komandoms, paskelbtuose tarpiniuose rezultatuose užėmėme 8-ąją vietą. Tai mus labai pradžiugino, bet deja ,,kieti“ varžovai irgi nesnaudė. Na o mums koją pakišo ,,fortūna“. Taip, mums jos labai pritrūko, nes nesisekė viskas ko besigriebtume.

Didžioji  nelaimė, tai vienintelis mūsų automobilis, kuris Italijoje gedo kas dešimt kilometrų, vis suteikdamas mums viltį, kad jau važiuojantis, bet atsirasdavo naujų gedimų ir vėl keliaudovome į servisą. Pagal išankstinį planą žvejojančias komandas turėjome aprūpinti viskuo kuo galime ,,Jūs vyrai tik gaudykit žuvį ir niekuo nesirūpinkite“. Na o mes likę be automobilio, komandos vadovai ir atsarginiai, alinant nežmoniškam karščiui mėginome nors šiek tiek pagerinti Lietuvos rinktinės sąlygas maistu, vandeniu ir informacija apie kaimynų gaudomus karpius. Tai padaryti nebuvo lengva, nes vienas ratas aplink ežerą buvo apie 12 kilometrų. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, tik po varžybų supratome, kad mūsų rinktinės vyrai neverkšlendami, be normalaus maisto ir pakankamo kiekio vandens kovojo iki paskutinės minutės, visas 72 valandas.

Žinoma, labai lengva viską suversti nelaimingiems nutikimams, bet jau po varžybų analizuodami savąsias klaidas daug trūkumų savo komandoje nepastebėjome. Jaukai ir masalai labai aukštos kokybės, naudojome ,,Renmar“, ,,Deepex“ ir kitų garsių firmų produkciją.  Šiek tiek ,,nugrybavome“ su ,,ZIG RIG“ sistema, nes tam nebuvome rimtai pasiruošę.

Visos tos makalynės dėka bendroje įskaitoje užėmėme 13-tą vietą. Taip, tai tikrai nelabai rimtas rezultatas, nes generaliniai rėmėjai UAB ,,Paliūtis“ ir lenkų firma ,,PROS“ mums buvo iškėlę sąlygą patekti į dešimtuką geriausių pasaulyje komandų. Mūsų norai buvo dar didesni, bet kad ir kaip nesinorėtų to lyginti su praėjusiais metais, kai varžybos buvo Anglijoje (ten užimta 17 vieta) padaryta ženkli pažanga. Priminsiu, kad Anglijoje iš trijų komandų pagavo tik viena – du karpius, na o šiemet Italijoje A zonoje ( Ruslanas ir Rimvydas) 8 karpiai, 21,040 kg.- 13 vieta; B zona(Olegas ir Zbignev) 3 karpiai, 11,970 kg. – 9 vieta; C zona ( Saulius ir Arvydas,o po keitimo Remigijus ir Mindaugas) 5 karpiai, 20,800 kg. – 16 vieta.

Išsamiai apie vykusį pasirengimą ir pačio čempionato dienoraštį galite paskaityti čia

Pabaigoje norėtume padėkoti Lietuvos karpininkų rinktinės rėmėjams: