Tomas BūdasKarpininkų asociacijos prezidentas
Lietuvos rinktinės kapitonas
Sunku ką nors pridurti po Jurgio ir Audriaus išsamios chronologijos apie Lietuvos karpių žūklės rinktinės kelionę į Rumuniją, bet pamėginsiu aprašyti tai, apie ką nebuvo kalbėta.
Pasiruošimas
Ruošiantis FIPSed karpių žūklės pasaulio čempionatui Rumunijoje dar vasaros pradžioje buvo nuspręsta, kad treniruotės Corbu ežere ( ten, kur vyks čempionatas) nebus. Vietoj to, kad ten pažvejoti buvo priimtas sprendimas padaryti žvalgybą tame ežere tuo metu, kai vyks tarptautinės karpių žūklės varžybos. Rugpjūčio mėnesį su keliais Lietuvos rinktinės nariais nuvykome prie Corbu vandens telkinio.
Prieš kelionę svarstėme įvairius jaukų paruošimo ir naudojimo variantus, bet dvi dienas pasižvalgius varžybose viskas kardinaliai pasikeitė. Pirmaujančių komandų jaukų kvapas ir sudėtis kaip ir aiški, bet boilių (atleiskite, bet specialiai nenaudoju tokių lietuviškų terminų kaip baltyminis kukulis ir pan. ) kiekiai, sumesti į vandenį mane gąsdino. Kiekvienas lyderių dvejetas per parą į vandenį sumesdavo po 50-60 kg boilių. Taigi vienai komandai varžyboms reikėtų turėti apie 150 kg boilių, visai rinktinei – 450 kg. Kokybiškų, tokių, kokių norėtume boilių kaina apie 50 Lt už vieną kilogramą. Viso susidarytų virš 20 000 litų suma tik boiliams. Na neturi Lietuvos rinktinė tokių pinigų ir taškas. O jei ir turėtume, atsirastų kita problema – ar tai tikrai yra tokie boiliai, kokių reikia tam ežerui varžybų metu. Taigi, mane slėgė sunkus sprendimas, kaip su mūsų biudžetėliu deramai atstovauti Lietuvą pasaulio čempionate. Aukodamas savo kaip kapitono tolimesnę karjerą nusprendžiau, kad vietoje didelio kiekio prabangių boilių jaukinsime karpius gausiu kiekiu ,,spodmix“ su likvidu to paties kvapo kaip ir mažas kiekis mūsų pašarinių boilių (apie 40 kg) ir pastos (su pasta aplipdomas masalinis boilis prieš kiekvieną metimą).
Turėdami kelis originalius rumuniškus boiliukus versdamiesi kūlversčiais Lietuvoje ieškome panašios sudėties ir kvapo boilio. Pats artimiausias tam dalykui pasirodo yra BH clam. Kadangi tas produktas ne visiškai toks, kokį norėtume matyti, tai Alfredo Macenkos paprašome jį šiek tiek pritaikyti prie rumuniškojo boilio. Po poros savaičių iš Anglijos gauname boilių, likvidų, dipų, pastos, stickmix ir masalų krovinį, kurio vertė 3000 lt. Žinoma tiek mes galime susimokėti, bet šioje vietoje seka gražus ir nuoširdus A. Macenkos žestas – tai dovana Lietuvos rinktinei. Velniai rautų, dabar gailiuosi, kad nepaprašiau 400 kg. boilių :-)))
Dviejų dienų treniruotę pravedame Lietuvoje bemėtydami spombas su spodmixu už 100 metrų nuo kranto, nes jau puikiai žinome, kad žvejoti teks būtent tokiame atstume ir apie žūklę prie kranto galime užmiršti. Treniruotė sklandi, tobuliname metimus ir įrangą. Visiems rinktinės nariams išdalinamas jaukinimo kiekių grafikas Rumunijoje. Nelabai akcentuoju sistemėles, nes žinau, kad prie tokio kibimų kiekio daug svarbesnis kabliukų aštrumas, todėl ypač svarbu juos pakeisti po 3-4 karpių.
Pasitaręs su Gintautu Dauniu (DEEPEX) ruošiu rinktinei spodmix, kurio sudėtis: tigriniai riešutai, lubinai, kukurūzai, kanapės, kviečiai, klevo sėklos, likvidas ir CC More įvairios peletės (pastarosios dedamos tik prieš pat jaukinimą). Kiekvienai rinktinės komandai suskirstau atskiras normas kiekvienai dienai.
Pasaulio čempionato startas
Lietuvos rinktinės dvejetai: A zona – Remigijus Rupeika ir Povilas Janeika; B zona – Linas Rubys ir Sigitas Lokcikas; C zona – Raimondas Jablonskas ir Saulius Navickis. Kiekviena mūsų rinktinės komanda sektoriuje turi po 100 kg jaukų. Pradžioje užmetami masalai, o po to darbas su spomba. Ne visoms mūsų komandoms dėl didelio vėjo gaunasi tolimas metimas, bet darbas vyksta. Nežinau, kas atsitiko, bet pirmoji diena buvo kaip užkeikta, trūko spombos, valai, pavadėliai, na žodžiu, ką vyrai bedarytų, viskas nesiseka. Ir nieko negali kaltinti, nes viskas suraišiota pavyzdingai, bet matyt ta diena buvo ne Lietuvai skirta, nes ir sektorius tą patį rytą gavome, galima sakyti, pačius blogiausius. Praėjus pirmajam jauduliui komandos susistyguoja ir vakare pradeda gaudyti karpius.
Pasirinkta paprasta taktika. Kadangi karpių ežere labai daug ir norint juos išlaikyti žūklavietėje dienomis kas 2 valandas jaukinimas spodmixu po 3 -6 kg. ir po kelis boilius po kiekvieno kibimo. Žodžiu minimalus ir dažnas kiekis jauko ir maksimalus masalų panaudojimas, t. y. visi keturi masalai visada (kiekvieną sekundę) turi būti aplipdyti su pasta ir pateikti tolimiausiame jaukinimo taške. Kai jaukinama gausiu kiekiu grūdais, rekomenduočiau visiškai atsisakyti šėrimo boiliais, bet dėl to vadinamojo ,,papliumpsėjimo“ į kurį reaguoja karpiai ir buvo pasirinktas toks nedidelis kiekis boilių – komandai po 12 kg. O kažin koks didesnis boilių kiekis 20, 30, 50 kg. komandos jau nebeišgelbės, o tik pakenks. Tada jau reikia iš esmės keisti strategiją – vien tik tirpstančių boilių 150 kg. komandai ir jokių grūdų. Tikrai nerekomenduoju tokių kiekių taikyti Lietuvos telkiniuose, nes pas mus visiškai kitoks karpių tankis ir kiekis.
Visos varžybų dienos prabėga beveik vienodai. Rinktinės vyrai sunkiai dirba, o mes kaip pagalbiniai (8 žmonės) visur šmirinėjame, stebime, nešiojame į savo sektorius kavą, ledus ir vaisvandenius. Vakarais paliekame rinktinės narius sektoriuose ir susirinkę į kempingą aršiai iki vidurnakčio diskutuojame, ką galėtume padaryti geriau, bet diskusijų finale nusprendžiame, kad nevalia krypti nuo plano.
Varžybų metu stebime ir kitų sektorių darbą, iš toliau matyti, kad kai kurie sektoriai gaudo kur kas geriau. Na rumunai tai yra savaime suprantama, į juos jau nekreipiu dėmesio, bet kitos komandos kodėl? Kaip? Ant ko ? Gaunu signalą, kad rusai B zonoje pradėjo lupti vieną po kito, o jie nuo mūsiškių per du sektorius. Įsitaisau patogiai ir ilgą laiką stebiu Rusijos komandos darbą. Nieko ypatingo techniniame pasiruošime, bet kibimų labai daug. Kai ateina laikas svėrimui, pasirodo, kad įskaitinių karpių Rusijos rinktinė per tą laikotarpį pagavo tik du, o mūsiškiai – keturis. Todėl nuo to momento visisiškai nekreipiu dėmesio į gaudančias komandas ir tą pačią nuotaiką mėginu perduoti Lietuvos komandoms. Kas dalyvavo varžybose puikiai supranta, kaip yra gadinama nuotaika, kai matai aktyviai žvejojančius konkurentus. Gerai kimba ir Lietuvos rinktinei, bet, deja, kaip ir daugeliui komandų – neįskaitiniai karpiai.
Mūsų karpininkai pakirtę žuvį jau iškarto jaučia, ar tai įskaitinis karpis. Jei ne, tai žuvies traukimas primena greitą spombos partraukimą krantan.
C zonoje neplanuotas kibimų skaičius, deja dauguma neįskaitiniai. Bet čia atsiranda problema, vyrai mato, kad iki varžybų pabaigos neužteks boilių. Lekiame į miestą, nes kitą rytą bus galima papildyti komandas jaukais. Kadangi apytikslį kvapą jau žinome, perkame 5 kg. boilių. Ir ką gi jūs manote, pasirenkame tuos pačius boilius, kokiais žvejoja rumunai (tą sužinojome tik po varžybų) tik ne tirpstančius, o paprastus.
Na o ką pamačiau Lietuvos sektoriuose paskutinėmis varžybų valandomis, tai vadinasi beprotybė. Kibimų skaičius nerealus, važiuoja iškarto po 3 meškeres, sektoriuose sumaištis, bet vyrų nuotaikos labai geros. Ką tomis valanomis pamačiau dar dabar negaliu tuo patikėti. Jei parašyčiau visą teisybę, tai atrodytų kaip melas, todėl oficialiai nieko apie tai nerašysiu, bet privačiuose pokalbiuose papasakosiu viską.
Mačiau nekokias išraiškas kitų valstybių komandų veiduose, daugelis jų sumetusios vandenin ,,tonas“ boilių taip ir liko nepatekusios į dešimtuką. Taip, mums dar daug yra kur tobulėti, stiebtis, bet mes atkaklūs ir tikrai sieksime aukštesnių rezultatų FIPSed pasaulio čempionatuose. Bendrame kontekste Lietuvos rinktinė nebuvo autsaiderė, kaip prieš tris metus Anglijoje, bet daug dar reikėtų ,,pašlifuoti‘‘, todėl Karpininkų asociacija paruošė filmuką, kuriame rodoma kaip turėtų būti ir daugelis įžvelgs savo techninio pasiruošimo trūkumus. Pavyzdžiui fluorosenciniai valai prie tokio drumsto vandens ir tokio aktyvaus kibimo yra būtini. Daug darbo mums visiems dar reikės padaryti, todėl manau, kad susitikę kitais metais LT čempionate apie tai diskutuosime, o kartu ir tobulėsime.
Finišas
Šiek tiek nukrypdamas nuo pagrindinės temos paanalizuosiu, kodėl tiek daug neįskaitinių (įskaitiniai nuo 1,5 kg) karpių būna FIPSed karpių žūklės pasaulio čempionatuose. Taip, visi dalyvaujantys norėtų gaudyti didelius karpius. Varžybų organizatoriai irgi nori to paties, bet… nėra Europoje nė vieno didelio vandens telkinio, kuriame tirštai plaukiotų vien tik dideli karpiai. Tai yra normalu, nes beaugantys karpiai po truputi nyksta, kad ir kaip juos prižiūrėtum, todėl susiformuoja mažesni didelių karpių būriai, kurie netolygiai pasiskirsto po vandens telkinį. Na, o nevienodos žūklės sąlygos prieštarauja pagrindiniam sportiniam lygių sąlygų principui.
Pasaulio čempionatas Rumunijoje vyko labai aukštame lygyje. Sutikimas, varžybų organizavimas, teisėjavimas, uždarymas. Nieko panašaus nesu matęs. World carp clasic irgi – neprilygsta rumunams. Visos rinktinės tik aikčiojo ir kartojo, kad tai, ką pamatė, turbūt buvo vienintelis kartas gyvenime. Tikiuosi atsiras dar pasaulio valstybė, kuri mes pirštinę Rumunijai.
Grįžtant prie mūsų rinktinės reikalų galiu drąsiai teigti, žūklautojai padarė viską, ką jie sugebėjo ir ko reikalavo rinktinės kapitonas. Rinktinės pagalbinė komanda irgi atidirbo kaip už tėvynę. Užimta garbinga 9 vieta (viso dalyvavo 20 valstybių), tai tikrai atspindi mūsų lygį ir biudžetą -27000 litų (čia mes ,,pranokstame‘‘ beveik visas valstybes) . Būtent už šias lėšas Lietuvos karpininkų asociacija dėkoja generaliniam sponsoriui Vilmantui Andziulevičiui – UAB ,,Paliūtis; AJ GROUP; ,,Thermoplast“. Kiti rėmėjai: Algirdas Daukšas – ,, Finance property“. Alfredas Macenka – BH tactical baits ,,Boilie-holic“. Gintautas Daunys – ,,DEEPEX“. Ruslanas Kotelnikovas – ,,Grand cargo“. Prie rinktinės rėmimo taip pat prisidėjo: ,, Romada“; ,,Žvejoklis“; ,,Pas Gytį“; ,,Laikas žvejoti“; Lietuvos sportinės žūklės federacija na ir žinoma visi tie kurie dalyvauja Lietuvos karpių žūklės čempionate.
2012 metų Lietuvos rinktinė
Apie 2012 metu atranka i pasaulio cempionata Rumunijoje bei cempionato akimirkas galite skaityti cia