Apie tris lydekas, kalną stintų ir riestainio skylutę

Apie tris lydekas, kalną stintų ir riestainio skylutę

Tarp Kalėdų ir Naujųjų 2015 m., kada visi mūsų žvejai ieškojo jau (ar vis dar?) užšalusių vandens telkinių ir bandė vilioti kas kuoją, kas ešeriuką, gal kai kurie meškeriotojai vis dar (ar ir toliau?) tiesiog šventes šventė, gerb. AM viceministras L. Jonauskas nutarė visus Lietuvos žvejus mėgėjus pasveikinti su šventėmis ir įteikti „eilinę dovaną“, kuri, kaip ir spėjate, yra dar vienas Mėgėjų žūklės taisyklių pakeitimas. Jo esmė tokia:
„7. Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 1 šamą, ne daugiau kaip 2 vienetus salačių, ūsorių, 3 vienetus lydekų, ungurių, margųjų upėtakių, kiršlių, ne daugiau kaip 5 vienetus vėgėlių, sterkų,, šapalų, meknių (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), ne daugiau kaip 50 vienetų vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Vienos žvejybos metu sugautų, šiame punkte nenurodytų leidžiamų gaudyti, žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, o Kuršių mariose – 7 kg, neskaitant stintų, kurių leidžiamas sugauti kiekis neribojamas, paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris didesnis už šiame punkte nustatytą normą. Kiekvienas asmuo, užsiimantis mėgėjų žvejyba, savo sugautą laimikį privalo laikyti atskirai nuo kitų asmenų laimikio, į laimikį neįskaitomos žuvys, įrašytos į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 “Dėl Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašo patvirtinimo ir dėl kai kurių Aplinkos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios” (toliau – Invazinių rūšių sąrašas), ir žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį.“
Kaip matote iš paryškintų juodesniu šriftu vietų, nieko esminio lyg ir neįvyko, nors… kaip čia pasakius. Kad ateityje nekiltų problemų aiškinantis su uniformuotais AM pareigūnais šito pakeitimo formuluotės, iš „valdininkų kalbos“ išversiu į visiems suprantamą „žvejybinę“. Iš karto pasakysiu, jog dar prieš pusmetį (ar metus – nepamenu, nes nespėju paskui gerb. visų Lietuvos meškeriotojų „guru“ minčių posūkius, viražus ir sapnų perkėlimą ant popieriaus) Linas Jonauskas buvo „šventai“ įsitikinęs, kad mums galima gaudyti 5 vienetus lydekų, kurių svoris negali viršyti daugiau nei 5 kg. Žodžiu, pagal taisykles galėjome „naikinti“ tuos visada kimbančius „peiliukus“, kuriuos kai kas gal vadina lydekomis, aš asmeniškai – mailiumi. Žinoma, galima buvo gaudyti ir didesnes, bet tokiu atveju, sužvejojus vieną piankiakilograminę (normalaus svorio) aštriadantę, meškeriotojas privalėjo ją paleisti ir toliau sau žvejoti, arba pasiimti ir eiti namo. Taškas. Ta prasme, kad atėjai, užmetei, užkibo, ištraukei ir bėk nuo vandens telkinio neatsisukdamas su savo laimikiu po pažastimi, nes neduok, Dieve, susigundysi užmesti meškerę arba spiningą ir pagausi dar vieną, kad ir 50 g ešeriuką – bus bauda tokia, kad kilogramus paverskite gramais, o gramus eurais. Šioje vietoje, tikiuosi normaliai paaiškinau?
Dabar gerb. „visų mūsų globėjas“ visgi ryžosi drastiškam žingsniui (artėja Vilniaus mero rinkimai, jo partija bandys „šturmuoti ir šitą bastioną“, tad veikiausiai reikia kaip nors balsų daugiau susirinkti). Aišku, juk po poros mėnesių vėl bus galima taisykles „atkeisti“. O gal ir nesiryš, čia jau nesiimu prognozuoti. Nors galiu įtarti, kadangi pakeitimai mūsų naudai yra padaryti tuo metu, kada… lydekų žvejoti negalima. Na, patys pagalvokit. Nuo sausio 1 d. jų žūklė pagal taisykles įmanoma tik dirbtiniais masalais (ledo ant ežerų nėra, upėse plaukia ižas – kas jas meškerios?), o nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. šių žuvų žūklė apskritai yra draudžiama.
Visgi aiškinu esminį pakeitimą. Pagal naujas pataisas, lydekas gali gaudyti net visas tris ir jų svoris yra neribojamas (!). Ir ne tik. Jei tos lydekos nesieks 5 kg bendrame laimikyje, tai dar ir kitų žuvų bus galima „prisidurti“. Na, tarkim, ešerių, kurie, kaip žinote, neretai lydekoms tuose pačiuose vandens telkiniuose draugiją palaiko, šalvių, šamą (jei bus paskutinis laimikis, tai gali sverti nors ir 100 kg!). Apie karpines žuvis nekalbu, šitų šalia lydekų gali būti dar 5 kg. Na, dėkui, ponas Linai, dėkui nuo visų mūsų.
Panašiai yra ir su stintomis. Sakau „panašiai“, kadangi tų stintų šįmet vargu (tfu, tfu, tfu, kad neišsipildytų…) ar galėsime Kuršmarėse meškerioti, nes sprendžiant pagal visas prognozes, ten gali nebent valtimi plaukioti, o ne ledu ropinėti. Tad pakeitimo esmė man panaši į švelnų oro „pagadinimą“, kuris įvyksta po pernelyg didelio raugintų kopūstų vartojimo. Na, bet jei aukštesniosios jėgos susimylės (ne apie AM kalbu, man ten tos jėgos tik popieriuje aukštai atrodo), gal visgi ir ledas vasarį ar kovą Kuršmares bent pakraščiuose padengs, tad stintų nebent Velykoms prisigaudysime. Ačiū ir už tai…
Ateityje (tai garantuoju) yra numatomi dar keli taisyklių pakeitimai. Jau seniai mąstoma (mąstytojų nedaug, bet jie ar tai jis ir yra diktuojantys savo valią), kaip čia vartiklėms trišakius kabliukus sumažinti, o gal net ir paprastais vienšakiais pakeisti. Čia tam, kad lašišas brakonieriai už šonų nekabintų (beje, o jūs brakonieriai? Aš kol kas dar ne…). Mano ne tokia šviesia galva, kaip kai kurių, jei, tarkim, namuose turiu peilį duonai pjaustyti, faktiškai esu potencialus nusikaltėlis, kadangi kada nors (kad ir savigynos tikslais) galiu kam nors į pilvą bakstelėti. Tas pats liečia kirvius, plaktukus, kastuvus, ylas atsuktuvus ir dar daugelį dalykų, kuriuos įmanoma panaudoti ne visai pagal paskirtį. Apie beisbolo lazdas net nekalbu, pas mus šį žaidimą reikėtų uždrausti apskritai. Dėl viso pikto.
Grįžtant prie blizgių, įrodinėti, kad vartiklė su pernelyg mažu trišakiu arba su vienšakiu kabliuku yra masalas, kuriuo tik taškysi vandenį, bet nepakirsi žuvies (o jei pakirsi, tai kažin ar ištrauksi – atsikabins), įrodinėti „gamtos mylėtojams ir lašišų sergėtojams“ yra tas pats, kaip kokiam nors amerikiečiui aiškinti, jog Lietuva randasi Europoje, o ne kur nors palei Fidžio salas. Apie masalų balansą, disbalansą keičiant kabliukus net užsiminti neverta – ne tas lygis – jie tik apie voblerius kažką nutuokia, dar dirbtines museles pažįsta. Vartiklės yra „mužikų“ masalas.
Tačiau tai dar ne viskas. Prieš kelias dienas „Delfi. lt“ (čia yra asmeninis Lino Jonausko puslapis, kuriame jis sau darosi reklamą finansuodamas iš AM lėšų šiame portale esantį „Grynas“ puslapį, kuriame pastoviai „kiša“, nepabijosiu šito žodžio, iškreiptas savo mintis apie savo supratimą dėl žūklės Lietuvoje, netgi jį recenzuoja) pasirodė straipsnis dėl galimybės uždrausti meškeriojimą gyva žuvele. Buvo tokių minčių ir seniau, visada atsiranda ir atsiras žvejų, kurie galvoja tik apie tą žūklės būdą, kurį propaguoja. Tai kažkada netgi svarstėme MŽPT taryboje (esu jos narys). Ir esu didelis tokio draudimo priešininkas. Ne todėl, kad pats žvejočiau gyva žuvele, tai jau seniai pamiršau, nors mailiumi retkarčiais šapalus arba ešerius pabandau gaudyti. Esmė tame, jog pusė rajonų meškeriotojų, jei ne daugiau, pripažįsta tik tokį lydekų, ešerių meškeriojimą. Ir tai yra ne iš gero gyvenimo. Jei aš sugebu kas mėnesį nusipirkti po 50-80 Lt. kainuojančių voblerių tuziną, tai koks nors Vincas iš Paberžės arba Antanas iš Pakalniškių sau leidžia investuoti į žvejybą per metus gal tik 50 Lt. Ir tai tik naujam valui bei kabliukams įsigyti, nes žvejoja prieš dešimtmetį gautais dovanų (jubiliejaus proga) gautais pigiai kiniškais meškerykočiais su atitinkamo lygio ritėmis, plūdes gaminasi patys, svarelius liejasi iš senų akumuliatorių. Jiems ką, dabar jau nebebus galima gaudyti lydekų, sterkų, ešerių ir kitų plėšrių žuvų, nes nebeturės lėšų įrankiams ir masalams (primenu, kad blizgė irgi gali tapti „tabu“, tad jų nepasigaminsi)? Ką galvoja tas iš Akmenės pakraščių kilęs ir vilniečiu staiga tapęs viceministras? Gal pamiršo, kaip jo kaime žvejai lydekas gaudo? O gal pamiršot, kad būtent jūsiškė partija yra „arčiausiai paprasto žmogaus“? Suprantu ir netgi neabejoju, kad bus daugiau suinteresuotų tokiais draudimais. Jau vien todėl, kad sumažės konkurentų, todėl, kad padidės prekyba spiningais ir dirbtiniais masalais. Kažkokio „totalaus“ pirkimo protrūkio nesitikiu, nepamirškit, kad čia ne JAV, ne Airija, ne Vokietija, čia – LIETUVA! Čia žmonės kitąsyk vos galą su galu suduria. Čia pensininkai gyvena nuo pensijos iki pensijos ir… jie netgi valgo pagautą žuvį! Nulipkit, ponas Linai, iš „grūšios“, į kurią kažkas įkėlė ir pažiūrėkit kas žemiau dedasi. Tiesa, juk jūs netgi neslepiate, kad kažkas po tokių pataisų galbūt nupirks daugiau žūklės prekių.
Viena ranka duoda, o kita atima. Jei norite normalios prekybos, tai mažinkite tuos totalius rudeninius draudimus, kada tik gaudantys lašišas ir šlakius upėse dar gali leisti sau normaliai žuvauti, nes jiems galbūt tai ir apsimoka. O kur dėtis plūdininkams, dugnininkams, spiningaujantiems ne lašišažuves? Kodėl mes negalime gaudyti rudenį vėgėlių, ūsorių naktimis? Kodėl jau keli metai mes praleidžiam šių žuvų geriausius kibimo mėnesius? Blogai mokėtės gal mokykloje, su matematika ne kas? Ar „Normark“ eilinį kartą mintį „pametė“ kaip savo produkciją lengviau išsiparduoti? Ar gal ir dar ko nors „pametė“?
Beje, šiame straipsnyje yra ichtiologo Tomo Virbicko, su kuriuo esme neblogi bičiuliai, interviu. Paryškinta mintis, kurią „reikia paryškinti“. O dabar pasakysiu, kas tame interviu. Taip mokslininkas sakė, tačiau net nebuvo įspėtas (kalbėjausi su T. Virbicku telefonu, jis tai patvirtino), kad bus cituojamas straipsnyje (ei, kur žurnalistinė etika, ar „Delfi lt“ tai nebūtina?). Kita vertus tokia kalba buvo gal prieš penkerius metus dar Linui Jonauskui Akmenėje vaikus rankdarbių mokant, kada derinome MŽPT taisykles dėl žūklės gyva žuvele žiemos laikotarpiu. Tokia buvo gerb. Tomo nuomonė, į tai atsižvelgėme ir tokios dabar yra Mėgėjų žūklės taisyklės. O dėl gaudymo vasarą gyva žuvele, net ir visi tąsyk buvę ichtiologai sutiko vienbalsiai – mes sau to negalime leisti, mes gyvename LIETUVOJE!
Kalbėti atvirai? Gerai, mes juk gyvenam teisinėje valstybėje, esu žurnalo „Žūklė“ vyr. redaktorius ir mano leidinys nuo pat gyvavimo pradžios niekada nebuvo finansuojamas iš jokių ministerijų, jis yra komercinis, aš nesu su niekuo susijęs ir niekam neįsipareigojęs, tad galiu sakyti tiesą be užuolankų. Laukiu sekančių rinkimų, tartum kokio išganymo, nes gal pasibaigs tas tyčiojimasis iš žvejų, ypač iš paprastų, o ne tos mažumos, kurią sudaro Jonauskas ir keli jo kompanijos nariai (beje, jų skaičius ne auga, viceministre, jis – mažėja, turėkite tai galvoje). Jau netgi balsavimas „Delfi lt.“ portale rodo, kad jus palaikančių yra niekinis skaičius. Ir taip galiiu tvirtinti drąsiai, nes tame elektroniniame balsavime dėl draudimo žvejoti gyva žuvele, didžioji dauguma nepalaiko tokios pozicijos. O dabar sėdėdamas aukštai, pasakykit, kiek sėdinčių žemai „nardo“ po internetą, kad prabalsuotų? O juk būtent jų absoliuti dauguma ir žvejoja gyva žuvele. Vincas iš Paberžės internetu naudotis nemoka, o Antanas iš Pakalniškių jo neturi. Tai kokia čia apklausa? Vėl savų rate? Kaip visada? Jums reikėtų tikriausiai pasimokyti ir išsiklausinėti duomenis bei apklausas renkančių firmų, kurios pasakys, kad tai, ką dabar darote, netgi prieštarauja įstatymui (jei bandysite remtis šiais faktais, jei jie palankūs jums – net neabejoju), nes neatspindi visų gyventojų (šiuo atveju žvejų mėgėjų) sluoksnių nuomonės.
Panašiu principu gerb. L. Jonauskas bando įteigti, kad tiesiog būtina drausti žvejoti 100 m ir 500 m (čia priklauso nuo konkrečios upės, skaitykit paskutinius iki šiol buvusius Mėgėjų taisyklių pakeitimus) ne tik žemiau, tačiau ir aukščiau daugelio Neries ir Nemuno, Šventosios ir pan. intakų žiočių. Čia todėl, kad mažiau lašišų pagautume, nes jos, suprask, sukinėjasi ties intakais, ilsisi ir jas be saiko spiningautojai su muselininkais tose vietose žvejoja. Maišais namo tempia. Gal kas ir tempia, nemačiau – pasakyti negaliu. Tik ką tada veikia tie uniformuoti AM „priekabiautojai“, kuriems šįmet iš mūsų visų surinktų lėšų nutarta skirti 2,4 mln. Lt? Ar bus didinami etatai? Manau, kad ne, bet premijas gaus – už visų mūsų baudimą. O bausti tikrai bus už ką, nes, kaip matote, šioje srityje fantazijos netrūksta nei AM „viršūnėlėms“, nei patiems pretendentams į tas premijas. Galėčiau dabar paminėti kokį tuziną pavyzdžių kaip kas ir kada buvo nubaustas už visišką nieką, netgi priešingai – tai AM pareigūnai neteisingai interpretavo Mėgėjų žūklės taisykles, tačiau dėl vietos stokos to nedarysiu. O ir koks tikslas – normalūs aplinkosaugininkai baigia išlakstyti iš darbo, nes krūvis yra nežmoniškas, priima visokius „nesusitupėjusius“, kurie ir toliau „terorizuos“ normalius meškeriotojus, o ne sėdės per naktis kur nors pasalose brakonierius gaudydami.
Beje, o kas iš tiesų leido naudoti už leidimus žvejybai surinktus pinigus algoms didinti? Kiek pamenu, jie pagal ankstesnį meškeriotojų susitarimą su AM turėjo būti skirti moksliniams tyrimams ir įžuvinimui. O dabar spėkit, kiek gaus ichtiologai, nors šitas darbas yra labai svarbus? Vat, ir neįspėjot! Ogi netgi… 0,5 mln. Lt! Įžuvinimui skirta 2,6 mln. Lt, t. y. mažiau nei aplinkosaugininkų algoms. Kodėl mažiau? Todėl, kad šioji suma apima dar ir niekam nereikalingą Lino Jonausko projektą „Žvejų rojus“, kuriam, neabejoju, bus „atriekta“ didžioji tų pinigų dalis. Ką mes – kauniečiai, vilniečiai, klaipėdiečiai, šiauliečiai, panevėžiečiai ir kiti žvejai-piliečiai, kurie negyvena nei Molėtuose, nei Zarasuose – gavom? Skylutę nuo riestainio. Beje, molėtiškiai ir zarasiškiai irgi ne kažin kuo labai džiaugsis, nes bus įvestos tokios taisyklės (daugmaž girdėjau, žinau kas kūrė, turbūt nereikia sakyti), kad pažuvavę žuvis atgal į jų gimtąją stichiją privalėsite paleisti. Taip, kad ar neatbėgsit į mūsų vandenis meškerioti, nes žmonos į namus neįsileis – sakys, kad pas kitas moteriškutes vaikštot, nes normalūs žvejai į namus žuvų (bent ešerio uodegą…) parneša.
O kas liečia viceministro iniciatyvą drausti žvejoti aukščiau intakų žiočių, šioje vietoje buvo patirtas visiškas fiasko, kuris nedaro garbės tokiam aukštam pareigūnui. Radęs vieną ar du jam pritariančius muselininkus, suspėjo pagarsinti, jog tokio draudimo reikalauja būtent šio žūklės būdo atstovai. Tačiau išsiuntus oficialius raštus iš LIMS į visus keturis pas mus egzistuojančius muselininkų klubus, buvo gautas visiškai priešingas atsakymas. Tai kas iš mūsų yra melagis?
Pakaks šiam kartui. Tema dar nebaigta, dar rašysiu apie ją ir ne kartą. Manau, turėtų būti daug, daug naujovių, nes yra viceministrų, kurie iš neturėjimo ką veikti kuria įstatymus, kaip apsunkinti žmonėms gyvenimą, kaip padaryti suirutę Lietuvoje, nes tokiu būdu visada yra matomi, girdimi, o tai jau yra reklama. Panašiai kaip seimo narys Petras Gražulis – pirmiausia parėksiu, o po to pamąstysiu dėl ko rėkiau… Tvirto ledo – nepaslyskit ant AM viceministro pažadų ir neįkriskit į jo fantazijų eketes.

Romualdas Žilinskas, žurnalo „Žūklė“ vyr. redaktorius

1 atsakymas į “Apie tris lydekas, kalną stintų ir riestainio skylutę

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.