Skubame pranešti, jog ankstų 2010 m. gegužės 24 d. rytą, apie 6.00 val. karpių žūkliui Zbignev Balkovskij signalizatoriaus griausmas paskelbė, jog aname valo gale, susiviliojęs baltyminiu kukuliu muistosi 21 kg. veidrodinis karpis.
Nuoširdžiausi sveikinimai tau Zbignev.
Zbignevo_21_kg
Savo žūklę gegužės 21- 24 dienomis aš planavau jau seniai, todėl, jog lygiai prieš metus būtent šiomis dienomis man pavyko suvilioti rekordinio dydžio veidrodinį karpį. Taigi dabar matomai reiks pradėti tikėti magiška skaičių galia.
Su draugu prie ežero atvykau penktadienį (21 d.) vakare. Visų pirma aš užmečiau meškeres ir padariau pirminį užšėrimą. Iki tol žūklės vieta šerta nebuvo. Į vandenį aš sumečiau apie 20 rutulių iš sauso pašaro, šutintų kukurūzų ir pjaustytų boilių ir dar apie 1,5 kg deepex braškės ir tandem baits medaus boilių. Ežere visiškas štilius, nei bangelės. Po pusvalandžio priekrantės zonoje pradeda šokinėti nedideli karpiukai. Mano draugas (ne karpininkas) pasiima plūdinę meškerę ir po 10 minučių ištraukia 1,3 kg karpiuką, paskui dar du- 1 kg ir 1,2 kg. Nusprendėme daugiau mažių negaudyti, kad netraumuotumėm augančios kartos. Draugas pirmą kart gyvenime paleido atgal į ežerą sugautus mažylius, ir šiuo savo poelgiu buvo labai labai patenkintas. Šie karpiukai buvo suleisti rudenį, tada jie svėrė po 700 g. ir kaip pastebėjome- jie auga „akyse“.
Paskui žūklavietėje apsilankė karšiai. Per dvi paras pagavome 9 karšius nuo 2 iki 4 kg. Sekmadienio vakare oras subjuro, ypač tuo buvo nepatenkinti poilsiaujantys, o man tai suteikė šiokią tokią viltį. Galbūt, galbūt dar pasiseks. Ir nuojauta manęs neapgavo- prieš naktį aš permečiau meškeres ir nuėjau snausti.
Apie pusę šešių ryte mane pažadino signalizatoriaus gausmas. Aš rengdamasis išbėgau iš palapinės, pakeliui link meškerių sugebėjau pažadinti miegantį draugą. Signalizatorius nenutyla, ritė cypia ir atidavinėja valą. Kertu- yra. Bebėgdamas draugas paslydo, ir nugarmėjo apačion čiuoždamas ant užpakalio, žnektelėjo į vandenį ir sugriebęs graibštą pasiruošė darbui. Tačiau karpis net nemanė lengvai pasiduoti. Ant užveržto stabdžio jis išvyniojo apie 50 metrų valo. Tačiau man pavyko jį sustabdyti ir apsukti. Kai po dešimties minučių iki karpio liko vos 20 metrų, pastarasis metėsi į kairę prie nendrių. Pagriebiau iš apstulbusio ir dar neatsitokėjusio draugo graibštą ir nuėjau karpio link. Karpį į graibštą įsiprašiau iš antro karto.
Ir štai karpis krante. Jis buvo toks didelis, jog vos tilpo ant mato. Toliau sekė svėrimo procedūra. Svarstyklių rodyklė sustojo ties 21 kilogramo padala. Tai bent trofėjus. Kaip ir įprasta, po keletos fotografijų ateina pats maloniausias momentas- karpis paleidžiamas į gimtuosius vandenis.
Ačiū visiems už sveikinimus.
p.s. namuose aš pasklaidžiau pernykščio savo rekordinio karpio nuotraukas. Panašu, jog tai vienas ir tas pats karpis. Aš jį pagavau tam pačiam ežere, tačiau visiškai kitoje vietoje. Tiesa, jis užkibo ant to paties kvapo boilio. Gal jam jau reiktų duoti vardą !!!??? Draugai man patarė jį pavadinti Zbynia- tiesą pasakius, aš nieko prieš.
Pagarbiai– Zbignev Balkovskij