2005 m. Komandos “ESMERA” debiutas LKA vasaros taurės varžybose

Laukinis karpis – žuvis pakankamai atsargi ir arti savęs neprisileidžia. Tam žvejai ir galvoja įvairius metodus kaip iki jos maitinimosi vietų užmesti masalą, kaip ją prisijaukinti ir pan., pagaliau kaip šią žuvį pergudrauti, kad ji užkibtų būtent ant Jūsų masalo.
Šis straipsnis skirtas tiems kas suinteresuoti pagauti laukinį karpį ir žino kaip svarbu žinoti kokią žvejybos vietą pasirinkti, kokiais įrankiais ir masalais žvejoti, kokią pasirinkti jaukinimo taktiką.
Tiems kas jau bandė žvejoti laukinį karpį aišku kaip svarbu yra pasirinkti tinkamą jaukinimo ir žvejybos vietą. Daugelis stengiasi apsistoti patogiose vietose, kur galima lengvai privažiuoti, žvejoti kuo arčiau vandens, masalą užmesti į tokią vietą, kurioje labiausiai tikėtina, kad karpis masalą lengvai suras.
Tačiau varžybos yra varžybos – žvejybos vietos nepasirinksi, o būsi priverstas laužyti galvą kaip suvilioti laukinį karpį burtų keliu iškritusio sektoriaus ribose, ir nesvarbu koks toje vietoje gylis, dugnas ir pan.
Lietuvos karpininkų asociacijos organizuojamų varžybų 2005 metų vasaros taurės etapas vyko Gailieko ežere, šalia Seirijų (Lazdijų raj.). Kartu su kitomis garbiomis karpininkų komandomis varžybose dalyvavo ir komanda ,,Esmera“ (Vilnius).
Trumpai apie komandą. Komandoje dalyvavo du komandos nariai Darius ir Valdas bei padėjėjas Mantukas, kuris varžybų metu kiek galėdamas padėjo komandai, o poilsio akimirkomis stengėsi pagerinti raudžių gaudymo medžio šakele rekordus.
Varžybų burtai ,,Esmerai“ nebuvo palankūs – ištraukėme sektorių su labai stačiu skardžiu, kurį įveikti mūsų komandai dėl objektyvių aplinkybių buvo neįmanoma. Tokia galimą situaciją jau iš anksto buvome deklaravę ir aptarę su Lietuvos karpininkų asociacijos prezidentu bei asociacijos valdyba, taip pat kitais varžybų dalyviais, todėl paprašėme prezidento pakeisti sektorių į kita. Pasitarusi valdyba nusprendė pakeisti sektorių, burtai lėmė, kad tai buvo sektorius Nr.8, ,,Prezidentinio“ sektoriaus kaimynystėje. Naudodamiesi proga ,,periedajom plamiennyj priviet“ Lietuvos karpininkų asociacijos valdybai, taip pat dėkojame visiems už gerą valią ir supratingumą. Šį straipsnį skaitantiems žvejams norėtume pasakyti, kad nesibaimintų gana griežtų varžybų taisyklių bei sunkumų varžybų metu, nes patys ,,savo kailiu“ patyrėm, kad šioje asociacijoje apsijungę tikrai šviesūs ir garbingi žmonės, kurie Jums patars ir esant reikalui padės.
Sektorius Nr. 8 iš pirmo žvilgsnio nuteikė nekaip (karpių žvejybos prasme), tačiau 4 paras gyventi jame buvo vienas malonumas: švarus smėlėtas krantas, medinis girgždantis lieptelis, pušų pavėsis ir kiti vasaros privalumai Dzūkijos miške. Gylis sektoriuje pasitaikė neblogas: šalia nendrių nuo 1,5 m iki 3 m, giliau – nuo 3 iki 6 m, tačiau visur aukštos žolės. Žolių nebuvo tik gylyje nuo 6 metrų ir giliau, link ežero vagos ir ,,Prezidentinio“ sektoriaus. Iki starto likus maždaug pusei valandos pradėjom sektoriaus žvalgybą markeriu: teko ir plaukti parsiplukdyti markerio plūdės, nes gana storas ir tvirtas valas neatlaikydavo tempimo kai svarelis įsipainiodavo žolėse – jų buvo tikras miškas, džiunglės, o žvejui tai tikra nelaimė, o tuo pačiu ir užduotis – kaip tokiose sąlygose pagauti laukinį karpį. Esamą situaciją priėmėm kaip iššūkį ir po starto raketos ėmėmės darbo.
Jaukinimo taktiką buvome aptarę jau prieš varžybas, taigi pradėjome ją įgyvendinti planingai – ,,Dragon“ firmos biriais pašarais, sumaišytais su tos pačios firmos bioatraktorium, koncentruotai jaukinome dvi žvejybos vietas – vieną visiškai netoli nendrių, kitą – giliau, žolėse. Birius jaukus maišėme su virtais kukurūzais ir sulipdytus ,,apelsinus“ samčio pagalba mėtėme į būsimas žvejybos vietas. Kadangi planavome žvejoti boiliais, tai į kiekvieną vietą subėrėme maždaug po pusė kilogramo ,,Mosella“ boilių. Jaukinimas – darbas ne iš lengvųjų: sumaišomi pašarai, primaišoma bioatraktoriaus ir kvapų, paskui lipdomi ,,apelsinai“ ir visas šis ,,grožis“ mėtomas į būsimą žvejybos vietą. jaukinimo procesas truko apie dvi valandas. Vėliau užmetėme meškeres.
Trumpai apie įrankius. Žvejojome Spro Strategy kotais, Gamakatsu ir Kryston firmų valais, Quantum ir Banax firmų ritėmis. Prieš varžybas Valdas anksčiau naudotą Fox firmos valą pakeitė kitu – Kryston ,,Krystonit“, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo vykęs sprendimas. Sektoriaus sąlygos buvo tokios, kad užmesti meškeres galėjome tik nuo lieptelio, todėl naudoti kuoliukų tapo neįmanoma, o antro normalaus stovo meškerėms neturėjom. ir vėl, eilinį kartą, padėjo kolegos – stovą paskolino Algirdas Daukšas, didelis dėkui jam už tai ir ne tik už tai, už ką dar – sužinosite vėliau. Eilinį kartą teko įsitikinti kaip svarbu laukinių karpių žvejyboje yra geras pasiruošimas, pvz. šiuo atveju neturėjome stovo, ir tai tapo išties didele problema. Norėtume atkreipti dėmesį tų žvejų, kurie planuoja dalyvauti 2006 metų LKA organizuojamose varžybose – pradėkite ruoštis varžyboms jau prieš gerą mėnesį, klauskite, rinkite informaciją apie varžybų vietą, konsultuokitės dėl naudojamų įrankių, jaukų ir masalų.
Taigi, pirmasis jaukinimas buvo baigtas apie 17 valandą. Kaimyniniam komandos ,,Draugai“ sektoriui jau buvo užkibęs karpis, dėja dėl patirties stokos komanda karpio neištraukė, karpis atitrūko įsipainiojęs į žoles. Kituose sektoriuose, kaip mūsų, buvo ramu. Vakarėjant į žvejybos vietas sumėtėme dar po keletą saujų boilių. Iš vakaro nusprendėme, kad meškeres permetinėsim apie 9 val. ryto.
Antros varžybų dienos pradžia nelinkėjo nieko gero – didžioji dauguma komandų nematė nė vieno karpio kibimo, kitos iš nevilties pradėjo gaudyti karšius. Pradėjome vėl viską iš pradžių: virėme kukurūzus, maišėme birius pašarus, tarėmės kokius kvapus naudoti, kur mesti meškeres. ,,Bombardavimas“ biriu pašaru tęsėsi gerą valandą, išmėtėme du kibirus pašarų, užmetėme meškeres ant skirtingų kvapų boilių ir su viltim pagauti karpį pradėjome tvarkytis buitį. Saulutei pakilus į sektorių papietauti sugužėjo keletas kaimyninių sektorių komandų atstovų, visi smagiai leidom laiką, ir tik staiga ,,Pūkšt“ visai šalia mūsų jaukintos vietos. To garso karpininkai tikrai nesumaišo su kitos žuvies pliaukštelėjimu uodega, visi buvo vienos nuomonės – karpis atėjo, maitinasi. Toje pačioje vietoje ir beveik tokiu pačiu laiku karpis padarė žvakę ir rytojaus dieną. Kaip supratom per sekančias žvejybos paras tai buvo tik karpio pasierzinimas iš mūsų, karpis toje vietoje neužkibo.
Antrąją ir trečiąją žvejybos dienas intensyviai jaukinome virtais kukurūzais ir biriais ,,Dragon“ firmos pašarais, keitėme boilius, keitėme vietas – nulis. Trečiąją dieną pradėjo stipriai lyti, vilties vis mažiau ir mažiau. Rezultatais galėjo pasigirti tik sektoriuje Nr.2 žvejojusi komanda ,,Į sveikatą“, kurios narys Tomas Būdas nepasididžiavo ir pasidalijo savo ,,laimės formule“ ir su mumis.
Vakarėjant, besibaigiant priešpaskutiniai varžybų dienai, vėl pradėjome dirbti markeriu, ir ,,Eureka“ – tarp žolių radome apie 2 kvadratinių metrų neapžėlusio žole dugno ruoželį. Skubiai buvo ištrauktos meškerės ir paskutiniai nakčiai, jau beveik sutemus, užmestos į atrastąją vietą. Prieš užmetant radikaliai pakeitėm masalui naudotų boilių kvapus – iš ,,saldžių“ kvapų į ,,žuvies“. ,,Prezidentiniam“ sektoriui pavakarieniavę garsiosios kiaušinienės nuėjom miegoti, atvirai sakant visiškai nesitikėjom kibimo.
Rytas. Šilta. Ramu. Mintyse džiaugiuosi kaip gerai yra miegoti, kaip gera yra gyventi tokioj ramybėj ir harmonijoj su gamta. Suprantu, kad jau būtų gerai keltis ir ruoštis finišui, bet dar geriau dar ilgiau pamiegoti – spėsim gi į tą finišą. Staiga kur buvęs kur nebuvęs atbėga prie palapinės mūsų komandos padėjėjas Mantukas ir šaukia ,,dėde Dariau, kimba“. Ha-ha-ha, neapgausit galvoju, ir piktu balsu paprašau kolegos netrukdyti džiaugtis saldžiomis ryto miego akimirkomis. Mantukas daugiau netrukdo. Nepraėjus nė porai minučių šalia prabėga ,,mamutų“ banda – tai kaimyninio sektoriaus komanda, pagalvoju, tačiau kur ir ko jie bėga? O gal iš tikrųjų kažkam kimba? Bet ne, negirdėjau signalizatoriaus, negali būt. Nu ir tegul sau kimba pamanau ir persivertęs ant kito šono užsnaudžiu. Tačiau triukšmas mūsų sektoriui vis didėja. Atsargiai iškišu galvą iš palapinės ir pamatau kaip Valdas lėtu, bet ryžtingu žingsniu skuba link lieptelio, o ant jo Algirdas Daukšas su meškere (mūsų) rankose stovi. Nesupratau. Provokacija? O gal ne, reikia pažiūrėt. Nueinu. Nu ir ką gi aš ten pamatau ir išgirstu? Pasirodo kol mes miegojom, mūsų veikiančio signalizatoriaus garsas prikėlė sekančio sektoriaus žvejus, kurie neiškentę tokio mūsų abejingumo atėjo ir pakirto žuvį, tada atėjome ir mes.
Na, pasiteisinimui galiu pasakyti tik tiek, kad mus tas karpis užklupo kaip kelininkus netikėtai užklumpa sniegas gruodžio mėnesį, mes kaip ir jie, nei tikėjomės nei ką, o čia va tau kad nori – sniegas vidurį žiemos. Karpio traukimo procesą daugelis manau matė TV5 kanalu, trumpai norėjau tik pridurti, kad galite pasitikėti Spro Strategy kotais, ,,Krystonit“ valu – jie puikiai atlaikė dideles apkrovas, valo nenupjovė jo kietos žoles.
Ištrauktas laukinis karpis svėrė 14,7 kg, po maždaug dviejų valandų įskaitinio svėrimo metu – 14,4 kg.
Galutinėje įskaitoje komanda ,,Esmera“ užėmė antrąją vietą, pirmoji – komanda ,,Į sveikatą“.
Dėkojame UAB ,,Esmera“, padėjusiai mums pasiruošti šioms varžyboms, dėkojame Lietuvos karpininkų asociacijai už puikią varžybų organizaciją, taip pat kitiems varžybų dalyviams už puikiai praleistą laiką.
Susitiksime birželio mėnesį Talaikės ežere. Nei žvyno nei uodegos Jums.

Norinčius pristatyti savo komandą, Word formato tekstus prašau siųsti el. paštu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.