LKA 10-mečio taurė. Apžvalga

Audrius Lesinskas
Lietuvos karpininkų asociacijos valdybos narys

Prabėgus savaitei po pirmųjų 2013 metais Lietuvos karpininkų asociacijos organizuojamų varžybų, nurimus internetinių komentatorių aistroms ir susigulėjus mintims, prisėdau brūkštelti keletą eilučių apie nesenai pasibaigusias Lietuvos karpininkų asociacijos organizuotas 10- mečio taurės varžybas bei norėčiau žvilgtelti šiek tiek į istoriją. Nuo ko gi viskas prasidėjo?
Kaip sako karpių gaudymo „seniai“, karpius, kaip sportinį objektą, tikslingai pradėta gaudyti apie 1998- 2000 metus. Pavieniai žvejai, susibūrę į neformalias draugijas, ieškodavo vandens telkinių, kuriose gyveno didieji karpiai ir tikslingai jaukindami, stengdavosi suvilioti šį vandenų galiūną. Na ir žinoma visas, ar dalinai visas laimikis krisdavo į keptuvę. Tačiau buvo ir kitaip mąstančių ir į ateitį žiūrinčių karpių žvejų, kurie, išmanydami karpio dauginimosi ypatumus suprato, jog toks šios rūšies žudymas prives prie tai, jog netolimoje ateityje nebeturėsime šios, vienos didžiausios Lietuvos žūvų rūšies. Todėl kilo mintis- pagavus, karpį reikia paleisti.
Vienas pirmųjų tokio sumanymo autorių ir principo PAGAVAI- PALEISK pradininkas Lietuvoje yra Albinas Daubaras. Subūręs bendraminčių būrelį, šis veiklus pilietis 2003 metais nutarė įkurti Karpininkų Asociaciją. Kam gi to reikėjo? Buvo manoma, jog būtent šis juridinis organas, kuris savo viekloje be švietėjiškos veiklos numatė organizuoti ir varžybas, bus tas lakmuso popierėlis, kuris stengsis įteigti žvejams, kad karpį reikia paleisti. Iškilo klausimas- o tai kaip skleisti visuomenei šį naują požiūrį. Ir būtent tada buvo nuspręsta, jog geriausias šios veiklos švietimo būdas- organizuoti varžybas, kuriose visi sugaunami karpiai paleidžiami atgal. Na o toliau organizacija vystėsi, kito, keitėsi prezidentai, valdybos sudėtis. Kiekvienas vis įnešdavo kažką gera, naudinga.
Na o dabar apie pačias varžybas.
Lietuvos karpininkų asociacija, švęsdama savo veiklos 10-metį 2013 m. gegužės 15- 19 dienomis, Pykaičių telkinyje organizavo „LKA Dešimtmečio taurę“. Tai buvo pirmasis 2013 metais organizuotas LKA renginys, kurio tikslas- populiarinti sportinę karpių žūklę ir toliau plačiąjai visuomenei diegti principo „pagavai-paleisk“ svarbą. Šios varžybos turėjo ir dar vieną tikslą. Kadangi šiame telkinyje vyks du 2013 metų Lietuvos karpių žūklės čempionato etapai, tiek LKA prezidentui, tiek ir čempionate dalyvausiančioms komandoms tai buvo puiki treniruotė išbandyti naujus pašarus, sistemėles, apsvarstyti taktikos subtilybes, na o mums, LKA funkcionieriams, pasižiūrėti į komandų pasiruošimą, apžvelgti varžybose kylančias problemas (kai rašau šiais eilutes, elektroniniame pašte tarp LKA narių vyksta arši diskusija dėl sektorių), kad vykdant čempionatą kiltų kiek įmanoma mažiau problemų.
Varžybos tradiciškai prasidėjo vakarone prie laužo ir pasakojimais apie atitrūkusius milžiniškus karpius. Prisijungė broliukai latviai ir Ukrainos komanda.
Išaušus starto rytui jautėsi šioks toks jaudulys dalyvių tarpe. O jų sugužėjo- septyniolika komandų iš įvairių Lietuvos kampelių bei jau minėti latviai ir ukrainiečiai. Buvęs LKA prezidentas Darius Surgaudas pristatė varžybų dalyviams taisykles, paskui sekė sektorių traukimas ir dalyviai išsiskirstė ruoštis vieno šimto valandų maratonui. Aš, su teisėju Zbignev Balkovski, dar kart apžiūrėjome sektorius, išklausėme dalyvių nuomones dėl sektoriaus ribų ir pasiruošėme pirmiesiams svėrimams.
Na o po starto ir prasidėjo. Nepraėjus nei trims minutėms, tai viename, tai kitame telkinio kampe užpypė elektroniniai signalizatoriai ir mes stebėjome, jog pirmieji karpiai jau gula į laikymo maišus. Varžybų dalyviai plušo iš peties. Visi, kuriems vėjams buvo mažiau palankus, stengėsi numesti kaip galima toliau į ramiąją telkinio dalį, kurioje tikėjosi sugauti ramiai plaukiojančius karpius. Štai čia norėčiau išskirti ukrainiečių komandą. Vyrai varžyboms buvo pasiruošę puikiai, ir tik pašarų kiekio neapskaičiavimas lėmė, jog ilgą laiką pirmavę, jie neišlaikė turėtos pozicijos. Tačiau mane žavėjo šios komandos dvasia ir bendras darbas sektoriuje. Pirma, kas krito į akį- ukrainiečiai turėjo super tolimą metimą. Matomai tai ir lėmė jiems neblogą startą. Antra- nors komandoje buvo trys nariai, aš, tiek eidamas sverti, tiek ir šiaip vaikščiodamas po sektorius niekada nemačiau sektoriuje trijų žmonių. O kai paklausdavau kur trečias, išgirsdavau vis tą patį atsakymą- ilsisi. Tai turėtų išmokti ir mūsų čempionate dalyvaujantys sportininkai.
Pirmasis, vakarinis svėrimas parodė, kad su Zbignev darbo turėsime į valias. Svėrimai užtrukdavo iki dviejų valandų, nes sugaunamos žuvies kiekiai vis didėdavo. Įvairioms komandoms sekėsi įvairiai, tačiau pirmąsias dvi paras gaudė visi. Na o paskui pradėjo ryškėti lyderiai: Sazanas- CCMoore, Deepex, Lvovskij karpovyj klub, Žaibas, Broliai rankelės. Šios komandos ir toliau varžėsi tarp savęs. Deja, bet dėl objektyvių aplinkybių iš kovos teko pasitraukti iki tol stipriai pirmavusiai Sazanas- CCMoore komandai. Varžyboms įvairovės suteikė MA2 komandoje žvejojusi iki tol vienintelė varžybų dailiosios lyties atstovė Živilė Užtupaitė. Ši mergina, ne tik puikiai sugebėjo viena susitvarkyti su traukiamu karpiu, bet ir yra neblogai įvaldžiusi užmetimo techniką.
Kadangi varžybų taisyklės leido vienam iš dalyvių palikti sektorių, norintys galėjo nueiti pas bendraminčius ir paplepėti „pa dūšam“. Ir kas mane labai nustebino, tai tikrai nedaugelis naudojosi šia galimybe. Visų tikslas buvo vienas- prieš akis esantis telkinys ir karpiai, karpiai, karpiai.
Prabėgus 100 valandų ir pasibaigus šiam renginiui, bei susumavus rezultatus gavome gana įspūdingus skaičius: viso per varžybas sugautos 782 žuvys (įvairių dalyvių teigimu apie 35-40 % žuvų ištraukti nepavyko), kurių bendras svoris 4740,8 kg. Vidutinis žuvies svoris- 6 kg.
Varžybų uždarymo ceremonijoje buvo apdovanoti ne tik nugalėtojai ir prizininkai. Atminimo dovanas gavo buvę, bei esamas, LKA prezidentai.
Apie išsamią varžybų eigą galite pažiūrėti čia