- Tomas Pocius
.
Serbija, Belgradas, XX-asis sportinės karpių žūklės pasaulio čempionatas. Asmeniškai labai ilgai lauktos ir daug vilčių žadėjusios geriausių pasaulio karpininkų varžybos. Pernai Vengrijoje buvo mano debiutas tokio rango varžybose, tad tik sužinojęs, kad 2018-ais metais žvejyba vyks Serbijoje, Sava ežere – spirgėjau labai ilgai. O laukti buvo ko – ežeras miesto centre, tūkstančiai žiūrovų, puiki infrastruktūra, tuo metų laiku puikus oras,zonos netoli viena kitos, žodžiu viskas nuostabu. Bet kaip ir dauguma Lietuvos rinktinės fanų taip ir aš nežinojau kokie juodi debesys jau tuomet pradėjo kauptis virš Belgrado dangaus. Vasarą, bevykstant atkaklioms kovoms Lietuvos čempionate, viskas lyg ir užsimiršo. Tačiau neilgam. Kuo arčiau pasaulio čempionatas, tuo daugiau pasirodė įvairių šalių straipsnių bei baimių jog tame ežere žuvies nėra. Rinktinės štabas deda visas pastangas, jog išsiaiškintų realią situaciją telkinyje. Artimai bendraujama su Kroatijos, Izraelio, Ukrainos, Latvijos ir kitų šalių rinktinėmis ir kuo toliau tuo labiau baimės, jog bus labai mažai pagauta žuvies, darosi vis labiau pagrįstos. Aš pats nė sekunde neabejojau, kad tai gali išeiti tik į naudą lietuviams. Šiemet susirinkę tikrai patyrę ir gabūs žvejai, tad tikėjausi, kad tikrai kažką išspaus. Dar didesnę optimizmo dozę gaunu Tauragėje, kur Lietuvos rinktinė darė treniruotę. Kapitonai pristatė pašarinę bazę, argumentuotai paaiškindami visų dalių pliusus ir minusus. Buvo taikomasi į mažesnių karpių gaudymą, vedamos paralelės kaip tai turėtų veikti realybėje. Jei pasakyčiau, kad kapitonai turėjo ir planą B, tai sumeluočiau. Nes buvo ir planas C. Pašarinę bazę visiems šiems planams sudarė kelios kombinacijos iš vieno pietinėje Europoje žinomo gamintojo, Dynamite Baits bei Renmar produkcijos. Beje, Renmar pagamino specialiai šiam telkiniui skirtus boilius pagal rinktinės užsakymą. Aptarti pavadėlių ilgiai bei užtikrintai pasirenkami fluorokarbono pavadėliai. Vanduo Serbijoje labai skaidrus, tad manoma jog tokie pavadžiai darys savo darbą puikiai. Kitą dieną rinktinė pasidarė tikslaus šėrimo spomba treniruotę. Žodžiu pasiruošimas kaip iš pypkės, nors imk ir iškart važiuok į pasaulio čempionatą. Su nekantrumu sulaukėm Rugsėjo 30 dienos. Nors giliai širdyje ir jaučiau įtampėlę, bet kai pamačiau rinktinės narius puikios nuotaikos ir pasiruošusius užkarpiauti pasaulį, iškart atsileidau. Prieš akis laukė ilga, apie 1700 km. kelionė. Išvažiavom trim ekipažais. Emocijos liejosi per kraštus, laukimas nenumaldomas, tad kelionė tikrai neprailgo ir pirmadienį (spalio 1 d.) per pietus mes jau Belgrade. Ilgai nelaukę traukiam į registraciją, kuri vyksta prie ežero. Pirmas įspūdis pamačius ežerą – vau. Skaidrus kaip stiklas vanduo, geras oras, puikus akmenuotas krantas. Kol rinktinės vadovas ir kapitonai registruoja Lietuvos rinktinę, likę nariai nesnaudžia. Darius Grigaitis iškart neria į Sava ežero gelmes ir ant kranto likusiems draugams raportuoja apie dugno struktūrą, panardęs parneša žolių – tyrimas vyksta. Tuo metu aš pamatau ir būsimą sektorių išdėstymą. Visa euforija dingsta ir grįžęs į realybę iškart pagalvoju apie metimo atstumo ribojimą. Kaip tik tuo metu Fips`o atstovas su organizatoriais sprendė šį klausimą ir gavau neoficialų patvirtinimą, kad per vidurį bus lynas su plūdurais. Prie ežero sutinku ir pakalbu su Ukrainos delegacija – jie smarkiai nusivylę ir pranašauja beprecedentį čempionatą be žuvies. Tuo pat metu akivaizdžiai matosi, jog nesenai nuleistas ir ežero vanduo – tai geruoju nekvepia. Bet kol meškerės nesumestos niekas nežino realiosios padėties. Spalio 2 dieną pirmasis kapitonų susirinkimas. Jau vykdami į jį pamatome, kad ežero viduryje kaip styga įtemptas lynas – vadinasi tai jau oficialu: metimo atstumas bus ribojimas. Pačiame susirinkime įstrigo du dalykai: pirma – visiškas kai kurių šalių atstovų nepasiruošimas taisyklių atžvilgiu. Diskutuojama tokiais klausimai, kurie jau seniausiai aiškūs ir yra oficialiose fipso taisyklėse. O antras nustebinęs dalykas – žurnalistų gausa. Kai kas spėjo greitai man pareplikuoti, kad konkurentai dirba, bet aš dėl to tik džiaugiausi, nes šis čempionatas buvo apžvelgiamas kaip niekada gausiai ir operatyviai. Paulius Pocevičius buvo pirmasis Lietuvos rinktinės atstovas, kuris pamiklino rankelę burtuose. Jo ranka lėmė, jog varžybų rytą sektorius trauksime 23-ti. Gerai tai, ar blogai – velniai žino. Pasibaigus susirinkimui apsižvalgome C pazonėje. Sektorių ribos jau sužymėtos ir socialiniuose tinkluose pasipila pirmos nuotraukos. Sektoriuose gelbėtojų bokšteliai, perskirti tvoromis, kavinių ribose, o viename net kažkoks vamzdis įsikomponavęs. Prasmės ilgiau žvalgytis prie ežero nėra, tad patraukiame atgal į viešbutį. O ten darbas jau vyksta: paskutinį kartą pertikrinami įrankiai, verdami pašarai, įranga kraunama į autobusiukus rytojaus startui. Ore tvyro ne tik karpių maisto kvapas, bet ir šioks toks jaudulys. Spalio 3-ia diena – Pasaulio čempionato startas. Vykstame į burtų traukimą. Prie durų gaunu virtualų smūgį į paširdžius, nes organizatoriai nusprendžia, kad viešumo per daug ir į burtų traukimą įleidžiami tik po du šalies atstovus. Elementaru, kad Lietuvos atstovai kapitonas Mantas Staškus ir burtus trauksiantis Aurimas Katkevičius. Lieku už borto ir kartu su kitų šalių atstovais presinguojame organizatorius savais argumentais. Jie greit palūžta ir vėl pilna salė media atstovų. Ilgai nesiplėsiu, tik pasakysiu, kad Aurimo ranka lėmė jog jis pats su Pauliumi Pocevičiumi žvejos C21 sektoriuje, Aurimas Misius ir Arūnas Paluckas B13, O Deividas Sabonis ir Rimantas Kičas– A2. Aš pažintį pradedu nuo C zonos. Pradžiai stebiu kaip vangiai startui ruošiasi Serbijos žvejai. Beje, juos, kaip favoritus, dar stebi kokių 7 šalių atstovai. Vėliau pakalbu su Aurimu ir Pauliumi – vyrai sako, jog sektorius visai neblogas. Yra gylio perkirtimų, galima rasti švaresnės vietos tarp žolių. Tad viskas lyg ir gerai – belieka pagauti žuvį. Kol nupėdinu iki B zonos jau žinau, kad Ukrainos komanda turi didelį karpį. Paežere sklando įvairūs gandai apie svorį ir jis svyruoja nuo 13 kg. iki 18 kg. (vėliau paaiškėjo, jog tai big fish`as 15,34 kg). Matau kaip kitame krante anglai ima su graibštu karpį ir sužinau, jog tai jų jau antras. Realiai apsidžiaugiu – tai reiškia žuvies yra ir bus smagus čempionatas. Pakalbėjęs su Aurimu ir Arūnu sužinau, kad jų sektorius visas padengtas tankia žole. Paguoda ta, kad šalimais esantys kroatai turi tą pačią problemą, o vėliau mačiau, kad daug kas toje pazonėje su kiekvienu metimu parsitraukia kuokštus žolės. Čia susiduriu su atsainiu organizaciniu požiūriu: jei kitame krante galėjau prieiti prie komandų per 3 metrus nuo jų sektoriaus, tai šitame krante mane bloškia už apsauginės juostos kuri randasi apie 20 m. nuo sektorių. Nieko – su laiku išsiaiškinsim kas ir kaip. Beeinant link A zonos matau kaip Anglijos žvejai kitame krante išsitraukia jau trečią karpį – tai bent startas. Kas galėjo tikėtis, kad tiek kibimų bus nuo pačios pradžios. Nuėjęs į A2 sektorių matau, kad turim sektoriuje vamzdį – nepatogumas taip, o ar iš jo yra kažkokia nauda – neaišku. Deivis su Rimantu šiek tiek nuramina pasakydami, kad rado net kelias vietas kur galima užsikabinti. Belieka viena – laukti kada mūsiškiai pradės gaudyti. Dienos eigoje sužinome, kad kroatai iš A zonos pasigauna karpį, bet daugiau apie kibimus negirdėti. Sėdame į autobusiukus ir paliekame žvejus daryti tai, ką jie moka geriausiai. Ir tada trenkia perkūnas iš giedro ir tamsaus dangaus – turim pirmą karpį!!! Pagauna A2 sektorius Rimantas su Deividu. Emocijos liejasi per kraštus, nuotaikos geros ir tikimės, kad naktį pavyks dar sugaudyti žuvies. Spalio 4-ta dieną atvykstame anksti prie ežero. Einu pro komandas ir džiaugiuosi, kad visų komandų sektorių protokoluose (lapai prie sektoriaus ribos, kuriame surašomos žuvys) tušti. Didžiam mano liūdesiui randu Ukrainos ir Anglijos protokolus tuščius, nors ten žuvis tikrai pasverta ir jau figūruoja oficialiuose protokoluose. Laimei sutinku teisėjus ir paklausus kodėl nerašo pagautos žuvies, gaunu pribloškiantį atsakymą – taigi lapai sušlaps ir vistiek nesimatys. Trumpam pasimetu, bet paprašau, kad kažką padarytu ta linkme. Nelabai sureaguoja į mano pastabą, bet pavyksta sužinoti, kad pernakt tik Slovėnija tame krante pagavo dvi žuvis. Rytinis kapitonų susirinkimas kupinas priekaištų. Skundžiamasi, kad nėra žuvies, plaukioja žmonės sektorių ribose, kažkokie neaiškumai su Izraelio komandos nariais – įtampa auga. Fips`o prezidentas su komisija mandagiai atsišaudo ir didesnių konfliktų pavyksta išvengti. Besibaigiant susirinkimui Anglijos vadovas labai atsargiai ir džentelmeniškai prieina prie klausimo, jog Ukraina įvesdama į graibštą savo big fish`ą pažeidė taisykles brisdama aukščiau kelių ir tai gresia geltona kortele ar net žuvies anuliavimu. Kova vyksta ne tik telkinyje, bet ir už jo ribų. Dienos metu jau darosi nelabai linksma. Vizualiai matosi daug sektorių, bet juose visiška apatija ir štilis. Niekas nepagauna žuvies ir vis bręsta vis didesnis nepasitenkinimas. Komandos elgiasi įvairiai – vieni šeria gausiai nesustodami, kiti net nepermetinėja imituodami laukinę žvejybą. Bet visų rezultatas daugiau mažiau vienodas – nekimba. Per dieną žuvį pavyksta pagauti vos kelioms komandoms. Mūsiškių A zonoje pasirodo plaukikas, kuris atplaukė iš nudistų pliažo, bet čia kaimynai padarė gerą darbą sumesdami krušą boilių ir plaukikas dingo. Verta paminėti tai, kad Rimantas su Deividu laiką leido ne tik stebėdami vandenį, bet ir pėsčiųjų taką už nugaros. Rimantas iškart identifikavo vietinius žvejus ir pakalbėjus su jais paaiškėjo šiokios tokios gaudymo tendencijos. Aklai tikėti jų pasakojimais nebuvo verta, bet atsirinkti kas yra tiesa irgi menas. Juk visi me turime draugų ar pažįstamų kurie daug apie viską šneka ir tame sraute visada būna dalis tiesos. Taigi diena prabėga lietuviams nerezultatyviai – visos viltys į naktį. Kaip įprasta sutemus sėdam į mašinas ir važiuojam į viešbutį. Tik prakalbus apie vakar tokiu laiku pagautą karpį lyg koks signalizatorius supypia telefonas – karpis!!!! Vėl A2 Deividas su Rimantu!!! Aš iškart jungiu live transliaciją ir turbūt visi atsimenate tą ole ole ole oleeee !!! Tai reiškė, kad žuvis kažkur aplink laikosi ir mūsiškiai nedaug, bet sėkmingai ją pagauna. O taip pat tuo metu ši pora papuolė į trečią vietą asmeninėje įskaitoje. Spalio 5 rytas išaušo šaltas, bet džiugus. Mūsiškiai pernakt pagavo dar 3 karpius ir tapo aišku, kad šiame sektoriuje jau vyksta ne atsitiktinė žvejyba. Nuotaikos geros ir laukiame karpių iš kitų sektorių. Bebūnant C zonoje pas Aurimą ir Paulių pamatau kaip kanojininkai traukia ežero viduriu lyg čia nieko nevyktų. Nebesiplėsiu šia tema, nes tai buvo eilinis akmuo į organizatorių daržą. Bebūnant šiame krante pamatau kaip B13 sektoriuje Aurimas su Arūnu paėmę graibštą lyg ir traukia žuvį. Širdis kulnuose – rankos dreba – jūs matote nekokybišką vaizdą dėl mano nesuvaldytų emocijų. Deja prisitraukia tik kuokštą žolių ir viltis pražudyta. Nuotaiką ir šypseną sugrąžina dar vienas pagautas Rimanto ir Deivido karpis. Penktadienį, per visą dieną, tai buvo vienintelė pagauta žuvis ežere. Tad laukiam vakaro ir naiviai tikimės, kad tuo pačiu metu vėl bus pagauti karpiai. Sėdam į mašinas – pyyyp – dupletas A2. Užeinam į parduotuvę nusipirkti vakarienės – pyyyp – dar vienas dupletas. Jausmas neapsakomas – toks jausmas, kad Rimantas su Deividu vieninteliai rado receptą kaip pagauti žuvį ir tiesiog tyčiojasi iš visų likusių žvejų. Išaušus finaliniam rytui šie žvejai savo sąskaitoje jau turi 13 karpių. Tampa aišku, kad taps čempionais asmeninėje įskaitoje ir belieka laukti sėkmės B ir C zonose. Likus 45 min. iki finišo trumpas pyp pas Aurimą ir Arūną, bet deja nieko nėra. Tik pasakysiu, jog B zonoje karpis 6,5 kg. būtų reiškęs, kad Lietuva taptų čempionais. Deja taip neįvyko. Finalinė sirena ir paaiškėja jog užimta šešta vieta, o Deividas Sabonis ir Rimantas Kičas tampa pasaulio čempionais asmeninėje įskaitoje. Rezultatas tikrai įspūdingas. Nepaisant visų peripetijų siaubusių šį čempionatą noriu pasidžiaugti visos Lietuvos rinktinės komandos pasiekimu – šaunuoliai.
Kitas pasaulio čempionatas jau netrukus – vasario 10-13 dienomis Pietų Afrikos Respublikoje. Ar Lietuvos rinktinė pajėgi ten kautis dėl aukščiausių apdovanojimų – tikrai taip. Kaip bus iš tikrųjų – pamatysime.
Jei jums tiko ir patiko mano reportažai – šaunu. Ačiū už palaikymą. Bet lygiai taip pat Ačiū sakau ir Lietuvos rinktinės rėmėjams Žūklys UAB (www.zuklys.lt), Žvejoklis UAB(www.zvejoklis.lt) ir Fanatikai UAB (www.fanatikai.lt) – be jų paramos manęs nebūtų Serbijoje.
Tomas Pocius, 2018-10-11
.
