FIPSed 2017 metų pasaulio karpių gaudymo čempionatas. Vengrija. Pasiruošimas.

Jurgis Gudauskas
Dažniausiai karpininkas

Švintant kempinge visus mus pažadina žadėtas, tačiau labai nelauktas lietaus barbenimas. Kovinė nuotaika niekur nedingo, tačiau visi suprantame, kad laukia ne šiaip 72 valandos sportinės žūklės, o 72 valandos klampojimo po molį, slidinėjimo užmetinėjant meškeres ir iki siūlo permirkę rūbai. Nieko nepadarysi. Nemažai čempionatų vyko tikro aksominio rudens sąlygomis. Vieną kartą iškentėsime ir tai.

8 ryto visi pusryčiaujame prie vieno stalo kempingo kavinėje. Šie metai – pirmieji, kai stalas ne suneštinis, kai susidėdavome dešras ir konservus. Pirmą kartą visi sportininkai ir rinktinės nariai viso čempionato metu bus maitinami centralizuotai maistu, šviežiai pagamintu to paties kempingo virtuvėje. Didelė padėka ir pagarba šių metų čempionato rėmėjams, kad sportininkams savo sektoriuose nereiks rūpintis kiaušinienės kepimu ar sriubos virimu. Šiltus pusryčius, pietus ir vakarienę jiems į sektorius kas dieną atveš Olegas, Andrius ir Gražvydas. „Būta čia ko“, – sakys su karpinėmis varžybomis nesusidūrę skaitytojai. Atrodytų, sutrenkei meškeres į ežerą, padirbėjai valandą jaukindamas ir turi marias laisvo laiko. Deja, taip nėra. Net jei kibimai itin reti, nuolatinis jaukinimas, permetimai ir sistemėlių bei masalų keitimai užima bene visą varžybų laiką. Na, o jei pradeda kibti žuvys, net prisėsti nėra kada.

10 ryto, sportininkus bei kapitonus palikę ilsėtis bei ruoštis, su Mantu, Tomu P. ir Aurimu vystame į kapitonų susirinkimą. Nors Aurimui kapitonų susirinkimo peripetijos nerūpi, jam šiandien skirta ypatinga užduotis: traukti pirmuosius burtus. Taip nusprendė visa komanda dar prieš išvykstant iš Lietuvos: Aurimo ranka lengva, todėl ir burtus jam traukti turi sektis. Taip taip, prietaringi tie karpininkai…

Pirmiausia kiekvienos šalies atstovas traukia eilės numerį, kuriuo tiek šiandien, tiek rytoj trauks zonas ir sektorius. Aurimui iš 26 kamuoliukų pasiseka ištraukti 11-tą. Visi interpretuojame savaip: Sabonio marškinėlių numeris, o gal – du vienetai, simbolizuojantys pirmas vietas? :) Vėl tik mums suprantami burtai!
Toliau – zonų traukimas. Kaip jau žinote, 8 km ežero ruožas suskirstytas į 3 zonas: A, B ir C. Aišku, kiekvienoje zonoje savi niuansai, kranto vingiuotumas ir povandeninis reljefas. Ir kiekvienoje zonoje varžysis po vieną visų šalių komandą. Taigi, Aurimo ranka komandas išdėlioja taip:
– Aurimas ir Justas – A zona
– Darius ir Modestas – C zona
– Rimantas ir Gintaras – B zona
Jei nematėte užvakarykščio žemėlapio, tik paminėsiu, kad A zona – užtvankos pradžioje, siauriausioje vietoje. Kai kur iki kito kranto – vos vos daugiau nei 200 metrų. B zona – tvenkinio vidurys. Čia jau gerokai plačiau. Miškingi C zonos sektoriai – užtvankos pabaigoje, link dambos.

Iš karto atsiprašysiu visų, kurie jau rytoj, ištraukus sektorių burtus, tikėsis detalaus kiekvieno sektoriaus aprašymo, su gyliais, dugno struktūra ir komandų pasirinktų atstumų bei taktikos aprašymu. Nepykit, vyrai, tačiau kai net Izraelio komandos atstovai kalba lietuviškai, o Google Translate moka naudotis visi, šią informaciją galėsime pateikti tik pasibaigus varžyboms. Nesinorėtų, kad konkuruojančios komandos mano tekstuose rastų bent menkiausią užuominą. Net Tomas su Sauliumi, žinodami, kaip svarbu išlaikyti taktikos paslaptį, skystus jauko papildus supilstė į… Birutės mineralinio butelius :)

Tik ištraukus zonas jas pranešame sportininkams. Dabar kiekvienas trejetas (du sportininkai ir pagalbininkas) jau žino tikslią atkarpą, kuriose žvejos. Todėl visi sėda į automobilius ir lekia toliau šlifuoti (o gal tiksliau – klampoti) pakrančių.

Mes su Mantu liekame kapitonų susirinkime spręsti svarbiausių šių varžybų klausimų. Be jau draugais tapusių kitų šalių kapitonų matome naujus veidus: šiemet pirmą kartą dalyvauja mūsų kaimynai baltarusiai. Sveikiname jų sprendimą varžytis čia, o ne „Zapad“ pratybose :) Tačiau šiemet pasigendame bičiulių iš Kazachstano ir Pietų Afrikos. Girdime gandus, kad kazachams nepasisekė su rėmėjais, o Pietų Afrikos rinktinės nebuvimas stebina visus. Tiek metų iš eilės buvę lyderiai ir nepraleidę nė vienų varžybų nuo 2003 metų ėmė ir neatvyko. Ypač keista dar ir dėl to, kad kol kas skelbiama, jog 2020 metais Pasaulio karpių žūklės čempionatas vyks būtent pas juos.

Trumpai papasakosiu, ką dar aptariame ir nusprendžiame per susirinkimą, trukusį daugiau nei dvi valandas.

1. Burtų keliu išrenkama 5-oji komanda į tarptautinį šių varžybų teisėjų žiuri. Ja šiemet tampa Ukraina. Smulkmena, tačiau maloni – esant konfliktinei situacijai tikrai turėsime palaikymą iš draugų šalies atstovų.
2. Bene pusę valandos diskutuojame apie atidarymo ceremonijos paradą, kuris buvo numatytas šiandien Kapošvaro miesto centre. Ši ceremonija – iškilmingiausia visų varžybų metu, kai pasipuošę kiekvienos šalies atstovai, grojant jų himnams, su vėliavomis žygiuoja centrine miesto gatve. Tačiau daug ką išgąsdina lietus, ir nors iš kai kurių šalių kapitonų girdisi argumentai „Mes karpininkai, mes pripratę prie lietaus“, nusprendžiama parado atsisakyti ir pereiti prie oficialios dalies miesto salėje.

3. Numatome laiką, kai aplink sektorius neturi likti nė vieno pašalinio, o tik visą parą budintys teisėjai: nuo 19:30 iki 7:00 varžybų teritorijoje gali likti tik komandų kapitonai, tačiau į savo šalių sektorius jiems bus leista įeiti su teisėjų palyda. Iš tikrųjų ir nėra reikalo ten naktinėti net kapitonams – visa strategija ir taktika aptarta jau gerokai prieš varžybas. Vyrai valanda valandon žino, ką daryti ir kaip elgtis esant vienai ar kitai situacijai.

4. Organizatoriai dar kartą patvirtina, kad pagal naujas FIPSed taisykles jie uždraudė statyti pagalbinių komandos narių palapines šalia sportininkų sektorių. Dabar prie kiekvienos zonos paskirta vieta palapinių miesteliui – ten ir apsistos visi, kurie norės būti arčiau savo komandų ir jau „su pirmais gaidžiais“ šnipinėti konkurentų komandas ar dalinti patarimus saviškiams. Mums tai irgi neaktualu – mūsų kempingas už 800 metrų, todėl dviračiais, kuriuos išsinuomosime rytoj ryte, puikiu aplink visą ežerą nutiestu dviračių taku bet kurį saviškių sektorių pasieksime labai operatyviai.

5. Nustatome jaukų papildymo laiką: penktadienį nuo 9 iki 11 val. Tuo metu į sektorių pagalbiniai nariai galės pristatyti papildomus jaukus, jei tokių kam pritrūks. Visi žinome, kad kartais atsitinka taip, jog esant intensyviam kibimui jau per parą sušeri tai, ką buvai pasiruošęs 2 ar 3 dienom.

6. Du klausimai, sukėlė daugiausiai diskusijų, pykčių ir net po kapitonų balsavimo vis tiek nukeliami spręsti teisėjų žiuri komisijai: platformų naudojimas ir žuvies svorio paklaida. Paaiškinsiu. Platforma, o gal tiksliau, miniatiūrinis lieptas, reikalingas tuomet, kai sektoriaus reljefas labai nelygus, stačiu šlaitu nueinantis tiesiai į vandenį. Vakar vaikštinėdami matėme tokių sektorių, kur krantas link vandens leidžiasi vos ne 30 laipsnių kampu, o po, prie kranto, dar 1-1,5 metrų status šlaitas iki vandens paviršiaus. Ir gylis iš karto – gerokai virš kelių. Burtams lėmus tokį sektorių nei tu tolimo metimo padarysi, nes stovėsena turi būti patogi, nei užkibus žuviai ją patogiai graibštu pasieksi. Jei sąžiningai, mums šis klausimas neaktualus. Tomas, Saulius ir Mantas, atvykę į pirmąją treniruotę Desedoje šią vasarą, iš karto pastebėjo tokius krantus ir darbščių auksarankių kalvių iš UAB „Ironietis“  dėka autobusiuko dugne atsivežėme tokias platformas.

Antrasis klausimas, sukėlęs daug diskusijų – žuvies svorio paklaida. FIPSed taisyklės pasipildė nauju punktu, kuris sako, jog žvejai sportininkai teisėjams svėrimui privalo pateikti tik įskaitinę žuvį, t.y. karpius bei amūrus, sveriančius ne mažiau nei 1,5 kg. Jei teisėjams pateikiama mažesnio svorio žuvis, komanda užsidirba geltoną kortelę. Antra tokia kortelė – ir rinktinė važiuoja namo dar nepasibaigus varžyboms. Kadangi ežere daug mažų karpių, jų pagausime visi. Ir ne visuomet „iš akies“ gali pasakyti, ar dėti ją į maišą laukiant teisėjų, ar leisti atgal, nes per maža. Net jei su savo svarstyklėmis prieš tai pasisversi ir pamatysi, kad žuvis sveria lygiai 1,5 kg, negali žinoti, kiek ji svorio praras maiše, kol teisėjai ateis jos pasverti.

Nekantraudamas laukiu rytojaus kapitonų susirinkimo, kur žiuri paskelbs neginčijamus sprendimus šiais abiem klausimais.

7. Daug klausimų susilaukė ir organizatoriai dėl nekokybiškai išvalytų sektorių. Kaip žinia, geram ir tolimam karpiniam metimui su 3,9 m kotu reikia didelės erdvės ir virš galvos, ir už nugaros. Tai reiškia, kad virš galvos neturi būti žemų medžių šakų, o už nugaros – pakankamai švarios vietos be krūmų ar medžių. Vengrų organizatoriai ramūs. Tada, kai ateisite į sektorių ir matysite, kad ten vienas kitas medukas trukdo, pasikvieskite teisėją, o jis jau pagelbės. Taip ir įsivaizduoju – sportininkai dėliojasi meškeres, jaukina, o šalia vietinis su benzopjūklu nuleidinėja medį…

Po pietų, kas iš susirinkimų, o kas iš pasivaikščiojimo pakrantėmis, visi susirenkame pavėsinėje kempingo pakraštyje. Prasideda daiktų dėliojimas, jaukų ruošimas ir rūšiavimas bei paskutinis mūsų susirinkimas, kur, tarsi mokinukai, pasikartosime viską, ką turėsime atlikti per 72 varžybų valandas.

Na o vakare, 18 valandą, mūsų laukia lietaus dėka sutrumpinta atidarymo ceremonija su iškilminga vakariene, iš kurios, kaip visada, norisi išvažiuoti kuo greičiau – juk prieš varžybas ne baliai galvoj.

Kumščius spauskime dar stipriau – dabar už sėkmingus antruosius Aurimo burtus rytoj ryte ir kuo didesnį saulės, o ne lietaus kiekį!

 

Parašykite komentarą