LKA nariai pasaulio čempionate_2010

2010- ųjų Pasaulio karpių žūklės čempionatas pagal FIPSed

Spalio 7- 10 dienomis Linear Fisheries, Oxford, Jungtinė Karalystė

Spalio 4 dieną, šeši Lietuvos karpininkai ir jų komandos vadovas Jurgis išvyko į Jungtinę Karalystę dalyvauti pasauliniame karpių gaudymo čempionate. Linkime jiems begalinės sėkmės kelionėje bei varžybose. Tikimės, jog šis septynetukas deramai atstovaus Lietuvą pasaulio čempionate ir parodys pasaulinio lygio meistrams jog ir mes mokame sugauti karpį:-). Visa tai ne be rėmėjų, UAB „Paliutis” ir AJ Group pagalbos

Taigi, didžioji intriga prasidės netrukus. Naujienas sekite mūsų svetainėje.

Šis automobilis jiems taps gimtais namais ateinančioms 10- čiai dienų.

Varžybos įdomios tuo, kad vyks net keturiuose skirtinguose komplekso ežeruose: Brasenose 1, Brasenose 2, Smiths Pool bei Hardwick Lake.

Komandos vadovas Jurgis apie kelionę ir pirmuosius įspūdžius:

Visa komanda pirmadienį ryte susirinko Alytuje, pas Marių iš Almeidos komandos garažiuke. Pirmas ir bene svarbiausias darbas – tvarkingai susikrauti visus daiktus. Patikėkite, tai nebuvo lengva. Juk niekada nežinai, ko prisireiks varžybose.

Daiktų pakavimasis užtruko gerą valandą. Po to iškilmingas prisėdimtas prieš kelionę prie sriubos bliūdo ir 10:30 pajudame į 2200 km kelionę! Važiuojame dviem automobiliais – apynauju šešiaviečiu Renault kemperiu bei keleiviu mikroautobusiuku VW Transporter.

Pirma kelionės atkarpa buvo pati bjauriausia – Lenkijos keliai. Briedžiai, lakstantys prieš mašinas, duobėti arba remontuojami keliai, 3 valandų kamštis kažkur netoli Varšuvos… Visi lengviau atsidusome, kai vidurnaktį kirtome Vokietijos sieną ir iššokome ant normalaus greitkelio. Deja, kemperis ne ta mašina, kurią galima varyt kaip arklį: 120 km/h – riba, kurios perlipti beveik nepavykdavo. Tarp automobilių ekipažų nuolatos veikė radijo ryšys, todėl atskirti vieni nuo kitų nelabai jautėmės, jei net kuri nors mašina nulėkdavo į priekį.

Vokietija pralėkė pro šalį tamsoje – telaimina Dievas jų kelininkus už tokius autobanus! Toliau – įdomiau. Pirmas rimtas išklydimas iš kelio Einhovene, Olandijoje. Ten tokia sudėtinga viadukų bei apvažiavimų schema, kad net Bronius (Algis Greitai), kurio balsu šnekėjo automobilio navigacija, užtilo ir nebeturėjo ką pasakyti. Beveik valanda praėjo blaškantis ir ieškant tinkamo kelio. O po to vėl pirmyn!

Belgija, Prancūzija. Nelabai pastebėjom šių šalių. Lėkėm akis išdegę, visos mintys tik apie varžybas.

Angliją pasiekėme antradienį po pietų. Ir kaip ir pridera šiai šaliai, išvažiavus iš kelto ji mus pasitiko rūku ir lietumi. Vos spėję paprakaituoti ir priprasti prie važiavimo kairiąją kelio puse įpuolėme į garsiuosius kamščius greitkeliuose. M25 greitkelis kamštyje mus pralaikė beveik dvi valandas!

Ežerų komplekstą pasiekėmė temstant. Užsukome tik pažiūrėt minutėlei ir nulėkėm į naktyvės vietą – Hardwick poilsio parką, esantį už 4 km nuo varžybų ežerų. Čia jau radome įsikūrusius graikus, slovakus, slovėnus, bulgarus, makedoniečius bei prancūzus. Gal ir daugiau tų komandų čia, tačiau parkas didelis, o laiko apsidairyt jau nebuvo. Kai kurios komandos, pvz. anglų ir kazachų, gyvena aplinkinių kaimelių viešbučiuose.

Dauguma rungtynių dalyvių, kaip ir mes, atvyko kemperiais. O pavyzdžiui Prancūzijos komandos – keliais autobusais. Komandos sudėtyje įtrauktas net virėjas, kuris specialiai jiems visiems gamins maistą.

Jėgų normaliai įsikurti ir pavakarieniauti nebeturėjom nė vienas. Daugiau iš reikalo, nei iš noro gaminamės maistą ir visi galvojame tik apie miegą. Deja, ne viskas taip paprasta – visų mintys apie varžybas, todėl diskusijos apie taktiką tęsiasi dar ilgai. Tos pačios diskusijos atsinaujina vos tik atsibudus – visi jaučiame, kad laukia neeilinis išbandymas ir jis jau čia pat.

Šiandien, trečiadienį, 10:00 registruojamės pas varžybų organizatorius. Eilinį kartą su Tomu klausome atsiprašinėjimų už varžybų plakatus ir programėles, ant kurių nėra parodyta Lietuvos vėliavos… Pikta, tačiau nieko čia nebepadarysim…

Po registracijos – tai, be ko neįmanoma įsivaizduoti Anglijos: tradiciniai angliški pusryčiai jaukaus Witney miestelio kavinukėje. Po to po puodą arbatos ar kavos ir pirmyn apsidairyti po ežerus, kuriose vyks varžybos. Apeiname visus telkinius. Aišku, mes ne vieni – pakrantėmis slampinėja beveik visų komandų atstovai. Net anglai tvarkingai su popieriukais rankose laksto nuo sektoriaus iki sektoriaus ir kartojasi kiekvieno iš jų ypatybes.

Ežerai visus išgąsdina. Ringai (taip vadinamas vienas sektorius) mažutėliai, erdvė metimui į šonus ribota iki minimumo. Daugeliu atvejų iki kitos komandos ringo – apie 10-20 metrų… Vanduo nerealiai skaidrus. Visų varžybų laikotarpiu švies saulė, todėl matomumas po vandeniu bus labai idealus. Vandens augmenijos nematyti, visur daugiausia smėliukas, moliukas, žvyriukas. Žuvies paviršiuje nesimatė nei Brasenose 1, nei Brasenose 2. Tik Hardwick Lake / Smiths Pool telkinyje buvo du išėjimai toje pačioje vietoje. Svarstome, kad nėr blogai, jog žuvis ne paviršiuje. Reiškia prie dugno, gal maitinasi… Nežinia kaip bus ryt – visam varžybų laikotarpiui žada šiltą, iki +22 laipsnių orą.

Apėję visus ežerus grįžtam į bazė. Komandos laukia intensyvaus strategavimo, jaukų bei daiktų dėliojimo ir diskusijų popietė. Man gi teks važiuoti į pirmąjį komandų kapitonų susirinkimą, kurio metu trauksime sektorių burtus bei aptarsime ateinančių varžybų organizacinius klausimus. Po to, 17:30 vyks oficialus varžybų atidarymas, komandų pristatymai, šioks toks banketas ir ko gero bemiegė naktis ruošiantis, planuojant ir strateguojant.

PAPILDYTA 2010-10 06 20:00 val.:

Ką tik grįžau iš komandų kapitonų susirinkimo. Pasirodo turiu gerą rankelę: rytoj sektorius trauksime pirmi. Be to, pavyko komandoms ištraukti tuos ežerus, kuriuose jie ir norėjo varžytis. Brasenose 1 ežere varžysis Tomas ir Remigijus P., Brasenose 2 – Olegas ir Arvydas, Hardwick Park/Smith Pool – Marius ir Remigijus M.
Ežerai skirtingi savo žuvies kiekiu ir svoriais. Brasenose ežeruose žuvies labai daug, tačiau ji nedidelė, dažniausiai 7-8 kg egzemplioriai. Hardwick Park/Smith Pool ežere karpių mažiau, tačiau jie gerokai stambesni. Varžybų organizatorių teigimu, kiekviename Brasenose ežere laimėsianti komanda bus pagavus ne mažiau, nei 500 kg žuvies!
Kapitonų susirinkime teko susipažinti su varžybų organizatoriumi, dideliu karpininku (tiek patirtimi, tiek ūgiu) Mitch Smith, pabendrauti su kai kurių rinktinių kapitonais. Aišku, labiausiai pasitikintys buvo Pietų Afrikos komandos atstovai.

Kitos įdomybės apie varžybas. Ringų plotis – 15 metrų. Atitinkamai ir gaudymo zona yra ne platesnė, nei 15 metrų. Dalyvaus 19 komandų. Vargšė Ukrainos rinktinė, kuriai Didžioji Britanija neišdavė vizų. Varžybose uždraudė naudoti raketbombes (Spomb).
Varžybų priežiūrai nusamdyti Didžiosios Britanijos jūrų laivyno kariai, gaudantys karpius, todėl buvome prigąsdinti, kad ir tvarka varžybose bus kareiviška.

WCC_2010_kellione

Šaltinis www.zvejokliai.lt

PAPILDYTA 2010-10-07 09:00

Čempionato atidarymo ceremonija vyko Withey miestelio laisvalaikio centro salėje. Paprasčiau – sporto salėje su medinėmis grindimis ir krepšinio lankais. Ko gero, tai pati prabangiausia ir talpiausia mažo miestelio salė.Visos komandos susirinko uniformuotos, tvarkingos ir pasitempusios. Mes, kaip naujokai, aišku daugiausia bendravome su savo kaimynais latviais. Rusai, atvykę su savo draugėmis, laikėsi atokiau. Beja, viena rusų komanda, kurios sudėtyje yra ir moteris, į čempionatą atvyko automobiliu tiesiai iš Jekaterinburgo. Viso labo apie 5000 kilometrų…

Renginio pradžioje tylos minute pagerbėme paskutinį FIPSed vadovą, mirusį prieš 5 mėnesius. Po to buvo pristatyti grėsmingieji armijos maršalai, kurie komandas prižiūrės visą varžybų laikotarpį. “Prižiūrės” reiškia, kad kiekviena komanda sau už nugaros turės niekada nemiegantį ir viską stebintį prižiūrėtoją. Dieną ir naktį.Linksmiausia renginio dalis – komandų prisistatymai. Viskas oficialiai: kiekviena komanda užlipa ant scenos bei prisistato vardais. Kolegų latvių padedami prikalbinome ir didįjį Mitch Smith nusifotografuoti kartu ant tos pačios scenos.

Šiai dienai tiek. Rytoj pirmas mano darbas – burtų traukimas. Nusprendėme, kad reikia ištraukti sektorių, kuriame iš vienos pusės gaudytų Anglijos, iš kitos – Pietų Afrikos komandos. Būtų smagu! Toliau – karpinių maišų dezinfekavimas. Ši procedūra privaloma visiems maišams, kurie bus naudojami per varžybas. Organizatoriai pasakojo, kad pastaruoju metu Anglijos karpiai nuolatos kenčia nuo įvairiausių ligų, todėl stengiamasi kuo įmanoma labiau juos apsaugoti.

Taigi. Pradedam …

WCC_2010_1diena

Šaltinis www.zvejokliai.lt

ATNAUJINTA 2010-10-07 16:40 val.

Jau galite pamatyti kurie sektoriai teko mūsiškiams, ir kas jų kaimynai. Spauskite čia …

ATNAUJINTA 2010-10-07 21:00 val.

Varžybų rytas išaušo saulėtas ir gana šiltas. Kai pradėjo švisti, nė vienas mūsiškis jau nemiegojo. Ir dėl to kaltas ne vienas priešvaržybinis nerimas. Juk Anglijoje laiką atsukome dviem valandom atgal, o organizmai prie jo priprast dar nespėjo. Atsibundi 8 Lietuvos laiku, o čia tik 6 ryto…
9 ryto palikau vyrukus dėliotis daiktų kempinge ir išvažiavau į sektorių traukimą Witney miestelyje. Visi kapitonai jau daugmaž pažįstami, sveikinamės, geriam arbatą bei laukiam organizatorių. Kadangi Lietuva pirmoji traukia burtus, pats pirmasis saviškiams SMS žinute pranešu sektorių kiekviename ežere numerius. Po to paskutiniai organizaciniai klausimai ir visi kapitonai kaip akis išdegę iš miestelio lekia link ežerų komplekso.

Po to prasideda juodas lėkimas: kempingas – komandos ir daiktų sukrovimas – ežerų kompleksas – sektorius – daiktų iškrovimas. Ir taip tris kartus su kiekviena komanda. Įtampa didėja, nes matome, jog vėluojame – siauruose komplekso keliukuose kamščiai, visų šalių atstovai skuba, lekia, karščuojasi, stengiasi kuo greičiau iki sektorių dasibrauti. Kol vyrai dėlioja daiktus prie sektorių, čiumpu karpinius maišus ir lekiu prie milžiniškų kibirų juos dezinfekuoti. Pats juos į tuos kibirus kiši, pats plikom rankom makaluoji, o teisėjai stovi ir žiūri, kad dezinfekcija vyktų ne trumpiau, nei 10 minučių. Po to tokius varvančius maišus buvau priverstas ir grąžinti mūsų komandos nariams – nėr laiko nei gręžti, nei džiovinti.

Iki varžybų starto spėju po kelis kartus apeit ir apvažiuot visas mūsų komandas. Džiugu vien tai, kad beveik visur gali privažiuoti su automobiliu.
11 valanda – pirmasis signalas. Visiems leidžiama daiktus susinešti į ringus. Visos komandos elgiasi daugmaž panašiai – pirmiausia statosi palapines, o po to tose palapinėse jau maišo jaukus ir ruošia sistemėles. Visi kaip indėnai – nieko nepamatys nei konkurentai, nei pastoviai takeliais zujantys kitų komandų kapitonai. Taip pat elgiasi ir mūsiškiai.

12 valanda – antrasis signalas. Į ežerus lekia markeriai. Visų Brasenose 1 ir Brasenose 2 ežerų sportininkai taikosi ištyrinėti ežero centrą, todėl vienu metu telkinių centre galima buvo suskaičiuoti po 10-12 markerių. Akivaizdu, kad artimu atstumu gaudys tikrai nedaug komandų. Juolab kad minėtuose ežeruose karpių šuoliai buvo pastebėti būtent centre. Aišku, nedaug tų šuolių, tačiau vis tiek “anglišku” stiliumi reikia mesti ten, kur matei žuvį.

13 valanda – trečiasis signalas. Likus kelioms minutėms iki starto visi susišūkavome racijomis ir ėmėmės savų darbų. Vyrai puolė mesti meškeres į vandenį, o aš prisijungiau prie Rusijos komandos vadybininkų, pietaujančių lauko restorane, įrengtame pačiame ežerų centre. Po pusvalandžio prisijungia Mitch Smith ir praneša, kad jau pagautos 4 žuvys. Po dvi kiekviename Brasenose ežere. Viena iš jų – anglų komandos. Kas pagavo kitas – žinių neturiu. Pasak organizatorių, tai “labai normalus pagavimų skaičius”. Taigi, jų nuomone, viskas vyksta pagal planą. Nežinia, apie kokį planą jie kalbėjo, nes už varžybų organizavimą jiems galima rašyti riebų dvejetą. Pradžioj galvojau, kad čia tik man, nė karto nedalyvavusiam tokio pobūdžio renginiuose, taip pasirodė. Tačiau tokios pačios nuomonės buvo ir Rusijos rinktinės atstovai, tarp kurių – Rusijos sportinės žūklės federacijos vadovas.

Vakar apeidami ežerus dar neradome sektorių numerių. Tarsi ir būtų nieko tokio, jei būtų ežerų planai, kuriuose tie sektoriai sužymėti. Deja. Sektorių numeriai atsirado šiandien, tačiau planų kol kas nėra. Abejoju, kad iš viso bus. Jau minėjau kamščius mažutėlyčiuose keliukuose tarp ežerų. Aišku, iš dalies dėl to kalti ir visokie prancūzai, kurie ten bandė įvažiuoti su milžiniškais keleiviniais autobusais. Tačiau daug kur eismą stabdė sunkvežimiukai su kelininkais, tuo pat metu užpylinėjančiais duobes, kad mums būtų lengviau važinėt. Pats laikas tai daryti likus porai valandų iki varžybų starto!

Nelikome sužavėti ir grėsmingaisiais maršalais. Ne kartą paklausus jų vieno ar kito klausimo apie varžybų eigą ar draudimus jie puldavo skambinti vadams ir klausinėti, kaip ir kur. Daugelis komandų drąsiai naudojosi tų maršalų nežinojimu ir pažeidė kai kuriuos taisyklių punktus. Pavyzdžiui iki 11 val. komandų daiktai turi būti sudėlioti prie ringo ribų, tačiau jie negali būti pakuojami. Kai kurios komandos iki to laiko spėjo ir palapines pasistatyt, ir stovus susitverti, ir meškeres pasiruošti. Ir tik po 11 val. signalo visą tą turtą persinešė į ringus. Lygiai tas pats vyko ir su markiravimu, kuris prasidėjo 12 val. Kai kurios komandos patyliukais dugną pradėjo tyrinėti dar prieš 20 minučių. Na ir tada, pajutę “bezpredelą” rusai neatsiliko ir Hardwick park ežere meškeres užsimetė 5 minutėmis anksčiau. Na 5 minutės varžyboms įtakos gal ir neturės, tačiau tvarkos nėra… Tačiau visas komandas nuolatos, tiek per susirinkimus, tiek per atidarymo šventę vis ramino Mitch’as, sakydamas, kad visiems dalyviams pasisekė, kad galų gale jiems suteikta galimybė parungtyniauti geriausiame Anglijos karpiniame komplekse bei pajusti karpių gaudymo tėvynės dvasią. Taigi, turime 72 valandas tai dvasiai pajusti.

Žemiau pristatysiu sektorius, kuriuose gaudo mūsų komandos nariai. Kadangi, kaip minėjau, žemėlapio su sektoriais neturiu, tiksliai nupasakoti vietos nepavyks.

Brasenose 1. Tomas ir Remigijus P.

Sektoriaus numeris: 3. Atviras plotas, kitas krantas nepasiekiamas.

Kaimynai: Portugalija ir Kazachija. Kazachijos sektorius labai toli, todėl galima sakyti, kad iš dešinės kaimynų nėra. Deja, nauda maža, nes galima mesti tik tiesiai.

Sektoriaus vieta: šiaurės, šiaurės rytų krantas.

Dugnas: lėtai gilėja, metimo atstumu galima pasiekti 4,5 metrų gylį. Prie kranto daug žolių, toliau jų mažėja ir jos retėja. Dar toliau – švarus žvyriukas.

Pirmasis pasirinkimas: komanda bandys gaudyti ant nedidelio šlaituko, 3,5 m gylyje.

Vaizdas:

Brasenose 2. Olegas ir Arvydas.

Sektoriaus numeris: 9.

Atviras plotas, kitas krantas nepasiekiamas.

Kaimynai: Prancūzija ir Makedonija. Visi sektoriai prie pat vienas kito. Sektoriaus vieta: šiaurės krantas.

Dugnas: lėtai gilėja, metimo atstumu galima pasiekti 5 metrų gylį. Visur gausybė žolių su nedideliais kieto dugno langais.

Pirmasis pasirinkimas: komanda bandys gaudyti keliuose surastuose švaraus dugno ploteliuose skirtingais atstumais nuo kranto.

Vaizdas:

Hardwick Lake. Marius ir Remigijus.

Sektoriaus numeris: 15.

Beveik prieš sąsmauką tarp ežerų, kitas krantas pasiekiamas.

Kaimynai: Slovėnija ir Graikija. Visi sektoriai netoli vienas kito. Sektoriaus vieta – šiaurės krantas.

Dugnas: atabrado nėra, ant dugno šiek tiek retos žolės. Daug prikritusių pagalių.

Pirmasis pasirinkimas: metimas prie pat ano kranto, kur komanda rado 6 metrų gylį.

Vaizdas:

Tai tiek žinių šią minutę. Jau praėjo keleta valandų, todėl laikas ir man prisijungti prie komandos pilnu pajėgumu. Su žiūronais bandysiu apeiti visas komandas, pašniukštinėti, pauostinėti, pabendrauti, pasidomėti ir gauti kuo daugiau informacijos apie pagaunančių komandų taktiką. Net neabejoju, jog tą patį darys visų šalių atstovai – visi su žiūronais ant kaklų, visi kaišioja nosis aplink ringus ir viską uostinėja. Tai va toks tas sportas :)

WCC 2010 1 diena1

Šaltinis www.zvejokliai.lt

ATNAUJINTA 2010-10-08 9:00 val.

Jei tikitės čia pamatyti tos žuvies nuotrauką, nusivilsite. Žinutę apie laimikį gavau kątik, jau grįžęs į savo nakvynės vietą ir atsisėdęs rašyti šio straipsnio. Taigi, Tomo ir Remigijaus komanda pagavo pirmą 6 kg karpį. Net neabejoju, kad po nakties jų bus ne vienas visose trijose mūsų komandose.

Visą popietę bei vakarą skyriau visų trijų ežerų apėjimą pėsčiomis. Apačioje pateikiu daugumos šalių sektorių nuotraukas. Atkreipkite dėmesį, kaip kai kurios komandos atsitvėrinėja nuo įkyrių konkurentų kapitonų žvilgsnių – statomos 4 ar net 5 palapinės. Kažko super slapto arba itin naudingo mūsų komandoms sužinoti nepavyko. Kadangi karpiai nekimba, nėra skubėjimo, bėgiojimo, atitinkamai komandos neužsimiršta ir per žioplumą neparodo nei jaukų, nei masalų.

Po pietų Brasenose 2 bei Hardwick Lake komandos pakeitė taktikas, aprašytas dieniniame straipsnyje. Olegas ir Arvydas atrado įdomią vietą visai netoli kranto, kurioje pajaukinus pasirodė karpių burbulai. Deja, viskas baigėsi keliais pavieniais signalizatoriaus papypenimais. Marius ir Remigijus iš 6 metrų gylio persikraustė į dvigubai seklesnius plotus. Telefonu mus profesionaliai konsultavo Alfredas, kurio patarimai gerokai palengvino komandų taktikos planavimą.

Staigus vėjo pasikeitimas ir apniukimas, vėliau peraugęs į lietų matyt karpiams nepatiko. Kibimo, kurį prognozavo organizatoriai, nebuvo. 19 val. duomenimis Hardwick Lake / Smiths Pool ežere dar niekas nebuvo pagavęs karpio. Brasenose 2 ežere – vienintelis karpis, pagautas anglų. Ir tik Brasenose 2 jų pagauta 15. Daugiausia, net 8 iš jų buvo pagavę Pietų Afrikos Respublikos žvejai. Primenu, kad tai tik 19 val. duomenys, ir kai jūs skaitysite šį straipsnį jie gali būti gerokai pasikeitę.

WCC 2010 1 diena2

Šaltinis www.zvejokliai.lt

ATNAUJINTA 2010-10-08 19:00 val.

Antroji diena prasideda nejuokingais pokštais. Jei skaitėte vakarykštį straipsnį, matėte, jog pranešiau apie Tomo bei Remigijaus komandos pagautą 6 kg karpį. Kadangi apie tai sužinojau vėlai, jau būdamas poilsio vietoje, neturėjau galimybės jo pamatyti ir pabendrauti su žvejais. Ryte, atvykęs į ežerų kompleksą buvau taip įsitikinęs, kad tikrai mūsiškiai bus pagavę daugiau, jog kai per raciją paklausiau “Vyrai, kaip sekasi?” ir išgirdau “8,3 kg”, pagalvojau, kad čia kita žuvis. Buvau jau spėjęs ir Dariui iš LKA pranešti, ir net latvių komandai pasigirti, kai išaiškėjo, jog teturime tik tą vieną žuvį. Tiesiog vyrai ją pagavę apsiriko su svoriu. Tikrasis jos svoris išaiškėjo ryte, kai teisėjai atėjo žuvies pasverti. Aš ir pats žiūrėdamas į nuotrauką šiam karpiokui neduočiau daugiau 5 kg…

“Jūs ne patriotai, o idiotai”. Tokias SMS žinutes gavome visi šį rytą. Pasirodo, vakar, per skubėjimą viename sektoriuje mažytę Lietuvos vėliavą užkabinome atvirkščiai. To nepamatė nei komandos nariai, nei aš pats, ramia sąžinę nufotografavęs ją ir įdėjęs prie vakarykščio straipsnio. Apmaudu, tačiau patikėkit – visų galvose buvo tik varžybos, todėl ko gero net Lietuvos ir Latvijos vėliavų nebūtumėm atskyrę :) Nuo informacijos pertekliaus visiems sprogsta galvos. Ežerai nepažįstami, karpių elgsena nenusėjama, o reikia tiek daug visko išbandyti. Be to, lygiagrečiai ateina informacija iš Alfredo, kurią irgi visi kartu “virškiname”. Kiekviena komanda stebi savo konkurentus, analizuoja jų veiksmus ir taktiką. O kur dar aš, nuolatos šniukštinėjantis po visų šalių sektorius ir viską tuoj pat raportuojantis per raciją. “Mačiau, kad Pietų Afrika naudoja chod rig…”, “Užuodžiau pas anglus žuvies miltų kvapą…”. Ir taip be galo… Informacijos kiekiai tokie dideli, kad visos komandos daugiau nieko neveikia, tik strateguoja ir strateguoja. Bijau, kad kurį kartą užėjus pas mūsiškius į sektorių kuris nors atims iš manęs raciją ir pasakys “Va dabar bus ramu” :)

Galų gale pavyko gauti kompiuterinius varžybų sektorių variantus. Juos pridedu straipsnio apačioje. Galų gale pavyko susitarti, jog varžybų rezultatus visi komandų kapitonai gautų į elektroninį paštą ir nereiktų lakstyti po kompleksą tų rezultatų beieškant. Šiandien gavome lietuviškai atspausdintą lapą su meniu ir pasiūlymu maistą atvežti į sektorius. Pusryčiai, pietūs ir vakarienė dviems žvejams dienai tekainuoja 20 svarų. Būtumėm iš anksto žinoję, nebūtume krūvos maisto ėmęsi.

Dabar apie praėjusią varžybų parą. Žuvies pagauta tikrai nedaug. Pasak maršalų, kurie labai noriai dalinasi informacija ir pasakoja įvairias karpines paslaptis, pastarieji du mėnesiai Anglijoje iš viso buvo labai prasti karpių kibimo atžvilgiu. Kiti maršalai kaltina orą. Tačiau akivaizdu, kad niekas nesitikėjo tokio prasto kibimo.

Kol kas turiu tik 9 ryto (Lietuvos laiku – 11 val.) duomenis, pagal kuriuos pirmas šalių dešimtukas atrodo taip:

1. Anglija, 33,875 kg ir 7 baudos taškai

2. Pietų Afrika, 71,650 kg ir 14,5 baudos taškų

3. Graikija, 25,70 kg ir 25,5 baudos taškai

4. Bulgarija, 8,5 kg ir 26 baudos taškai

5. Latvija, 14,25 kg ir 26,5 baudos taškai

6. Bosnija ir Hercegovina, 5,3 kg ir 27,5 baudos taškai

7. Kroatija, 6,5 kg ir 28 baudos taškai

8. Lietuva, 8,35 kg ir 28,5 baudos taškai

9. Portugalija, 5,25 kg ir 28,5 baudos taškai

10. Ispanija, 6,95 kg ir 29,5 baudos taškai.

Individualioje įskaitoje Tomo ir Remigijaus komanda yra 12 vietoje, o savo sektoriuje jie penkti.

Ši informacija kiekvieną sekundę sensta, nes žuvies pagaunama vis daugiau ir daugiau. Jau žinome, kad Graikija aplenkė anglus ir užima antrą vietą. Jų sektorius Hardwick Lake šalia Mariaus ir Remigijaus. Todėl kai šį rytą jiems išvažiavo pirmas karpis, sunerimome. Tačiau labai apsidžiaugėme, kai karpis nėrė į žoles ir varžovams teko nutraukti valą. Nežinau, ar džiaugtis, ar verkti reikėjo dar po dviejų valandų, kai vienu metu jiems išvažiavo dvi meškerės. O vyrukai teturėjo… vieną graibštą! Kol vienas komandos narys įvedinėjo savo karpį į graibštą, kito laimikis nesiruošė laukti ir užskersavęs prie kranto nutrūko.

Ir šiaip, pirmoji varžybų para neapsiėjo be nuotykių. Dvi komandos, esančios viena šalia kitos naktį susikryžiavo valais. Nieko nuostabaus, kai atstumai tarp sektorių tokie maži. Tačiau juokingiausia buvo, kad dugne susikabino abiejų komandų sistemos. Aišku, negi rodysi savo konkurentui, ant ko gaudai? Tai net su maršalo pagalba nepavyko nuspręsti, kuri komanda parsitraukinės valą, o kuri turės ritę atlaisvint. Tampė, tampė, prisitempė prie kranto ir abi sistemos pakibo ore ant krante esančių krūmų. Dabar visi norintys gali pažiūrėti, kas ant ko ten pas juos gaudė.

Naktį prastokai dirbo maršalai. Pagal varžybų taisykles nuo 18:30 iki 9:00 draudžiama jaukinti naudojant raketas, katapultas ar kitus jaukinimo įrankius, išskyrus kobras. Deja, visuose ežeruose naktį kur ne kur girdėdavosi nukrentanys dideli jauko rutuliai.

Ispanija šiandien pareiškė protestą dėl pasikėsinimo į jų gyvybes. Aišku perkeltine prasme. Kaip ir dažnai pasitaiko, kažkam bemetant nutrūko valas ir į ispanų sektorių milžinišku greičiu atkrido švinas… Kam nepasitaiko, tačiau kapitonų susirinkimas priėmė sprendimą visose siaurose ežero dalyse, kur galima permesti į kitą krantą privalomai naudoti šoklyderius.

Tai tokios žinios šiai minutei. Grįžtu į kompleksą toliau dirbti kartu su mūsų komandomis.

WCC_2010_2diena

Šaltinis www.zvejokliai.lt

ATNAUJINTA 2010-10-09 10:00 val.

Kol kas tyla. Tikimės, kad prieš audrą. Šalys po truputį gaudė, tačiau to lauktojo „atsirišimo“, apie kurį ištisai kalbėjo Mitch Smith, kol kas nėra. Kai ir reikėjo tikėtis, traukia tos komandos, kurios yra pavėjinėje pusėje. Deja, mūsu sektoriai yra ramiojoje dalyje. Kaip ir reikėjo tikėtis, geriausiai sekėsi Pietų Afrikos Respublikai, kuri Brasenose 1 turi sektorių turi pavėjinėje daly. Šalia jų sėdintys latviai irgi vieną kitą karpį ištraukdavo.

Mūsų vyrai jau galutinai susipažinę su savo sektorių, o ir pačių ežerų, ypatybėmis, galutinai pasitvirtino likusio varžybų laiko taktikas. Žuvis matėsi tik Tomo ir Remigijaus sektoriuje. Šalia jų esantys portugalai iš nevilties nusprendė suversti visus turimus pašarus per vieną kartą. Dvi valandas pylė boilius su „lopetomis“, mėtė raketomis. Anglų maršalai buvo pašiurpę – „What are they doing???“. Iš kitos vyrukų pusės sėdintys Kazachstano žvejai (jų sektorius už 100 metrų) turėjo 8 kibimus. Deja, nė vieno karpio neištraukė. Pašnekėjęs su jų atstovais išsiaiškinau, kad pagrindinė šių nesėkmių priežastis – per daug minkštos karpių lūpos. Jie, savo šalyje pripratę prie rimto pakirtimo ir pikto žuvies traukimo negalėjo priprasti, kad užkibus karpiui nereikia iš visų jėgų kirsti meškerės ir lupti žuvies visa jėga. Be to, pasak komandos atstovų, jie daug žuvų iš viso nekirto. Sako: „Sėdim, žiūrim, bezdžionė šiek tiek pakyla, nusileidžia, vėl pakyla. O mes pripratę, kad karpis važiuoja. Tai ir nekirtom“. Ryte atėję maršalai išvadino juos kvailiais ir pasakė, kad čia normalus karpinis kibimas!

Mariaus ir Remigijaus vietoje, siaurumoje, karpius nuo jų atkerta graikų komandos valai, kurie atitveria patruliuojančias žuvis. Tikėkimės, kad graikai padarys klaidą ir žuvis pasieks mūsiškių valus.

Olego ir Arvydo ežero dalyje tyla. Šiame ežere pagauta mažiausiai žuvų. Per dvi paras ten nė vieno karpio šuolio taip ir neužmačiau nei aš, nei komandos nariai.

Vakare atvyko Alfredas. Kas jo nepažįstate, pasakysiu, jog tai vienas rimčiausių lietuvių karpininkų, gyvenančių ir žvejojančių Anglijoje. Iki 19 val. Dar spėjome aplėkti visų sektorius ir persimesti keliais žodžiais su visomis komandomis. Po 19 val. visi pašaliniai asmenys išvaromi iš komplekso. Todėl ir mes išvažiavome į nakvynės vietą strateguoti, ką čia dar galima sugalvoti bei rytoj papasakoti mūsiškių komandoms.

17:30 rezultatai (Lietuvos laiku – 19:30):

– Anglija pirmoje vietoje, Graikija antra, o Pietų Afrika nukrito į trečiąją vietą. Kaimynai latviai – septinti, o Lietuva pasislinko į 10 vietą.

– Individualioje komandų įskaitoje Remigijaus ir Tomo komanda – 14 vietoje.

– Savo sektoriuje Remigijaus ir Tomas šešti.

Tai tokios tos žinios šiaip minutei. Nors ne. Dar viena. Kątik gavau žinių iš Tomo ir Remigijaus – ištraukė dar vieną karpį! Iš akies jų nuomone 3,5 kg. Prisimenant šio ryto atvejį, kai 6 kg karpis virto 8 kg, tikėsimės, kad po rytinio svėrimo karpis bus perpus didesnis :)

WCC_2010_3diena

Šaltinis www.zvejokliai.lt

ATNAUJINTA 2010-10-10 10:00 val.

Penktadienio vakaras ir naktis praėjo optimistiškai – Tomas ir Remigijus su antrąja žuvimi savo ežere buvo net Anglijos komandą aplenkę. Mes su Alfredu laiko irgi laiko veltui neleidom ir pusę nakties kūrėm planus, kaip elgtis mūsų vyrams tokiomos sunkiomis sąlygomis, kai didžioji masė žuvies pasitraukusi į pavėjinę pusę, t.y. visiškai priešingai, nei sėdi mūsų komandos. Prie vyno butelio ir šaldytuve atrastos šviežios žvėrienos dešros (telaimina Dievas Alytaus medžiotojus) vis kūrėme planus, svarsteme apie sistemėles, kvapus, pašarus. Didelis dėkui Alfredui, kuris visomis jėgomis įsiliejo į mūsų komandą labai teisingais patarimais ir pastebėjimais.

Rytas mus pasitiko liūdnomis žiniomis – pirma nutrūkus žuvis. Naktį atvėsęs vėjas, nors ir nepakeitęs krypties, pasidarė šaltas ir karpius nuginė į užuovėjinę pusę. Brasenose 2 ežere šiltesnio vandens beieškantys karpiai neapėjo ir Olego bei Arvydo masalų. Deja, šiek tiek patraukus žuvis įsipainiojo į žoles ir ten atsikabino… Per daug nenusimename – jei jau žuvis čia, užkibs dar kartą. Svarbiausia kad ju jau toje ežero dalyje, kur sėdi mūsų vyrai!

Su Alfredu lakstome, stebime konkurentus, patarinėjame mūsiškiams. Tiek visko reikia nuveikti, o laikas nenumaldomai lekia. Vėjas, kvapai, masalai, sistemos, šuoliai, atstumai, pop-up, wafter, critically balance, zig-rig – informacija gigabaitais perduodama per racijas saviškiams. Alfredas lekia per visų ežerų sektorius kaip vėjas, o aš, dvi dienas jau po 10 kartų ežerus apėjęs vos velkuosi iš paskos. Staiga iš racijos pasigirsta tylus Arvydo balsas: “Vyrai, jūs turbūt mane užmušit…”. Arvydas stovėjo prie meškerių, kai swingas lėtai ėmė kilti, tačiau aname gale tuščia… Vėlgi, per daug nenusimename. Dar nėra pietų, o Alfredo pasiūlyta taktika Olego ir Arvydo sektoriuje pasiteisino jau po valandos!

Per pietus palieku Alfredą vieną strateguoti, o pats lekiu į komandų kapitonų susirinkimą Witney miestelyje. Eismas kaire kelio puse jau pasidarė toks įprastas, kad nebeatsimenu, jog dar prieš kelias dienas važinėjau dešiniąją. Aptariame paskutinės paros varžybų eigą ir imamės svarbiausio dienos klausimo – naujų FIPSed karpininkų varžybų taisyklių svarstymo. Diskusijos, ginčai, svarstymai: ar didinti sektorius, ar riboti užmetimo atstumą, kaip kontroliuoti gaudominių boilių kiekius ir t.t. Po pusantros valandos matome, kad taip pradiskutuoti galime dieną ar net dvi, o taisyklių nepasitvirtinsime. Vadovautis senosiomis nebenori niekas, nes ten visiška nesąmonė. Pavyzdžiui, jei komanda naktį, t.y. draudžiamu laiku, jaukina raketomis ar katapultomis, ji gauna geltoną kortelę. Dvi geltonos kortelės, kaip futbole, virsta raudona ir komanda diskvalifikuojama. Tačiau jei komanda jaukindama dieną netyčia įmeta raketą pašaro ar jauko rutulį į kaimynų sektorių, jai iš karto duodama raudona kortelė. Kas yra jaukinę dideliais atstumais, žino, kaip šoninis vėjas gali įtakoti raketos skrydį. O šiose varžybose sektoriai siauručiai, ir dar vienas prie kito…

Susirinkimo metu Italijos atstovai pranešė, kad kitąmet varžybos vyks Pietrafitta ežere. Taip pat nutarta, kad 2012 metų čempionatas vyks Rumunijoje. Nors ežeras bus patvirtintas tik kitąmet, rumunai teigė, jog tai tikrai nebus Raduta. Pasak jų, yra gerokai tinkamesnis ežeras tokio pobūdžio varžyboms. Per šalies atrankines varžybas ten pirmos ir antros vietos komandos per 72 valandas pagavo po 2,5 tonas žuvies! Skirtumas tarp jų varžybų pabaigoje tebuvo … 10 kg!

Dar viena naujovė, kuri bus taikoma varžybų metu, tai kitoks jaukų ribojimas. Ligi šiol kiekviena komanda į sektorių galėjo įsinešti ne daugiau, nei 200 kg jaukų, atraktorių, boilių gaudymui arba jaukinimui. Nuo kitų metų bus ribojamas ne jų svoris, o tūris.

Po poros valandų nutariame, kad nieko nenutarėme. Ir čia biurokratai valdo :) Sutariame, kad artimiausiu metu FIPSed organizacija sukurs forumą tik mums, karpininkams, kur savo siūlymus galės pateikti kiekvienos šalies atstovai. Net ir balsavimas dėl taisyklių patvirtinimo vyks internetu.

Baigiam biurokratiją ir visi lekiam pas savo komandas. Pakeliui prisimenu, kad neprisimenu, kada normaliai valgiau. Atrodo, kažkada vakar. Ežerų komplekse esančiame lauko restorane, kurio kainos išgąsdino net Anglijos didmiestyje gyvenantį Alfredą, sukemšame po mėsainį ir vėl pirmyn pas saviškius.

Mūsų komandoms neliūdna. Olego ir Arvydo komanda kovinėje parengtyje, nes visi esame tikri, kad du kibimai – dar ne pabaiga. Tomo ir Remigijaus P. komanda dalina interviu televizijoms. Be to, Lietuvos armijos atstovas Remigijus jau įsidrąsino ir pradėjo šokdinti laipsniu už save žemesnius teisėjaujančius maršalus. Dar para ir jie visi atsispaudimus prie mūsų sektoriaus darys :) Šalia Mariaus bei Remigijaus sektoriaus irgi smagu. Kairėje esantys graikai, vakar jau apsijuokę su dviem kibimais ir vienu graibštu šiandien pranoko patys save. Užkibus karpiui žvejys jį pakirto, tačiau žuvis nėrė į žoles. Mirtinas „zacepas“. Graikas elgiasi teisingai. Jei jauti, kad žuvis įsėdus mirtinai, padedi meškerę atgal ant stovo ir palieki atsukęs stabdį. Taip jis ir daro. Po 20 minučių žuvis pati išsivaduoja iš žolių ir pradeda toliau vynioti valą. Graikas vėl ima meškerę ir traukia. Deja, ir vėl žolės… Tada neišlaiko vyroko nervai. Pradeda smarkiai pompuoti per žoles, ir prisitraukus prie kranto, stebint miniai žiūrovų, išaiškėja, kad ten tik milžiniška krūva vandenžolių belikus. Graikas meta meškerę ant žemės ir susinervinęs liepia žoles nukabinti kitam komandos nariui. Tas brenda į vandenį ir ima jas pešioti. Staiga tas žolių kuokštas pasimuisto, pasitaško ir nutraukęs valą nulekia gilyn. Pasirodo, karpis tebebuvo užkibęs!

Po pietų Alfredas atsisveikina ir išlekia žvejoti kitur. Jis čia savo darbą padarė, net su kaupu – iš ko, jei ne iš vietinio žvejo, sužinosi, kaip reikia elgis toje keistojoje Anglijoje. Didelė padėka nuo visos komandos!

Aš irgi jau aprimsu – jėgų lakstyti apie ežerus nebėra. Pasikliaunu vien žiūronais – stebiu tai vieną, tai kitą telkinį. Stebiu, kol sutemsta. Po to – atgal į savo bazę su viltimi, kad per naktį tikrai pagausim!

17:30 statistika, kaip ir anksčiau, sausoka. Žuvys kimba labai vangiai visoms komandoms:

– I vieta – Graikija, II – Pietų Afrika, III – Anglija, broliai latviai – vienuolikti, o mes – penkiolikti;

– individualioje įskaitoje Tomo ir Remigijaus komanda pakrito į 19 vietą;

– savo sektoriuke Tomo ir Remigijaus komanda užima 7 vietą ir lenkia Angliją, esančią 8 vietoje. Čia pats smagiausias skaičius!

Laikykit špygas už mūsiškius! Varžybos baigsis sekmadienį 13:00 (15:00 Lietuvos laiku).

WCC_2010_3diena_1

Šaltinis www.zvejokliai.lt

ATNAUJINTA 2010-10-10 21:00 val.

Šiauriniuose krantuose nieko naujo. Tokios žinios mane pasitiko švintant atvykus į ežerų kompleksą. Nieko naujo ne tik pas mus – per naktį iš viso pagautos 6 žuvys, ir tik viename ežere.

Vakarykštė statistika gana juokinga – taip apsijuokę graikai vis dar pirmojoje vietoje. Net mes pradėjom sirgti už Pietų Afrikos Respubliką. Pietų Afrikos Respublikos atstovai, vaikštinėjantys po sektorius darė viską, kad kiekviename ežere Anglijos komandos būtų kuo žemesnėje pozicijoje. Kvailoka dvikova. Pietų Afrikos atsarginiai komandų nariai tyliai prieidavo prie komandų, esančių aukščiau nei Anglija, sektorių ir draugiškai pasakojo, kaip ir ant ko gaudyti, jaukinti ir kur reikia mesti.

Žuvies niekas netraukė iki pat pietų. Likus porai valandų iki varžybų pabaigos netikėtai išsigiedrino ir staigiai atšilo. Va toks tas angliškas oras… Saulei išlindus pradėjo gaudyti komandos, kurios iš karto buvo užsimetę zig rig’us. Tomas ir Remigijus irgi griebėsi paskutinio šiaudo – zig rig su juoda guma. Vienintelė bėda – turėjome visų spalvų masalinės gumos, išskyrus juodos. Tai buvo vienintelis masalas, kurio dar nebuvome bandę. Tomas randa saliamonišką išeitį – pjauna gabalą savo juodos guminės šlepetės ir iš jo drožia boilio formos gabaliukus. Jei jau kovot, tai iki galo :) Tuo pat metu diskutuodami racijomis prisimename, kad vieną užuominą apie masalus netyčia nugirdome vakar iš konkurentų. Arvydo ir Olego komanda kaip tik turi kelis reikiamo kvapo boiliukus ir irgi daro paskutinius metimus.

Laikas nenumaldomai bėga, ir stebint ežerus išaiškėja, kad tikroji kova dėl prizinių vietų tik prasideda. Ta pati Graikijos komanda, iš kurios taip juokėmės vakar, turi kibimą po kibimo. Net meškerės kartą ant stovo po permetimo nespėjo uždėt. Deja, jiems beveik visi karpiai nutrūksta. Į kiekvieną graikų kibimą karpiu ima atsakinėti Pietų Afrika – vienu metu karpius traukė net dviejuose ežeruose!

Nuaidi finalinė sirena. Pietų Afrikos Respublikos komanda staugia kaip laukiniai. Aišku – jie čempionai. Antri liko graikai, o Anglija – trečia. Mūsų pozicijos tarp šalių dar net nežinome, nes galutinius rezultatus mums oficialiai pristatys tik vakare, per uždarymo banketą. Jei neapsirikome skaičiuodami, turėjome išlaikyti 16 vietą. Pirmas blynas pridegęs? Tikrai ne. Juk Tomas su Remigijum savo ežere aplenkė anglus! Be to, jie vieninteliai, pagavę žuvį savo ežero gale ir aplenkė net šalia gaudžiusią portugalų komandą, kurios vyrukai jau 10 metų dalyvauja FIPSed varžybose.

Pasikeitimai kepuraitėmis ir marškinėliais su kaimyninėm komandom ir pradedame krautis daiktus. Remigijus, susibičiuliavęs su savo sektoriaus maršalu jam suriša “lietuvišką” karpinę sistemą iš trijų spalvų boilių: geltona, žalia, raudona. Anglų maršalai trumpan dingsta ir netrukus grįžta su saviške sistemėle, ant kurios uždėtas Anglijos vėliavos spalvų boilis. Neįtikėtina! Po to, eidamas pro maršalų palapinę girdėjau, kaip visi nuoširdžiai kalbėjo apie lietuvių draugiškumą ir originalumą.

Su Tomu ir Remigijumi dar aplekiame visus ežerus – pavaikštome, pažiūrime ar laimėtojai nepaliko vandenį kokio boiliuko ar sausų pašarų krūvelės. Taip pat dar kartą, jau kitomis akimis apžvelgiame visus sektorius – tikrai daug ko nespėjome padaryti, tačiau labai daug išmokome.

Žinau, ką burbės dauguma skaitytojų, matydami neaukštą mūsiškių rezultatą. Ko gero, taip pat galvočiau ir aš, jei nebūčiau buvęs šalia ir matęs, kad vyrai atidavė visas jėgas.

Šiuo metu visi komandos nariai grįžo į bazę. Dušai, daiktų krovimasis ir įspūdžių pasakojimai. 19:30 čempionato uždarymo šventė bei laimėtojų apdovanojimai. Po to poilsis, nes rytoj laukia ilga kelionė atgal į Lietuvą. Na aišku, prieš tai dar būtinai užsuksime pažioplinėti į vieną didžiausių žūklės parduotuvių Londone. Kaip gi be tokios ekskursijos? :)

WCC_2010_4diena