Tomas Būdas

Karpininkų asociacijos valdybos narys

                                               Sportinė karpių žūklė ?

Daugeliui žvejų iškyla klausimas, ar tai tikrai sportas? Atsakymas negali būti vienareikšmis, nes daugeliu atvejų rezultatas priklauso nuo sėkmės. Bet jeigu kelis žvejus viename vandens telkinyje tuo pačiu metu aplanko sėkmė ir jie tarpusavyje pradeda konkuruoti, tai jau panašu į sportą. Esu dalyvavęs daugelyje karpinės žūklės varžybų. Buvo atvejų, kada žvejybos sektoriuje visiškai nebūdavo žuvies ir visų varžybų metu jos niekaip negalėdavau suvilioti. Klaikus jausmas ir to tikrai nepavadinčiau sportu. Bet būna gerų žūklės plotų, štai tada ir prasideda tikroji sportinė žūklė, atsiranda azartas, prireikia ištvermės ir įgūdžių, kuriuos turi lavinti eilinėse žūklėse.
Lietuvos karpininkų asociacija (LKA) įgijo teises organizuoti atrankas į pasaulio čempionatą, kurį rengia organizacija FIPS (sportinės žūklės tarptautinė federacija). Taisyklės čia yra gana griežtos palyginus su eilinėmis karpių gaudymo varžybomis. Pavyzdžiui masalo metimas iš sektoriaus galimas tik tiesiai prieš save. Tuo norima pasiekti, kad žūklautojas suviliotų žuvį, o ne užmestų masalą karpiui prie burnos, metant iš sektoriaus į kairę arba dešinę pusę. Lietuvos sportinės žūklės klubų lyga yra šios tarptautinės organizacijos narė ir moka narystės mokesčius. LKA yra Lietuvos sportinės karpių žūklės rinktinės formavimo administratorius. Rinktinės nariu turi teisę tapti visi Lietuvos karpininkai. Kadangi organizuojame pirmą kartą, patirties turime mažokai. LKA susirinkime nuspręsta, kad bus 2 atrankos etapai: pirmasis etapas – asmeninis, o antrasis – komandinis.
Norėčiau plačiau aprašyti dalyvių atranką, jaukų analizę ir žūklės taktiką. Į pirmąjį atrankos etapą, kuris vyko Punios tvenkinyje, Alytaus rajone, susirinko 10 dalyvių. Čia buvo stebimos asmeninės žvejų savybės, jų pasiruošimas ekstremaliai žūklei ir, žinoma, testuojami jaukai ir masalai. Etapą laimėjo alytiškis Marius Laureckis, kuris sužavėjo dar ir tuo, kad moka būti kompanijos siela ir niekada nepraranda optimizmo, o tai labai svarbu dalyvaujant karpinės žuklės maratonuose, kurie vyksta po 3-4 paras. Po pirmojo etapo dalyviai susiskirstė poromis ir su įskaitiniais taškais dalyvaus finaliniame etape Tauragėje, kuris vyks liepos pabaigoje. Į pasaulio čempionatą pateks tik 3 geriausios poros. Reikia pažymėti, kad susirinko mažokai norinčių, nors informacija apie atranką buvo plačiai išplatinta visiems Lietuvos karpininkams. Vis dėl to, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje yra apie 10 -15 karpininkų, kurie aktyviai dalyvauja tarptautiniuose turnyruose visoje Europoje, o jų grafikai būna suplanuoti metams į priekį, atrankos dalyvių skaičius į FIPS, mano manymu, yra normalus.
Pasiruošimas pasaulio čempionatui – labai ilgas, kruopštus ir malonus širdžiai darbas, reikalaujantis didelio atsidavimo žūklei testuojant meškeres, rites, valus, pavadėlius, kabliukus, jaukus ir masalus. Galiu drąsiai teigti, kad žūklės madas ir tendencijas diktuoja dideli pagautos žuvies kiekiai aukšto rango varžybose.
Lietuvos žvejai gal ir nelepinami prekių pasirinkimu kaip žvejai kitose šalyse, esančiose į vakarus nuo mūsų, bet išsirinkti parduotuvėse tikrai sunkoka. Kadangi Lietuvos karpininkų rinktinės rėmėjai pasaulio čempionate, kuris vyks Anglijoje spalio pradžioje, yra jaukų gamintojas „SAMET“ ir žvejybinių guminių batų gamintojas „PROS“, tai man labai knietėjo išmėginti jų siūlomus gaminius.
„PROS“ gamina  aukštos kokybės guminius batus iš PLAVITEX HEAVY DUTY medžiagos, kuri atspari didelei trinčiai ir mechaniniams pažeidimams. Batai pasižymi ir tuo, jog netrūkinėja iki -50 lapsnių šalčio, kas mums yra labai aktualu, nes  vasariniai batai visą žiemą dažniausiai džiūsta lauko sandėliuke arba kaime. Tad nei pakrančių šabakštynai, nei šaltos žiemos šiems batams ne kliūtis.
Šiek tiek norėčiau papasakoti apie firmos „SAMET“ jaukus. Kadangi pats dalyvauju atrankoje į pasaulio čempionatą, tai labai knietėjo šiuos jaukus išmėginti laukiniame ežere, kuriame yra daug didelių karpių. „SAMET“ gamina raudonus, žalius, tamsius ir įprastos spalvos jaukus kiekvienai žuvų rūšiai atkirai. Man asmeniškai labiausiai patinka raudonos spalvos birus jaukas, todėl į žūklę savo pamėgtame Vabalių ežere, Alytaus rajone, pasiėmiau gana didelį kiekį raudono karpinio jauko. Priminsiu, jog Vabalių ežeras yra licenzinis. Paros laiko žūklė kainuoja 50 Lt. Pagautus karpius ir amūrus privaloma paleisti atgal į ežerą, o visos kitos žuvies leidžiama pasiimti 5 kilogramus. Dėl laiko stokos galėjau skirti tik 1 parą šiai žūklei, todėl nusprendžiau, kad boilių naudosiu minimaliai (apie 1 kg), o „SAMET“ – maksimaliai (apie 10 kg). Šiek tiek sudrėkinus ir pridėjus šutintų kukurūzų į jauką, iškart pastebėjau pirmuosius pliusus: vandens reikia labai nedaug, o iš jauko jau lipdosi norimo dydžio kukuliai, kuriuos tuoj pat sumečiau į jaukinimo vietą. Į tą pačią vietą kobros (lenktas vamzdis boiliams svaidyti) pagalba panardinau ir boilius. Lygiai po valandos jaukinimo zonoje pasirodė daug daug mažų burbuliukų. Ką tai reiškia žvejams, aiškinti nereikia, bet aš mačiau, kad burbuliukai per maži ir mano norimo karpio jaukinimo vietoje vis dar nebuvo. Praėjo dar kelios valandos, burbuliukų daugėjo, o ant užmestų masalinių boilių niekas nekibo. Negerai. Neiškentęs vieną dugninę meškerę pasidariau su šėryklėle ir masalui panaudoju vieną šutintą kukurūzą, kurį kabinau ant plauko. Po dešimties minučių įvyko klasikinis karšinis kibimas ir kilograminis karšiokas minutės bėgyje „parskrido“ krantan. Kodėl „parskrido“? Todėl, kad žvejojant su įranga, pritaikyta karpių žūklei, nėra jokio malonumo žaisti su kilogramine žuvim. Pakirtus žuvį iš karto tampa aišku, kaip reikia su ja elgtis: valas nenutrūks, kablio nesulaužys, belieka išmėginti tik SHIMANO ritės spartumą ir BRUSE ASHBY koto lankstumą. Šioje vietoje pas mane jau viskas ištestuota dalyvaujant daugelyje varžybų ir žvejojant paprastose žūklėse, kuriose pagaunu daug didelių karpių.
Kaip čia yra, jog pašaras karpinis, o kimba karšiai. Atsakymas labai paprastas: Vabalių ežere labai daug karšių. Kadangi karšiai man mažiausiai rūpi, keičiau taktiką, vietoj šėryklos dėjau svarelį, o masalui ant plauko kabinau braškinį boilį. Karšiniai kibimai liovėsi, bet ir karpinių nesulaukiau. Tingiai leisdamas laiką pakrantėje pamačiau, kad ten, kur plaunu rankas nuo jauko, susirinkęs didelis būrys mailiaus. Įdomumo dėlei įmetu sauja sudrėkinto, bet nesuspausto į gumulą jauko mailiui ir pastebiu labai įdomu dalyką. „Samet“ jaukas dirba nesuspaustas, t.y., kada jis nukrenta į dugną pabiras, jo kai kurios dalys pradeda kilti į viršų, o po to vėl leidžiasi žemyn tuo labai viliodamas žuvis. Iki sutemų dar buvo likusios kelios valandos, todėl vėl greitai pakeičiau žūklės taktiką. Raketa (kaušas biriam jaukui mėtyti) jauką sumėčiau į žūklavietę. Pakeičiau iki šiol naudotus masalui cielus boilius į suskaldytas pusytes ir po valandos sulaukiau rimtesnio kibimo, bet pakirtus meškerę supratau, kad tai vėlgi ne karpis. Prisitraukus žuvį arčiau pamačiau nediduką, apie 2 kilogramų amūrą. Pakrantės zonoje su juo reikia elgtis atsargiau, nes amūrai kaip tik šioje vietoje pradeda krėsti pokštus, nepalankius žvejui. Jei kas yra susidūręs su ūsoriumi, tai puikiai supras apie ką aš kalbu, nes amūras charakteriu ir kūno forma yra panašus į upinį žvėrį – ūsorių. Netrukus sekė dar du panašūs kibimai ir dar porą amūrų atsidūrė krante, na o tikslo vis nepasiekiau, nes atvažiavau būtent į karpinę žūklę. Išsitraukiau antrą kilogramą boilių ir sumėčiau į vandenį. Sutemo. Nuo karšinių ir amūrinių kibimų jau kračiausi lyg nuo utėlių ir buvau pasiruošęs vėl eksperimentuoti su masaliniais jaukais, bet išgirdau kaukiantį signalizatorių. Pakirtau meškerę – o… jėga!!! 10 minučių žavingiausio pasaulyje darbo ir 8 kilogramų gražuolis jau krante. Iki kitos dienos suviliojau dar keturis panašius karpius. Pirmasis karpis mane kultūringai „perspėjo“, kad neverta „mėtytis“ ir kardinaliai keisti numatytos žūklės taktikos, nes tai dažniausiai neatneša jokios naudos. Karpinėje žuklėje labai svarbu išlaukti tinkamo meto.
Po šios žūklės sau pasidariau išvadą, kad „ SAMET ‘‘ jaukai labai tinkami žuvį vilioti iš toliau ir tai bus naudingas priedas prie kitų naudojamų jaukų karpiams. Kadangi pasirinkimas labai didelis  (įvairūs boiliai, tigriniai riešutai, kanapės, klevo sėklos, kukurūzai, pupelės, lubinai, žirniai ir t.t.), tai apsispręsti, kas bus naudingiausia Anglijoje, labai sunku. Tam ir reikalingos kruopščios jaukų analizės.
Verta paminėti, kad žvejojant savo malonumui paprastame ežere tinka bet kokie jaukai ir nelabai svarbu, kokie yra jų kiekiai. Na, o varžybų metu viskas pasikeičia kardinaliai, nes viską turi išbalansuoti labai tiksliai, t.y., visų jaukų sudedamąsias dalis ir kiekius, kad siūlomų žuvims jaukų nebūtų nei per mažai, nei per daug.
Norėčiau dar paminėti, kad Lietuvos karpininkai Europoje gana plačiai žinomi ir vėliavnešys šioje srityje yra druskininkietis Renaldas Marčiukaitis. Jau daugiau kaip 10 metų lietuviai, karpinės žuklės mėgėjai, stebimi daugelyje šalių. Įvairiose tarptautiniuose turnyruose užimamos garbingos vietos, vieni iš paskutiniųjų laimėjimų – užimtos antra ir trečia vietos Kroatijoje, Šumbaro vandens telkinyje. Tačiau ne tik varžybos karpininkams rūpi, ir šiaip pasižvejoti karpių lietuviai važinėja po visą Europą. Ką čia gali bepridurti, fanatikai ir tiek.