Didžiųjų laukinių karpių žūklė labai skiriasi nuo tiesiog karpių žūklės. Nesumeluosiu teikdamas, kad Lietuvoje karpininkų, kurie išmanytų didžiųjų karpių žvejybą nėra daug. Būtent didžiųjų karpių gaudymas yra kitoks nei karpiukų ir karpių žvejyba. Kai kuriems žvejams teko pereiti ilgą kelią, kol įminė šių žuvų gaudymo paslaptis. Vienas tokių meškeriotojų – daugeliui žvejų gerai žinomas Algirdas Vilius (TV laida „Kibkit žuveles“) šiandien dalinasi patirtimi su www.laukarpis.lt skaitytojais. Daug laiko paskyręs karpių žvejybai ir pats išmokęs juos gaudyti Algirdas Vilius sako, kad jam malonu bus pasidalinti patirtimi su kitais karpininkais.
Algirdas Vilius: Karpius skirstau į 4 svorio kategorijas. Tokias išvadas padariau po daugybės eksperimentų ir karpių maitinimosi įpročių stebėjimo.
1. Iki 3 kg svorio karpiai. Tai labai jauni karpiai. Šiuos karpius dažniausiai sugeba pagauti net nemokšos, jie jauni ir nepakankamai atsargūs, ryja viską, kas papuola.
2. 3 – 8 kg svorio karpiai. Tai karpiai, kurie jau pakankamai subrendę ir net galima sakyti gudrūs, gyvena dideliais būriais nuo 5 iki 20 vienetų viename būryje.
3. 8 – 12 kg svorio karpiai. Šiuos karpius jau galima pavadinti didžiaisiais karpiais, gyvena mažesniais būreliais po 5 – 6 būryje.
4. daugiau nei 12 kg svorio karpiai. Tai vieniši didieji karpiai. Matinasi plaukiodami arba po vieną arba labai mažais būreliais po 1-3 vnt.
Būtent apie didžiuosius karpius ir jų gaudymą nutarėme pradėti skyrelį žurnale. Trumpai papasakosiu kaip aš išmokau juos gaudyti.
Priešistorė
Didžiųjų laukinių karpių žvejyba susidomėjau prieš 10 metų. Vieną pavasarį viename Dzūkijos ežerų intensyviai jaukinome ir žvejojome karšius. Pastebėjau, kad visai netoliese, įlankoje, šokinėja dideli karpiai. Mėginau masalą pasiūlyti ir jiems, tačiau pasirodė, jog sugauti didžiuosius karpius daug sudėtingiau, nei tikėjausi.
Prisipirkau visokiausio inventoriaus reikalingo karpių žūklei – jaukų, masalų, įrankių. Masalą nuplukdydavau su valtimi į ta vietą, kurioje maitindavosi karpiai, eksperimentavau iki „pažaliavimo“, tačiau didieji karpiai nekibo. Išbandžiau viską, kas įmanoma, bet rezultatas tas pats. Ir taip 3 metus, kol atsitiktinai į rankas nepakliuvo rusų žvejų videokasetė, kurioje buvo rodoma kaip Rusijos karpininkai karpius gaudo skrituliais. Štai tik tada aš pradėjau suprasti, kur aš klįstu. Visa esmė kabliuko, pavadėlio, svarelio sistemoje ir teisinga jaukinimo taktika.
Jau pati pirmoji žūklė naudojant rusų sistemą davė puikių rezultatų. Deja nebuvau pasiruošęs tokiam dideliam laimikiui, neturėjau jokio tinklelio, jokio pagalbininko. Prisitraukiau tą milžiną prie valties, paglosčiau jo gleivėtą nugarą, o po to… tiek jį ir temačiau. Patys gerai suprantate, kaip jaučiasi žvejas praradęs tokį laimikį – dreba ir kojos, ir rankos, išmuša ir karštis, ir šaltis, širdis maskatuojasi kaip pašėlusi. Tačiau ledai jau buvo pralaužti. Vėliau, kai jau supratau sistemos veiksmingumą, tokiu pačiu būdu sugavau daug didelių karpių. Deja, neilgai džiaugiausi savo sėkme. Iškilo problema dėl masalo.Iš pradžių masalui naudojau šutintus žirnius bei kukurūzus, nes baltyminiais kukuliais visiškai nepasitikėjau. Šutintais žirniais ir kukurūzais ilgainiui priprato maitintis ežero karšiai. Jie ne tik surinkdavo pašarą, bet ir erzindavo tampydami ant plauko užvertus masalus. Tada supratau, kam reikalingas boilis. Taigi, perėjau prie boilių. Pirmieji mano boiliai buvo pirkti parduotuvėje, prisipirkau pačių įvairiausių (tutifruti, braškės, banano, vėžiagyvių), tai buvo lenkiški baltyminiai kukuliai. Masalui naudojami boiliai, pasiteisino jau pirmoje žvejyboje.
Pradėjau sistemingai jaukinti boliais ir nuo to laiko karpiai net nežiūrėjo į kukurūzus ir žirnius, ir visus karpius pagaudavau tik ant boilių. Pabrėšiu, kad iki to laiko vis dar žvejojau naudodamas plūdurus. Taip karpius bežvejodamas su plūdurais ir daug eksperimentuodamas atradau optimalią sistemą, kurią naudoju ir ligi šiol, žvejodamas karpinėmis meškerėmis nuo kranto.
Žinau, dabar labiausiai norėtumete pamatyti kokią nors schemutę, kuri paaiškintų kaip pasidaryti sistemėlę žvejybai skrituliais, tikitės rasti dar daugiau patarimų šia tema. Tačiau aš nenoriu apie tai kalbėti. Nes tai sistema, kuri suteikia galimybę tiesiog brakonieriauti gaudant karpius, tai labai patogi sistema vadinamiesiems mėsininkams. Didžiuosius karpius nauddami tą sistemą gali sugauti net visiški nemokšos, ir gali sugauti daug karpių. Tačiau tas būdas neetiškas, todėl aš jo nenoriu atskleisti, visi mėsisninkai pradėtų masiškai gaudyti karpius mėsai. Aš taip pat nebegaudau karpių skrituliais, išmokęs juos žvejoti ėmiau tikrus karpinius įrankius ir pradėjau gaudyti nuo kranto. Gaudydamas skrituliais aš tiesiog mokiausi gaudyti karpius, tyrinėjau jų elgseną. Tačiau vis labiau norėjosi pajusti karpio jėgą meškerykočiu, norėjosi pakovoti su žuvimi. O kol su valtimi nuplauki iki užkibusio karpio, jis jau būna daugiau ar mažiau nuvargęs. Be to, viduryje ežero, jį įsikelti į valtį, daug paprasčiau ir todėl nejauti visos jo jėgos ir karpio traukimo žavesio, viso adrenalino plūstelėjusio į galvą. Taigi, jau norėjosi kitokios žvejybos, tikrosios karpių žvejybos nuo kranto. Laikas buvo susikomplektuoti karpinę įrangą.
Pasiruošti žvejybai nuo kranto nebuvo labai sudėtinga, nes literatūros internete ir užsienio žurnaluose buvo nemažai, nesijaučiau kaip iš medžio iškritęs. Ir visgi po žvejybos plūdurais, karpių traukimas nuo kranto meškerykočiu pasirodė žymiai sudėtingesnis. Nebuvo su kuo pasitarti, nes tokių karpininkų Lietuvoje tada buvo vos keletas, kurie ir patys nenorėjo atskleisti savų paslapčių. Taigi vėl teko eksperimentuoti ir viską atrasti pačiam.
Tačiau prieš pradėdamas žerti patarimus, kaip pagauti didelė laukinį karpį, tikiuosi atkreipti skaitytojų dėmesį į Karpininko kodeksą, kurio visuomet laikausi ir kviečiu meškeriotojus laikytis šių garbingo karpininko taisyklių.
Didžiųjų ir mažųjų karpių gaudymo skirtumai
Skiriasi ne tik karpių maitinimosi būdai, bet net ir laikas, nors žūklavietės vieta lieka ta pati. Mažųjų karpių per parą galima pagauti daug, o didžiųjų, manau, kad ne daugiau kaip 2. Mažieji maitinasi tamsesniu paros metu, o didieji dieną. Mažesnieji suėda jauką anksti ryte. Visus didžiuosius karpius esu pagavęs nuo 11 iki 13 valandos , žinoma, pasitaiko ir išimčių.
Jau minėjau, kad mažesnieji ne tokie atsargūs, kaip didieji laukiniai karpiai. Mažesnieji renkasi mažesnį masalą, didieji – stambesnį. Mažesnieji nedidelį apiplaukia visą per dieną besimaitindami. O didieji į tą pačią vietą paprastai atplaukia kartą per 10 – 20 dienų.
Kitame straipsnyje skaitykite apie karpinių ežerų tipus, vietos parinkimą, karpių gyvenseną ir elgseną, apie jaukinimo pradžią, jaukus ir jaukinomo taktiką.