Alfredas Macenka

A.M.

 
Trumpai apie tirpstančius kukulius

 

Dabar karpiniame pasaulyje yra tikrai nemažai gerų gamintojų, tiek Lietuvoje, tiek ir svetur, siekiančių sukurti kažką geresnio ir ypatingesnio, kad tai padėtų žvejui, šiuo atveju karpininkui, privilioti kuo daugiau ir kuo stambesnių laimikių. Kievienam gamintojui širdį paglosto pamačius gražias laimikių nuotraukas, bei jose besišypsančius laimingus žvejus, kai jų darbą įvertina patys žvejai.

Pernai perskaičiau mūsų Lietuvos karpininkų forume vykstančias diskusijas apie tirpstančius boilius. Pamaniau- parašysiu tada, tačiau susilaikiau. Pagalvojau, parašysiu kai bus padėti paskutiniai taškai mano galvoje kirbėjusiai minčiai.

Idėja “susukti” tirpstantį boilį kilo jau senai, bet su gamyba ir prototipų gaminimu užsiėmiau daugiau nei prieš trejus metus. Kukulių pagrindas buvo apskaičiuotas ir išdirbtas. Bandymų metu turėjau šiokių tokių problemų, kadangi kukulio nenorėjau apvirti net ir garų pagalba, bei naudoti nenatūralių jungiamųjų medžiagų. Kukulis per greitai irdavo įkritęs į vandenį. Jais jaukindamas pagavau ne vieną ir ne dvi žuvis, boilius į šeriamą vietą pateikdamas spodo pagalba. Dėl greito tirpumo boilių reikėjo nemažai ir dažnai jaukinti. Kadangi norėjau pasiekti ilgesnį tirpimo laiką ir tvirtumą, teko nemažai pasukti galvą kaip tai padaryti nenaudojant garų kameros bei nenaturalių rišiklių. Ilgai bandžiau taikydamas įvarius natūralius priedus į jau išdirbtą bazę. Rezultatas buvo geresnis, tačiau nebuvau pilnai patenkintas. Dėl šios priežasties teko ieškoti šiokių tokių techninių subtilybių. Savo mintimis ir sprendimais pasidalinau su anglų kolega, kuris dirba su seniausiomis, bei dižiausiomis masalų firmomis Jungtinėje Karalystėje jau virš 20 metų ir pats yra atsakingas už masalų kūrimą ir gamybą savo firmoje. Jis tikrai žino kas yra kas kalbant apie karpių, o taip pat ir kitų žuvų maitinimasi. Be abejo ir masalų gamybą. Kadangi jis yra panaudojęs ne vieną mano ideją bei receptą savo firmos gaminamuose produktuose, tad dėl dar vieno bendro projekto pasisiūlė pridėti savo žinias prie to, ką iki tol buvau sudėliojęs aš. Abu turėjome skirtingų užgaidų, tačiau po bandymų gamyboje ir žvejybose sudėliojom du skirtingus tirpstančius boilius- F1 ir F2, kurie papildė mūsų masalų seriją ir taip pat puikiai akcentuos mūsų F1 ir F2 miksus.

Minint bandymus, tarp daugybės aplankytų telkinių, vieną iš įsimintesnių testavimų atlikau Kevino Madokso ko gero viename iš labiausiai žvejojamų ir žvejų spaudimo gaunančiame Prancūzijos telkinyje, kuris yra stipriai žolėtas ir dumblingas, kintančiu dugno reljefu ir dar daug, daug kitų suptilybių. Telkinys pilnai žvejojamas beveik ištisus metus, 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, savaitinėmis žvejų pamainomis, kurios keičiasi kiekvieną šeštadienį. Tuo metu buvau pasiruošęs nemažą kiekį baltyminių kukulių, bet kaip vėliau paaiškėjo, per mažą kiekį tirpstančių. Apie taktiką nesiplėsiu, tačiau įvertinus tai, kad ežeras mato pačius geriausius masalus iš visos Europos ištisus metus, buvo apie ką pamąstyti ir atsižvelgti ruošiant šėriminę programą. Suderinus šėrimo laikus, taktiką, bei atsižvelgiant į aplinkinius veiksnius, įskaitant ir kitus žvejus, rezultatai buvo nuostabūs. Telkinyje galima gaudyti keturiomis meškerėmis, tačiau įvertinus sąlygas, vėliau teko 2 kotus aukoti ir koncentruotis į dvi vietas dėl aplinkinių žvejų veiksmų. Abi vietos buvo šeriamos baltiminių kukulių ir tirpstančių baltyminių kukulių kombinacijomis skirtingais laiko intervalais. Kadangi nutiko taip, kad per pirmas 5 paras kibimai krito tik į vieno mano pusę, nusprendžiau draugiškai pasidalinti masalų likučiais su dar dviem žvejais, kurie, kaip patys vėliau sakė- tai mus išgelbėjo. Vienas iš jų spėjo pagauti vieną, kitas dvi žuvis per paskutines pusantros paros. Deje visi kiti tą savaitę ten žvejoję liko, be kibimų.

Galų gale mūsų vadinami “tirpukai” F1 ir F2 buvo užbaigti dviejų skirtingų bazių pagrindu su skirtingais prieskoniais, papildais ir kvapniaisiais elementais. Du masalai dėl to, kad reikalui prireikus, greitai galima būtų pakeisti šėriminę taktiką. F1 sukurtas gaudymui kartu su pieno baltymų, sėklų ir riešutų turinčiomis bazėmis, bei išlaikantis ilgesnį tirpumą vandenyje, ir greičiau tirpstantis F2, kuris pritaikytas gaudymui su žuvine, mėsine, uodo trūklio lervų bei robin red pagrindus turinčiais mišiniais. Nors kelis kartus iš testavusių žvejų atsiliepimai buvo tokie, jog ir kaip keistai beskambėtų, bet abu masalai puikiai dirbo maišomoje kombinacijoje.

Dar keletą pastebejimų iš žūklių pas mus UK: dažniausiai šios šalies telkiniuose, dėl didelio žvejų skaičiaus, sektoriai yra išdėstyti labai arti vienas kito 15-35metrų atstumu. Sezono metu dažniausiai 90% sektorių būna užimti. Tarkim šiuo atveju darant taškinį šėrimą, kur pagrindinis taškas šeriamas baltyminiais kukuliais gan taikliai pristatant juos į vieną vietą, pastebejau, kad gan stiprus efektas susidarydavo naudojant tirpstančius kukulius aplink taškinio šėrimo centrą ir pristatant vieną gaudyminę kombinaciją kuo arčiau centrinio taško, o kitą- per pora metrų nuo jos. Reziume dažniausiai būdavo toks: centinis taškas atnešdavo daugiau žuvies, o išorinis- didesnės. Tačiau čia ne taisyklė, nes kiekvienas telkinys savaip ypatingas.

Mūsų atnaujintame puslapyje www.bhbaits.lt, rasite trumpus mūsų F1 ir F2 bei kitos produkcijos aprašymus ir rekomendacijas ju naudojimui.

Šį sezoną daugiau leisiu tarp knygų ir darbų. Taip pat tikiuosi, jog pavyks retkarčiais išbėgti ir pasisveikint su keletu egzempliorių ant kranto. O Jums palinkėsiu sėkmės, ištvermės ir budrumo ateinantį sezoną nuo viso mūsų kolektyvo. O tiems kas atvyks į parodą “Viskas karpių žūklei- 2013” – iki greito pasimatymo parodoje!!! Lėktuvo bilietai jau kišenėje ;-)

Daug ir Didelių!!!