Viktoras Armalis

 

 

 

Kad laimėtum karpių meškeriojimo čempionatą, reikia „neužsidirbti“ nė vienos geltonos kortelės, o jei teisėjas komandai tris kartus parodys geltoną kartono ketvirtainį, tai reikš, jog komanda nebeatsipirks baudos taškais ir bus diskvalifikuota. Lygiai kaip futbole, tik ten diskvalifikuojamas vienas žaidėjas, o čia visa komanda.

Drakoniškos taisyklės

Karpių meškeriotojas per varžybas turi veikti kaip robotas – nė vieno nereikalingo judesio, nė vieno žingsnio už sektoriaus ribų, nes be teisėjo žinios palikęs burtų keliu paskirtą sektorių, iškart panosėje pamatai geltoną kortelę, o tai – vienas baudos taškas, kuris gali būti lemiamas. Ši pražanga elementariausia – geltona kortelė gali būti skirta už tai, jei komanda naudoja vienu metu daugiau kaip keturias meškeres, jei jos ilgesnės nei 4 metrai, jei pasipildysi jaukų ir masalų atsargas ne tuo laiku, kuris paskiriamas teisėjų, nes visos žuvų viliojimo priemonės turi būti atneštos į tiksliai apibrėžtą meškeriojimo sektoriaus teritoriją komandai paskirtu pasirengimo varžyboms laiku. Pabandyk viską atsiminti vienu metu ir veikti tiksliai kaip šveicariškas laikrodis.

Bet karpių meškeriotojo čempionato dalyvio laukia daugiau grėsmių. Geltoną kortelę užsidirbti rizikuoji, jei, užmesdamas masalą, įsibrisi į vandenį giliau nei ligi kelių, jei bandydamas sugriebti užkibusį laimikį graibštu žengtelsi perdaug giliai ir vanduo apsems juosmenį. Ypatingą teisėjų rūstybę užsitrauksi, jei įžengsi į kaimynų teritoriją arba į jų sektorių užmesi masalą. Tačiau labiausiai rizikuoji, jei sužeisi sugautą žuvį. Tada pasigailėjimo nelauk. Tavęs laukia nepalenkiamų ir nepaperkamų teisėjų rūstis.

Kaip išsaugoti karpį sveikut sveikutėlį? Paslapčių čia nėra tačiau reikia būti atidžiam, rūpestingam ir gerai pasirengusiam. Todėl karpių meškeriotojai žuviai laikyti naudoja tik specialius maišus, į kuriuos įleidžiamos žuvys, kol pasirodo teisėjas ir pasveria laimikį. Maišas pasiūtas iš ypatingai minkšto tinklelio, kuris nežaloja ne tik žuvies žvynų, bet ir gleivinės, dengiančios žvynus. Svėrimo procedūra – taip pat ypatinga: jai naudojami specialūs lopšiai, į kuriuos paguldoma žuvis, kad nesiblaškytų ir, neduokdie, neiškrįstų ant žemės. Lopšiai iš anksto suvilgomi vandeniu, kad nė kiek nenukentėtų jos žvynus dengianti gleivinė, o kad karpis nespurdėtų, patyrę meškeriotojai žino vieną gudrybę – žuviai uždengiamos šlapiu raiščiu akys ir karpis tuoj pat nurimsta. Tačiau dabar nesitenkinama ir šiomis laiikio apsaugos priemonėmis – daugelio karpių meškeriotojų arsenale pamatysite vaistinėles su preparatais, kuriais apdorojamos kabliuko padarytos žaizdelės, o tai labai svarbu, kai vasarą vanduo įšilęs ir žuvys gali pasigauti infekciją. Statistika, kurią veda Ilgio ežero (ties Grūtu) nuomotojai rodo, kad per visą varžybų sezoną, praktiškai visos sugautos ir paleistos žuvys sėkmingai išgyvena.

Dramatiškos emocijos

Karpių meškeriojime – su kaupu dramatizmo, nes gaudomos stambios žuvys, kurios lyg riedantis pakalnėn traukinys nenumaldomai vynioja metras po metro nuo ritės būgno valą. Čia niekada nežinai, kas pastatyta ant kortos, nes nesugautos žuvies negali pasverti, o jei ji nutrūks tai niekada nesužinosi, ar tai buvo tavo asmeninis rekordas, ar pasaulinis. Valų tvirtumą dvidešimtkilograminės žuvys įveikia dažnai, todėl galioja dar viena geležinė taisyklė – negalima naudoti svarelių, lengvesnių nei 50 g. Kodėl?

Karpų meškeriojimas ne dėl laimikio, o dėl rezultato pagrįstas taisykle, kad visos sugautos žuvys paleidžiamos, o jei žuvis nutraukia valą, ji privalo turėti šansą išsilaisvinti nuo svarelio su kabliuku. Todėl naudojami specialūs montažai „safety rig“, nuo kurių savaime atsisega svarelis, kai nutraukusi valą žuvis velka svarelį dugnu. Jis paprastai kur nors įstringa ir tada karpis ar amūras be techninių keblumų nuo jo išsivaduoja.

Karpių meškeriojimo varžybų dramatizmas – daugialypis. Man teko matyti jo išraišką, tik didelėmis pastangomis slepiamą po apsimestinio abejingumo kauke, per pirmąsias šių metų šalies karpių meškeriojimo čempionato valandas, kai Ilgio ežero pakrantėse įsikūrusius sektorius apskriejo žinia, kad „Paliūčio“ komanda vieną po kito jau ištraukė keturis stambius laimikius, kai tuo tarpu dauguma dalyvių dar nė kibimo signalizatoriaus cyptelėjimo. Karpių meškeriojimo varžybose emocijos stoiškai tramdomos. Dažnai iš šono jas stebinčiam atrodo, kad beveik nieko nevyksta, tačiau kiekvienas dalyvis supranta, kad retai būna, jog per karpių meškeriojimo varžybas, vos užmetus meškeres, iškart užkibtų pirmoji žuvis. Tai didelė sėkmė, nes šansai beveik tokie pat, kaip laimėti „Teleloto“ milijoną.

Taškas į tašką

Štai tokiu dramatizmu pasižymėjo ir antrasis čempionato etapas. Esminis skirtumas tas, kad tuose tvenkiniuose – žymiai mažesnės žuvys, o didžiausias egzempliorius siekė tik 5 kg. Nuo pat pirmos minutės, šalies karpių meškeriojimo rinktinės vadovo Tomo Būdo teigimu, buvo juntama didelė įtampa – juk kiekviena komanda svajoja patekti į pasaulio čempionatą, o vietos – tik šešios. Antrojo etapo lyderiai išryškėjo po paros, tačiau skirtumai tarp komandų rezultatų buvo tokie menki, kad sunku buvo prognozuoti turnyro baigtį. Tik trečiąją dieną „Grand Cargo“ ir „Brolių rankelių“ komandoms niekas nebelipo ant kulnų, tačiau įnirtinga kova užvirė tarp jų pačių, kol galiausiai puse kilogramo stambesnį karpį ir tuo pačiu didžiausią per varžybas sugautą žuvį sumeškeriojo „Grand Cargo“ vyrai. Tokia pat dramatiška kova vyko ir tarp pretendentų į trečiąją vietą, kol „Spirak-Starmer Baits“ ekipai pagaliau pavyko atsiplėšti nuo kitų pretendentų. Per II Lietuvos karpių meškeriojimo čempionato etapą, kuris vyko Arvydų tvenkiniuose (Vilniaus raj.) buvo sugautos 166 žuvys, kurių masė – 546,200 kg. Vidutinis sugautos žuvies svoris 3,290 kg. Didžiausia sugauta žuvis svėrė 5 kg.

Tokie nedideli skirtumai tarp komandų rezultatų, rodo, kad mūsų karpių meškeriotojai yra pasiekę neblogo meistriškumo ir pirmajame dešimtuke atsidūrusių komandų pasirengimo lygis – gana panašus. Tik permaininga sėkmė, kuria pasižymi meškeriojimo sportas, įneša savo korekcijas, lemiančias komandų vietas turnyrinėje lentelėje. Tai patvirtino ir trečiojo šalies karpių čempionato etapo, kuris vyko Tauragėje privačiame Gintauto Valučio tvenkinyje, rezultatai: tarp komandų, užėmusių pirmasias tris vietas skirtumas – vos po vieną žuvį. Žinoma, šis skirtumas – esminis, kai žuvų svoris – solidus, o trečiojo etapo metu kibo stambūs (mūsų šalies vandenų masteliu) karpiai.

Nugalėtojai „Swedcarp“ komanda – Linas Rubys ir Sigitas Lokickas sumeškeriojo 81,7 kg karpių, o užimtos šiame etape pirmosios vietos užteko iškovoti šalies karpių meškeriojimo čempionų vardus. Šis duetas – šalies karpių meškeriojimo rinktinės, kuri vyks į pasaulio čempionatą Rumunijoje, branduolys. Antros ir trečios vietos šiame etape laimėtojams pasisekė mažiau – „ADD Team“ komanda, sugavusi 11 karpių, svėrusių 73,55 kg, ir „Paliūtis“, kurios nariai sumeškeriojo 71,95 kg karpių, į rinktinę nepateko, nes kituose etapuose pelnė daug baudos taškų. Tad šių metų Lietuvos karpių meškeriojimo čempionato išvados tokios: į pasaulio čempionatą Rumunijoje vyks Linas Rubys ir Sigitas Lokickas („Swedcarp“), o jiems asistuos antrąją čempionato garbės pakylą užėmę Saulius Navickis ir Raimondas Jablonskis („BH Team“) bei treti pagal surinktų trijuose etapuose baudos taškų sumą likę Remigijus Rupeika bei Povilas Janeika („Spirak – Starmer Baits“).