Man, kaip manau ir daugeliui žvejų, 2005 – ųjų metų laukinių karpių gaudymo sezonas buvo labai blogas, netgi katastrofiškas. Pagavau žymiai mažiau karpių negu pernai ir jų dydis toli gražu nesiekė pernai metų vidurkio. Nebuvo tokios dienos, kad negalvočiau apie tokio fiasko priežastis, klausiau nuomonių visų pažystamų karpininkų, skaičiau forumus ir straipsnius –pagaliau radau atsakymą. Išvados štai tokios:
Įpusėjus šiam sezonui ženkliai atnaujinau savo ,,seną“ karpinę įrangą: nusipirkau naujus signalizatorius, naujus svingus, kotus ir rites. Pakeičiau dar daug ką, manau Jūs suprantat kurlink aš vedu…,,Senąsias“ pusvelčiui pardaviau, nes buvau šventai įsitikinęs, kad nauji kotai, valai ir ritės padarys stebuklus, pagaliau ir man užkibs ilgai lauktasis karpis. Bet karpiui nusispjaut ant mano pastangų.
Šiandien dienai visa manta reikalinga žvejybai vos telpa į lengvąjį automobilį. Jeigu važiuojam į žvejyba dviese vienu automobiliu, tai žmonės užima tik mažąją automobilio salono dalį, visa kita – krepšiai, dėžės, kėdės, dėžutės, dėklai, stovai, stalai ir kiti žvejybai, mūsų manymu, būtini daiktai. Anksčiau, gi viskas tilpdavo į bagažinę, į saloną dėdavom tik dviejų dalių meškeres, nes meškerės iš trijų dalių puikiai telpa bagažinėje. Pirmaisiais laukinių karpių gaudymo metais pasiruošti žvejybai užtekdavo 15 – 20 minučių. Dabar gi, to laiko užtenka tik daiktams iš mašinos iškrauti. Karpiai tikriausiai plyšta iš juoko žiūrėdami kaip aš sunkiai tempiu ,,būtiniausius“ daiktus kuo arčiau vandens, statau keturvietę palapinę, maišau pašarus, rengiu stovyklavietę ir po viso to ,,darbo“ savimi patenkintas išgeriu butelį Švyturio alaus.
Aš manau, kad visos Jūsų teorijos yra teisingos, geri įrankiai ir puikūs pašarai. Šiuo metu aš savo pasirengimą eilinei laukinių karpių žvejybai jau pradedu ne išvakarėse, o prieš tris dienas: kokius šį kartą pašarus naudosim?, gal kito kvapo boilius?, o gal bandom savadarbius?, o gal reiktų užmerkt žymiai daugiau kukurūzų?, o gal bandom gaudyt ant bulvės…? Šiuos ir dar dešimtis kitų klausimų reikia išspręsti norint ,,gerai“ pažvejoti laukinius karpius. Pirmas galvos skausmas tai pašarai. Pas mane pasirinkimas ,,siauras“: birūs pašarai, kukurūzai, žirniai, boiliai, bulvės, kviečiai, kombinuoti pašarai žuvims. Kokius rinktis, kaip paruošti, kokiu kvapu dipint? Pasirinkus pagrindinę liniją prasideda didžioji maišymo, mirkymo, kočiojimo ir virimo stadija. Nežinau kaip kam, bet man boilių gamyba patinka, tik daug laiko užima, aišku kukurūzus išvirti trumpiau. Pasirinkimas lengvas – boilius dažniausiai perkam. Po viso triūso paruošti pašarai su didele viltim smagiai mėtomi į vandenį neribotais kiekis – karpiai juk viską suvalgys, žiūrėk tik kad nepritrūktum to gero. Po pirmos tuščios paros kyla įtarimas, kad mano pašarai karpius išbaidė, po antros save pagaliau įtikinu, kad karpiai dar net neatplaukė į jaukinamą vietą, po trečios tampa aišku kad kalčiausiais čia yra draugas palinkėjęs sėkmės, mėnulio fazė ir kaip visada ne tos krypties vėjas. Anksčiau karpiui jaukinti užteko kelių kilogramų boilių ir kelių šimtų gramų saldžių kukurūzų, dabar gi jaukas tempiamas maišais, mano vieta juk gera, karpis vis tiek viską suvalgys, kad tik netrūktų pašaro, tada juk viskas – tolesnė žvejyba neįmanoma.
Valai, kembrikai, svareliai, kabliukai, sistemėlės, šoklyderiai…karpiai tikriausiai juokiasi iš manęs. Visko reikia, aišku reikia daug, visko yra. Anksčiau naudojau vieną sistemėlę, turėjau du atsarginius kabliukus, naudojau pavadėliui paprastą pintą valą, ir ką Jūs galvojat – kibo. Netikit? Ir aš dabar netikiu, kaip gi galėjo – juk jaukinta buvo keliskart mažiau ir rečiau, naudota paprastas 0,35 mm valas, jokių tirpstančių maišų ir kitų šių dienų stebuklų, žvejota ant paprasto saldaus kukurūzo. Ant kukurūzo ir bulvės daugelis šių dienų laukinių karpių gaudymo ąsų yra prigaudę daug karpių, didelių irgi. Kas pasikeitė? Kodėl jiems šiandien reikia ,,Mosella“ boilių, ,,Sensas“ pašarų, įmantrių plauko sistemų ir ,,Korda“ segtukų? Atsakymas elementoriškas – žvejai įgavo daugiau žinių.
Kuo daugiau teorijos – tuo prastesni rezultatai. Perskaičiau dešimtis straipsnių, išklausiau šimtus nuomonių, nemačiau dar tik video, bet sako ne problema – yra. Mažai trūksta ir pats daugiau žinočiau už patį karpį, žinočiau geriau už jį ką jam ir kada valgyt, kur ir kada statyti žvakę ir kur rausti dugną… Bet nieks neveikia, kad ir kaip graudu pripažinti, karpis vis dar yra paslaptis. Viskas, taškas. Pamirškit teorijas, oro slėgį ir mėnulio fazes, boilius ir bulves bei stebuklingas sistemėles… visa tai beprasmiška. Teisybė yra tai, kad laukinis karpis kartais kimba, o kartais ne.

Pagaliau atskleista paskutinė laukinių karpių gaudymo paslaptis.