Tomas Būdas

Karpininkų asociacijos prezidentas

Žvejai mėgėjai šiuo metu lyg dūzgiantis laukinių bičių spiečius, kol kas ramus, bet jei netinkamai bus papurtytas, gali pradėti gelti.  Artėja diena kai seime spręsis labai svarbūs pakeitimai įstatymuose dėl verslinės žūklės vidaus vandenyse.  Labai gaila, kad daugelis seimūnų nesuvokia kokioje barikados pusėje stovi ir kiek balsų netenka per rinkimus užstodami žvejus verslininkus. Primename, kad žvejų mėgėjų Lieuvoje yra apie 170 000, o žvejų verslininkų apie 50 bendrovių, kuriose dirba 500 žmonių. Gamtos ištekliais gali naudotis tiek vieni , tiek kiti . Tik labai jau skirtingi gaudymo įrankiai ir tikslai. Verslas visada sieks sau pelno , na o žvejams mėgėjams visada pirmoje vietoje bus poilsis.

Seimo komiteto posėdžiuose, kuriuose svarstomi pakeitimai, susiję su mėgėjiška žūkle, pasiūlymus  teikia aplinkos ministerija, suderinusi su mėgėjiškos žūklės plėtros taryba. Kas įdomiausia, kad tie pasiūlymai prieš pateikiant seimo komitetui būna svarstomi, derinami labai kruopščiai ir labai ilgą laikotarpį, o seimo komiteto posėdyje prieš pateikiant įstatymą į seimą  visada atsiranda žvejų verslininkų užtarėjų, kurie subrauko jau pateiktus rimtus pasiūlymus ir žvejai mėgėjai vėl lieka it musę kandę. Verslą užstoja žinoma patys verslininkai, bet jie dar randa užtarėjų ir mėgėjų gretose. Nesuvokiama kokie žvejai mėgėjai atstovauja žuvininkų rūmams, kurie gina verslo interesus.

Dabar labai populiarios žvejų verslininkų pagyros- kiek jie daug stintų prigaudo tinklais ir kokios jos dabar pigios ant prekystalių. Tai yra gryniausias melas, nes šiuo metu Vilniuje, Kalvarijų turguje, stintų kilogramas kainuoja beveik 20 litų. Žvejai verslininkai, naudodami visų Lietuvos gyventojų bendrus gamtos išteklius didžiausią pelną susižeria sau,  pigios žuvies gauna nusipirkti kelios dešimtys perpardavinėtojų, na ir po to dar pigesnės žuvies įsigyja keli šimtai piliečių. Taigi matome kas daugiausiai pasinaudoja mūsų visų turtu, o žvejų mėgėjų armija su labai dideliais pinigais, kuriuos skiria vidaus vartojimui lieka prie suskilusios geldos.

Visi tikri žvejai mėgėjai neabejingi žūklės politikai, daugelis dirba visuomeninias pagrindais ir siekia tik vieno kilnaus tikslo – išsaugoti gamtos išteklius, šiuo atveju žuvis. Verslinė žūklė nori užsidirbti pinigų, tai yra normalu. Bet niekaip nesiderina gamtos išteklių išsaugojimas ir verslinė žūklė. Žvejams mėgėjams labai sunku persiorenuoti  į kilnią europietišką žūklę. Matydami brakonierių siautėjimus, kurie beje ženkliai sumažėję dėl viešinimo ir verslininkų tinklais gaudomas ir naikinamas žuvis, žvejai mėgėjai sunkiai suvokia, kad įmanoma apsaugoti mūsų turtą. Čia irgi turi būti nuoseklumas. Kai nebeliks brakonierių ir verslinės žūklės, patys žvejai mėgėjai sąmoningiau laikysis žuvies pagavimo normų, nes dabar tikrai labai sunku paleisti ką tik pagautą žuvį atgal į vandenį matant ir žinant, kad ta žuvis vis tiek bus legaliai sunaikinta.

Tegul neverkia žvejai verslininkai, kad norima su jais susidoroti. Patys kalti dėl neriboto siautėjimo savo žūklės plotuose. Visame pasaulyje ženkliai sumažėję žuvies ištekliai ir dėl to atsiranda draudimai verstis versline žuvininkyste. Nejaugi šiame amžiuje vis dar žvejosime kaip maurai? Šiuolaikiniai  žvejai verslininkai labai sparčiai persiorientuoja į kitokį verslą: patys auginasi žuvis, užsiima komercine žūkle ir panašiai, na žodžiu nesėdi valstybei ant sprando.

Aplinkos ministerija ir mėgėjiškos žūklės plėtros taryba siekia, kad leidimai naudoti žūklės plotus būtų išduodami tik mėgėjiškai žūklei, kad baigtusi pagaliau verslas su gamtos ištekliais Lietuvos vidaus vandenyse ir nelaikytų mūsų barbarais kitos europietiškos šalys.

Artimiausiomis dienomis DELFI-yje pasirodys straipsnis, ginantis žvejų mėgėjų interesus, todėl visus kviečiu aktyviai palaikyti komentarais tą straipsnį.

Aptarti forume