Tomas Būdas Lietuvos rinktinės kapitonas

Rugsėjo 25-28 dienomis Portugalijoje prie ežero Montargil (tariasi Montaržil) vyks 2013 metų karpių žūklės pasaulio čempionatas. Tiksliau tai yra užtvanka panaši į mūsų Kauno marias, bet portugalai ją vadina ežeru. Kadangi jokios rimtos arba tiesioginės informacijos apie tą ežerą neturėjome, buvo nuspręsta padaryti žvalgybinę kelionę. Dėl didelių kelionės išlaidų teko vienam trenktis per visą Europą.
Pirmą kartą gyvenime man skrendant lėktuvu, plius dar su persėdimais, pirmyn – atgal per tris dienas 4 reisai, 4 oro uostai (Vilnius, Diuseldorfas, Portas, Londonas) tai pakankamai daug, kad galėčiau padaryti tokį reziume: įspūdinga, nuobodu. Kadangi su užsienio kalbom esu ,,susipykęs“, o skristi teko vienam, buvo mažų nesusipratimų. Vokietijoje muitininkai norėjo atimti lietuviškos dešros brizelį, ačiū Dievui paliko.
Kelionė nuomotu automobiliu Portugalijos keliais įspūdinga, nes automagistralės puikios, o greitis nors ir ribojamas iki 120 km/h. , bet į tai niekas nekreipia dėmesio, varo 140-160 ir jokių problemų niekam nekyla. Aš irgi greitai prisitaikiau prie portugališko vairavimo. Teko per dieną nuvažiuoti apie 700 km., didelio nuovargio nepajaučiau.
Per draugus jau nuo pavasario ieškojau pažįstamų lietuvių Portugalijoje, kad padėtų betarpiškai bendrauti su vietiniais. Taigi, mano draugo Jono žmona, Mykolo Romerio universiteto profesorė Valdonė Indrašienė surado buvusią savo studentę Danutę Leščinskaitę, kuri gyvena ir dirba Portugalijoje, Porto mieste. Danutė labai pagelbėjo man kelionės metu, tai buvo mūsų koziris kalbinant portugalų žvejus prie Montargilo užtvankos, nes visi ,,susileisdavo“ prieš lietuvaitę, puikiai kalbančia jų kalba ir išklodavo daug daugiau nei reikia.
Taigi, po skrydžio iš Lietuvos, trumpas kelių valandų miegas, 5 val. ryto kava, 6 val. auto nuoma, 10 val. mes jau prie ežero. Tiltas- pirmas vaizdas su vandeniu ir pamatę žvejus stojame klausinėti kas, ant ko, kaip ir visa kita. Pirmieji ir visi kiti kalbinti skirtingose ežero dalyse žvejai nebuvo profesionalai, bet noriai dalinosi informacija, nors vieno dalyko t.y. kurioje ežero dalyje bus sektoriai pasaulio čempionato metu – nežinojo niekas, numanė visi, bet kažkodėl skirtingose ežero vietose. Mus siuntinėjo į visus ežero galus, pravažinėjome pirmyn atgal daug valandų, klausinėjome visų ką matėme, bet… . Buvome ir žūklės prekių parduotuvėje (tiesą pasakius tai tik pavadinimas, nes su žūkle susijusių prekių ten labai mažai), klausėme vaisių pardavėjo šalikelėje, kempingo administratorės, pravažiuojančio motociklininko ir visi kaip susitarę siuntinėjo į skirtingas puses. Nusivarę nuo vaikščiojimų ir klaidžiojimų sustojame prie to pačio tilto, prie kurio padarėme patį pirmą sustojimą. Ten už krūmų vienoje vietoje pastebėjau didesnį mašinų susibūrimą.

Privažiavus arčiau matau, kad daug žvejų kaimietiškai susimetę dugnines, puotauja medžio pavėsyje. Prieiname prie vieno atsiskyrusio, klausinėjame vis to paties: kas, kur, ant ko ir t.t. Bet į klausimą kur bus sektoriai, tiksliai neatsako, nes nežino. Tačiau parodo tolumoje vieną žveją, kuris turėtų daugiau žinoti, nes esą jis- profesionalas. Pakrante kėbliname prie atsiskyrusio žvejo. Prisiartinęs matau senuką, pagal štekerinių meškerių ir platformos amžių nusprendžiu, kad tai senokai buvęs sportininkas-plūdininkas. Jis irgi noriai viską išsipasakoja, bet daugiau apie karpių žūklę sako, kad gali papasakoti vienas vyras, vardu Brazao iš gretimo kaimo, kuris randasi už 5 km. Taigi, varom į kaimą, ieškom Brazao. Kaime sutinkam pirmą žmogų, klausiam kur tas mistinis Brazao, kurį visi pažįsta. Tas vėl noriai viską iškloja ir duoda jo tel. numerį. Susiskambinam, susitariam susitikti po 5 min. braziliškame restorane. Na restoranais Portugalijoje vadinamos visos kavinės, užeigos ir prabangūs restoranai. Privažiavę brazilišką restoraną, pamatome lauko kavinės provincijos vaizdelį, kuriame prie staliukų sėdi vyrai vėjo ir vyno nugairintais veidais, kaip kokiame kaubojų salūne. Atvažiuoja Brazao.

Mano dideliai nuostabai tai Portugalijos rinktinės narys Fernando Lopes (portugalai dažnai turi po kelis vardus), kuris 2006 metais su rinktine Montargilo ežere yra iškovojęs 2 vietą, kiekvienais metais dalyvaujantis pasaulio čempionatuose, o pernai Rumunijoje buvo A3 sektoriuje ir bendroje įskaitoje portugalai buvo ketvirti. Na čia jau ėmiau jautį už ragų. Kalbėjomės ilgai, dabar tik reikia visą informaciją susisteminti ir pasidaryti išvadas. Kas įdomiausia, kad sektoriai pasaulio čempionato metu bus prie to pačio tilto, prie kurio buvo pirmas ir paskutinis mūsų sustojimas ir būtent tose vietose buvo pakalbinta daugiausiai žvejų.
Visą informaciją, kurią surinkau, aptarsime su rinktinės nariais, o ar bus kas nors naudinga, parodys rezultatai pasaulio čempionate.
Įvykius iš FIPSed pasaulio čempionato tiesiogiai aprašinės Jurgis Gudauskas ir Audrius Lesinskas. Apie visą tai galėsite skaityti www.laukarpis.lt