Jotvingių istorijoje žinomas Merkinės apylinkių vardas – Svaitingis. Šis ežeras yra Pietų Lietuvoje, Alytaus rajone, tarp Merkinės ir Nemunaičio, netoli Vabalių kaimo, todėl žmonių dažnai vadinamas Vabalių ežeru. Jotvingiškasis ežero vardas Lietuvių kalbos instituto kartotekoje nebuvo užrašytas, tik vėliau hidronimų žinovas Aleksandras Vanagas Svaitingio ežerą įtraukė į savo tyrinėjimus. Dzūkiškai – Svaicingis. 

Vabalių ežeras arba Svaicingis – ežeras Pietų Lietuvoje, Alytaus rajone apie 6 km. į rytus nuo Nemunaičio, 1 km. į vakarus nuo Meškasalio. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 1,9 km.,plotis iki 0,5 km. Giliausia ežero vieta – 20,5 m. Centrinėje dalyje ežeras susiaurėja, šiaurinėje dalyje yra sala. Krantai vidutinio aukščio, šiaurės vakaruose aukšti. Iš pietų prisišlieja Vabalių miškas. Prie Vabalių ežero yra Valėniškių ir Vabalių kaimai. Plotas – 57,8 ha. Vidutinis gylis – 4,49 m. Didžiausias gylis – 20,5 m.( 22,4 m.) Kilmė – ledyninis. Sala – 0,06 ha.

Šiame „Meškeriotojo“ numeryje pradėsime pasa-kojimus apie licencinį statusą turinčius Lietuvos vandens telkinius. Pirmasis vandens telkinys, apie kurį pakalbėsime šiame numeryje, – Vabalių ežeras. Praūžus perestroikos uraganams ir subyrėjus kolūkinei santvarkai, šalia Vabalių kaimelio telkšančiu ežerėliu neatsitiktinai susidomėjo Virginijus Lukoševičius. Virginijus nuo 2004 m. vadovauja didmeninės, mažmeninės ir internetinės prekybos žūklės įrankiais įmonei UAB „Fanatikai“. Jau įmonės pavadinimas išduoda Virginijaus Lukoševičiaus laisvalaikio pomėgį meškerioti, o hobis, laikui bėgant, peraugo į šiuo metu klestinčią prekybinę įmonę, kuri, be kitų žūklės būdų, specializavosi didžiųjų laukinių karpių žūklės įrangos prekyboje. Pasak Virginijaus, Vilniuje veikiančios žūklės įrankių parduotuvės „Fanatikai“ klientai dažnai klausdavo, kur galima būtų pameškerioti, ir tikėdavosi gauti patikimų rekomendacijų. Taip Virginijui kilo mintis pasidomėti natūraliu vandens telkiniu, kuriuo galėtų rūpintis ir prižiūrėti, užveisti didelių karpių, kurie svertų ne vieną kitą kilogramą, o pasiektų vieno ar net kelių dešimčių kilogramų svorį. Tokios didelės žuvys turi būti saugomos, o sugautos vėl paleidžiamos atgal į ežerą. Taigi neatsitiktinai nuo 2006 m. savo gimtajame krašte, iš kur kilęs ir užaugęs, Virginijus ryžosi nuomoti Vabalių ežerą ir organizuoti jame licencinę žūklę. DzūkiškasisSvaicingis ypač tiko didžiųjų karpių veisimui, nes buvo tinkamo dydžio, toks, kokio Virginijus jau kurį laiką žvalgėsi, – nesinorėjo labai didelio, nes ne tik sunku prižiūrėti, bet didelį ežerą daug sudėtingiau būtų tinkamai įžuvinti. Ežeras tarsi iš dviejų dalių, kurias skiria sąsiauryje iškilusi sala, viena visa dalis sekli, o kita – gili.

Virginijus pasakojo, jog išsinuomavus Vabalių ežerą pirmieji tyrimai parodė, kad žvejoti kurį laiką reiktų uždrausti visiškai. Sunkiausia Virginijui buvo pažaboti vietinių gyventojų brakonieriavimą tinklais, ši problema buvo opi pirmuosius porą metų. Dabar dar pasitaiko vienas ar du kartai per metus, tačiau brakonieriavimas Vabalių ežere yra griežtai netoleruojamas ir, atrodo, kad ši problema jau nyksta.

Pasak Virginijaus, paprastą ežerą, skirtą ne licencinei žūklei, įžuvinti būtų daug lengviau, pvz., per metus pakaktų įžuvinti 2870 vnt. karpiukų ir 1720 vnt. lynukų. Tačiau licencinį statusą turinčiam ežerui reikalaujama, kad karpių tankumas būtų ne mažiau kaip 200 vnt. viename hektare. Be abejo, padidintomis įžuvinimo normomis Virginijus neapsiribojo, žuvino papildomai ne kartą. Du kartus buvo papildomai įžuvinta lydekomis po 1500 vnt. (300-500 g dydžio) ir vieną kartą lydekomis 3370 vnt. (80-150 g.) Papildomai Vinginijus žuvino ir kitomis rūšimis: buvo suleista 1 tona 300-500 g dydžio plačiakakčių, o 300-500 g dydžio amūrų buvo įleistos net 2 tonos. Kadaise Vabalių ežeras buvo turtingas vėžių, todėl Virginijus pasirūpino, kad jų taip pat nestigtų, ir papildomai įleido per 1000 vnt. plačiažnyplių vėžių.

Apsaugojus Vabalių ežerą nuo savivalės reikėjo pasirūpinti efektyviu įžuvinimu, tinkamu licencinės žūklės organizavimui.

2007 m. 11 500 vnt. dvivasariais karpiais

2008 m. 17 250 vnt. dvivasariais lynais

2009 m. 11 500 vnt. dvivasariais karpiais

2011 m. 11 500 vnt. dvivasariais karpiais

2012 m. 17 250 vnt. dvivasariais lynais

2013 m. 11 500 vnt. dvivasariais karpiais

Šiandien Vabalių ežeras pastebimai atsigavęs. Žuvų čia apstu, o svarbiausia, kad sugauti didelių per 10 kg sveriančių karpių gali kiekvienas karpininkas. Todėl Vabalių ežere pradėta organizuoti karpininkų asociacijos varžybas, kuriose apsilanko ne tik lietuviai, bet ir svečiai iš kaimyninių šalių. Vabaliuose galima ne tik karpiauti, bet ir gaudyti karšius ar kitaip leisti laisvalaikį, nes ežeras dabar turtingas ir lydekų, tad Virgis mielai kviečia visus meškeriotojus apsilankyti Vabaliuose. Licencinės žūklės para karpininkams kainuoja 50 Lt, spiningauti leidžiama rudenį ir pavasarį, o pažvejoti nuo ledo bus leidžiama visiškai nemokamai. Svarbiausia, kad meškeriotojai informuotų Vabalių ežero prižiūrėtojus apie savo ketinimus meškerioti ir laikytųsi Mėgėjų taisyklėse skelbiamų apribojimų, nenaudotų draudžiamų įrankių ir būdų bei elgtųsi kultūringai ir neniokotų gamtos, vietos gyventojų statinių, pievų. Visiems meškeriotojams yra numatyti ir su vietos gyventojais suderinti privažiavimai prie vandens, taip pat įrengti sektoriai karpininkams, o artimiausioje ateityje Virginijus užsibrėžęs tikslą sutvarkyti aplink ežerą esančią apsauginę juostą, t. y. pagal suderintą ir patvirtintą planą numatyta apsauginėje juostoje sutvarkyti krūmynus, panaikinant šabakštynus, bei išpjauti beverčius alksnius, kurie tik teršia ežero vandenį ir gadina bendrą ežero vaizdą. Taip pat numatyta modernizuoti žūklavietes bei prieigas iki jų, kad visiems norintiems pameškerioti būtų aiškios sektorių ribos ir, be abejo, iš visų atvykstančių bus reikalaujama laikytis švaros bei tvarkos.

Artimiausius užsibrėžtus tikslus prie Vabalio ežero Virginijus Lukoševičius citavo remdamasis specialistų rekomendacija: „Mažinti viršvandeninės vandens telkinio augalijos kiekį, žiemos periodu išpjaunant ir pašalinant priekrantės augaliją (nendrių stiebus ir pan.). Iškirsti pakrantėje šalia vandens esančius krūmus ir menkaverčius medžius, ypatingai alksnius, ir juos pašalinti iš ežero apsauginės zonos. Manome, kad tokio pobūdžio darbai leistų ženkliai sumažinti augalų liekanų kiekį dugno nuosėdose, kartu ir laisvų biogenų kiekį vandenyje, bei gerintų rekreacinį ežero įvaizdį.“

Lankydamiesi rudeniniuose Vabalių vandenyse, netikėtai sutikome dažnai čia atvykstantį paspiningauti alytiškį Juozą Muzikevičių. Kadangi Vabaliai garsėjo dideliais karpiais, o apie juos tiek iš šeimininko pusės, tiek iš karpininkų teigiamų atsiliepimų netrūko, todėl labai rūpėjo bešališka spiningautojo nuomonė ne kiek apie didžiąsias lydekas, bet labiau apie patį ežerą, kokie pastarųjų metų pasikeitimai džiugina, kokie liūdina. Pakalbintas Juozas iškart mielai prisistatė kas esąs, aš iškart supratau, kad jis čia ne naujokas, o puikiai pažįstantis visas ežero lydekų spiningavimo gudrybes, tačiau visai perprasti didžiųjų Svaicingio lydekų elgsenos ypatumų dar nepavyko ir pačiam Juozui, nors ežerą gerai pažįsta dar nuo tarybinės santvarkos laikų. Paklaustas apie dabartinius Vabalius, Juozas teigiamai atsiliepė apie Virginijaus pastangas atkurti ežero išteklius, nors pradžioje buvo nusiteikęs skeptiškai dėl čia atvykstančių meškeriotojų kultūros. Pats Juozas ne vienerius metus buvo užkietėjęs karpininkas, daug laiko praleidžiantis prie vandens, tačiau niekaip negalėjo susitaikyti su atvykstančių prie ežero kai kurių karpininkų vandališku elgesiu. Juozas toliau pasakojo, kaip po nakties Vabaliuose vienam kaimynui buvo sukūrentas lieptas, o kitam – supjaustyta ir sukūrenta pavėsinė. Džiugu, kad visa tai Juozas prisiminė kaip apie karčią praeitį, dabar tokių atvejų jau nebepasitaiko, pasak Juozo, Vabaliuose dabar jaučiamos ežero šeimininko pastangos įvesti tvarką, o svarbiausia, jaučiamas sutarimas tarp pakrantės sodybų kaimynų ir tolimesnis bendras gerovės prie puikaus Vabalių ežero puoselėjimas.

Didžiausia Vabaliuose Juozo sugauta lydeka– 1983 m. birželio 1 d., ji svėrė 11,5 kg. Didelių egzempliorių Juozas Vabaliuose sugauna kasmet, tačiau tokio dydžio daugiau nebepasitaikė. Pastaruoju metu tiek spiningavimui, tiek velkiavimui Juozo mėgstamiausias masalas – lengva vos 8 g Kuusamo firmos vartiklė su papuošimu per vidurį – Svarovskio kristalu. Lengva blizgutė giliai nenuskęsta, mažai kabinasi už aukštų povandeninių vandenžolių ir puikiai suveikia tiek mėtant pakrantės zonoje, tiek velkiaujant pakraščiu ar net ežero viduryje. Labiau Juozas mėgsta ežero giliąją dalį, čia visada lydekos didesnės ir visada lieka tikimybė sugauti monstrą, tik reikia atrasti tą raktą į didžiųjų lydekų maitinimosi įpročius. „Tada būtų galima dalyvauti ir varžybose“, – juokavo Juozas, mūsų akivaizdoje lengvute blizgute iš povandeninio žolyno kantriai išviliojęs 6 kg lydeką. Kita seklioji ežero dalis už salos, pasak Juozo, suveikia tik pavasarį, paprastai ten užkimbančios lydekos būna smulkios, tad ten žvejoti  nuplaukia retai.

Tiek Virginijus, tiek Juozas, paklausti, ko palinkėtų Lietuvos meškeriotojams ateinančiais metais, kaip susitarę akcentavo, kad mums, meškeriotojams, būtina susirūpinti meškeriojimo ir elgesio gamtoje kultūra, ir tada poilsis su meškere bus malonus ne tik patiems meškeriotojams, bet ir nekels grėsmingos žalos mus supančiai aplinkai.

Audrius Blinstrubas.               Žurnalas „Meškeriotojas“ 2012 Gruodis Nr.11-12(201)