Svarstydami žūklės įstatymų pakeitimus Seimo nariai painiojo viešuosius ir privačius interesus bei išradinėjo naujas mokslines tiesas

Evil

Dažniausiai karpininkas

 


Praėjusią savaitę LR Seime buvo svarstoma gausybė projektų, susijusių su Mėgėjiškos žūklės bei Žuvininkystės įstatymų pakeitimais. Ir kaip dažniausiai šioje Seimo kadencijoje pasitaiko tiek patys projektai, tiek jų svarstymas parodė visišką mūsų išrinktų valdžios vyrų neišprusimą ir nepagarbą 170 tūkstančius viršijančiai Lietuvos žvejų mėgėjų bendruomenei.

Perskaitę įstatymo projektus bei išklausę Seimo posėdžio scenogramos šokiruoti liko tiek Lietuvos mėgėjiškos žūklės klubų bei asociacijų vadovai, tiek Mėgėjiškos žūklės tarybos, sudarytos iš mokslininkų, žvejų mėgėjų bei žurnalistų, rašančių žūklės tema, atstovai.

Žuvų išteklių „gelbėtojai“

Seimo nariai Audrius Endzinas, Vytautas Galvonas bei Irena Šiaulienė savo pateiktame Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projekte žvejus mėgėjus titulavo pagrindine žuvų išteklių mažėjimo priežastimi: „Pagal atliktų mokslinių tyrimų duomenis, vandens telkiniuose, kuriuose nevykdoma verslinė žvejyba, žuvų bendrijų ir populiacijų struktūra yra pakitusi, nes tokiuose telkiniuose žvejai mėgėjai išgaudo daugiausia plėšriąsias žuvis ir juose pradeda dominuoti menkaverčių rūšių žuvys. Šiuo metu didžiuosiuose ežeruose palaikyti biologinę pusiausvyrą ir efektyviau panaudoti žuvų išteklius padeda žvejai verslininkai, nes jie išgaudo žuvis, kurių nesugauna mėgėjai. Jie taip pat neleidžia žuvims žūti natūraliai ir skatinti vandens telkinių būklės blogėjimo.“

Mūsų pakalbintas Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto specialistas dr. Tomas Virbickas tokio pobūdžio „mokslines“ išvadas vadina paistalais ir abejoja, ar iš viso į mokslininkus buvo kreiptasi: „Tyrimų duomenys rodo priešingai: pvz., uždraudus verslinę žūklę Lūksto ežere, iškart pasireiškė atvirkštinės tendencijos, t.y. plėšriųjų žuvų akivaizdžiai pagausėjo. Kitas pavyzdys – Dusios ežeras, kur pusiausvyrą palaikančių verslininkų dėka žuvų bendrija buvo žiauriai išbalansuota, dėl plėšrūnų išgaudymo įvyko stintos populiacijos „sprogimas“ ir beveik išnyko seliavos. Na, o mintis apie ežero būklės blogėjimą dėl natūraliai mirštančių žuvų apskritai verta specialios, „svogūninės“ nominacijos. Šios minties autoriui klasikiniuose ekologijos vadovėliuose siūlyčiau pasiskaityti apie vandens ekosistemų trofines grandines ir maistmedžiagių perdavimą. Iš niekur nieks neatsiranda, trofiniame cikle žuvusios žuvys tuoj pat yra utilizuojamos žemesniųjų organizmų ir vėl patenka į trofinę grandinę. Kitu atveju, kuomet žmonės dar nesugebėjo ežeruose „palaikyti pusiausvyros“ tinklinėmis priemonėmis, ežerai turėjo pašvinkti nuo stimpančių žuvų ir iki viršaus užsipildyti žuvų kaulais. Apskritai, turint omenyje dabartinę žuvų išteklių būklę, ežerams būklės blogėjimas nuo pasimirštančių žuvų tikrai negresia.“

Iš tikrųjų net ir mokslininku nereikia būti, jog suvoktum, kad šis įstatymo pakeitimas – tik dar vienas mažo, tačiau įtakingo žvejų verslininkų klano bandymas ir toliau nesąžiningai pelnytis iš Lietuvos vandenų išteklių. 300 Lietuvos bendrovių, užsiimančių versline žūkle, jau seniai viešojoje erdvėje kaltinamos nesąžininga veikla, kai net 80–90 proc. tinklais sugautos žuvies neįtraukiamos į žurnalus ir parduodamos „ iš po prekystalio“. Dar visi atsimename neseną pavyzdį, kai Kauno mariose gaudantys žvejai verslininkai per metus deklaravo pagavę 1 šamą, tačiau kiekviename, net ir ne itin prabangiame Kauno restorane buvo galima įsigyti patiekalų iš šios žuvies. Akivaizdu, kad tokios įmonės, gaudamos milžiniškas „juodų“ pinigų sumas deda visas pastangas, kad ši verslo schema ir toliau sėkmingai gyvuotų. O žūklės parduotuvės bei žūklės įrankių importuotojai dešimtis milijonų litų mokesčių sumokantys valstybei, tampa niekam neįdomūs.

Kuo mažiau žuvų, tuo geriau V. Galvonui

Vienas iš pataisų iniciatorių, Seimo narys Vytautas Galvonas, diskusijų metų Seime pareiškė: „Aš galiu pasakyti drąsiai, atrankos čempionate į pasaulio čempionatą karpininkų asociacija gaudė tvenkiniuose. Per 72 val. žvejas mėgėjas, bet aš jį gerbiu, jis profesionalas, jisai iš tikrųjų profesionalas, pagavo 195 kg. Tokių žvejų iš tikrųjų yra daug, ir tie, kurie neturi leidimo, bilieto. Suskaičiuokite kiekvienos žuvies kilogramo kainą, suskaičiuokite, kiek yra per metus.“ Išversime scenogramą į rišlią lietuvišką kalbą. Ponas V. Galvonas norėjo pasakyti, kad jis žino faktų, jog per žvejų mėgėjų varžybas, trunkančias kelias dienas, viena komanda sugeba pagauti 195 kg žuvies. Ir kad tokių žvejų yra daug, ir jie tą žuvį pagavę vežasi namo. Norėtume pateikti šiek tiek labiau realybę atitinkančią versiją. 2011 metais V. Galvonui priklausančiuose tvenkiniuose Lietuvos karpininkų asociacija rengė varžybas, kurių metu iš tikrųjų kiekviena komanda vidutiniškai pagavo po 195 kg žuvies. Tik gerbiamas Seimo narys pamiršo paminėti, jog visos žuvys buvo paleistos. Be to, žvejus sportininkus, dar vadinamus profesionalais, meškerėmis gebančius pagauti didelius kiekius žuvies, Lietuvoje galima ant rankos pirštų suskaičiuoti ir jie visi sugautą žuvį paleidžia.

Šiek tiek grįžkime prie įstatymo projekto, kuris įteisins žvejų verslininkų, t.y. tinklų karaliavimą vidaus vandenyse ir ilgam sumažins žuvų išteklius. Kas liks žvejams mėgėjams? Be abejo, komerciniai tvenkiniai, kur knibždėte knibžda žuvies. Štai tokių komercinių tvenkinių, visai netoli Vilniaus, Kalveliuose, savininkas ir yra Seimo narys Vytautas Galvonas, nuo vieno žvejo mėgėjo jau dabar per dieną imantis 100 Lt mokestį. Nuvykę prie tvenkinių paskaičiavome – vienu metu prie vandens ilsėtis ir žvejoti gali apie 30 žvejų. Taigi, nesunku paskaičiuoti, kad šis verslas per vieną savaitgalį p. Galvonui atneša apie 6 000 Lt pajamų. Per mėnesį gaunasi tikrai apvali ir padori sumelė. Juolab, kad kadencija eina į pabaigą ir nežinia, ar dar 4 metus pavyks šiltai išsėdėti. Ir svarbiausia, ar tai ne viešų ir privačių interesų konfliktas? Tikimės, kad Seimo etikos ir procedūrų komisija teiksis į tai atsakyti.

Ir mažiems ežerams atėjo galas

Paklauskite bet kurio žvejo mėgėjo apie didžiuosius ežerus (plotas virš 500 ha), kuriuose buvo leidžiama verslinė žvejyba. Visi žvejai atsakys vienu žodžiu – „išsemta“, t.y. tinklai statomi, žuvys išvežamos sunkvežimiais, o deramu įžuvinimu tikrai niekas nesirūpina. Žvejų mėgėjų laimikiai tokiuose ežeruose – skurdūs ir menki. O juk tokių ežerų žuvis tinklais išgaudyti labai sunku – neretai tokie ežerai yra labai gilūs ir vargšės žuvys dar turi kur pasislėpti.
Tačiau eilė atėjo naujam įstatymo pakeitimui, leisiančiam versline žūkle užsiimti ežeruose, kurių plotas viršija nebe 500, o tik 100 ha. Ten viskas gerokai paprasčiau – jokių gilesnių duobių, keletas metų su mirkstančiais tinklais, milijonai į „verslininkų“ kišenes ir ežeras tuščias… Niekas nieko nežuvins – po 50-100 metų žuvų ištekliai natūraliai atsistatys!

Jūra priklausys Žemės ūkio ministerijai

Dar vienas stebuklas, laukiantis žvejų mėgėjų. Visoje Lietuvoje mėgėjišką žūklę kuruoja ir kontroliuoja Aplinkos ministerija. Per daugelį tokios tvarkos metų žvejų mėgėjų atstovai glaudžiai bendradarbiauja su ministerijos specialistais, kartu dalyvauja projektuose, tariasi dėl žuvivaisos ir kitų darbų. Siūloma, kad mėgėjiškos žūklės Baltijos jūroje reikalus kuruotų Žemės ūkio ministerija. Norite sužinoti kodėl? Kad pavyktų geriau koordinuoti verslinę žūklę bei kontroliuoti žvejus mėgėjus, kad nesipainiotų prie priekrantėje ir toliau nuo kranto stovinčių tinklų.

Pacituosime praėjusios savaitės žvejo Arūno žinutę, parašytą Žvejokliai.lt forume. Jis buvo nuvykęs į Neringą pažvejoti plekšnių: „(…) bet norint užmesti meškerę, tenka eiti kelis kilometrus link Rusijos sienos, nes Neringos pakrantė ištisai nusagstyta tinklais prie pat kranto. Vienas tinklas baigiasi, kitas prasideda ir taip be galo, be krašto… Tik priėjus iki pasienio ribos kokie 300 m švarus…“. Ar įsivaizduojate, kas bus, kai mėgėjišką žūklę pajūryje prižiūrės Žemės ūkio ministerija? Net neabejojame, kad ir ten yra gerų specialistų, tačiau tikrai ne mėgėjiškos žūklės klausimais…

Šautuvas – irgi žūklės įrankis?

Kol neaiškiais moksliniais tyrimais apsiginklavus seimūnų grupelė bandė įrodyti, kad žvejai mėgėjai – Lietuvos gamtos parazitai, Seimo narys Bronius Bradauskas pateikė Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo projektą, siūlantį povandeninį šautuvą prilyginti mėgėjiškos žūklės įrankiui taip suteikiant galimybę „povandenininkams“ siautėti visuose Lietuvos vandenyse. Pagal ankstesnius įstatymus kol kas povandeninį žūklė nedraudžiama tik keliuose ežeruose. Apgailėtinas pasiūlymas, niekaip nederantis su vis labiau Lietuvoje propaguojama „pagavai – paleisk“ žūklės kultūra. Netaiklių žvejų sužaloti karpiai, ežeruose platinantys infekcijas, iš nerštaviečių ir nuolatinių buvimo vietų išbaidytos lydekos bei kitos stambios žuvys – tai tik nedidelė dalis žalos, kurios pridaro povandeniniais šautuvais ginkluoti nardytojai.

* * * *

Štai tokie tie mūsų seimūnų projektai. Vienas už kitą liūdnesni ir absurdiškesni. Labai tikimės, kad gegužės 8 dieną, kai bus svarstomi minėtų įstatymų pakeitimai, balsuojantys Seimo nariai susiprotės, kad 170 000 žvejų mėgėjų nuomonė privalo būti išgirsta. Deja, jei taip neatsitiks, pasistengsime paviešinti visų, balsavusių už šiuos projektus, pavardes bei frakcijas. Rinkimai ne už kalnų, todėl tegul visi 170 000 rinkėjų žino, kieno kadencijos pratęsti nereiktų.

www.zvejokliai.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.