Šumbar tvenkinys, 2011 m. balandis

Darius
Galaxy Carp team

 

 

Šumbar tvenkinys, 2011 m. balandis
/trumpa žūklės ataskaita/

Šalta, sninga, sninga ir sninga – tokia buvo 2011-ųjų kovo mėnesio realybė. Saulė, vešli žolė, didelės žuvys, kelionė per Europos šalis, nepažystami gamtos vaizdai – tokios buvo rožinės svajonės. Taip svajojo, manau ne vieni mes: aš, Šarunas ir mums visiems gerai pažystamas ir mylimas adziukas (dar žinomas kaip Valdas Paliulis).

Viskas prasidėjo nuo to, kad prieš Naujuosius metus Šarūnas pasiūlė man vykti į CCMoore kompanijos organizuojamas varžybas Rakitja tvenkinyje. Varžybų startinis mokestis – 1100 eu, plius neaiškumai dėl šeimos narių sveikatos problemų, neišspręstų klausimų darbe, galutinį atsakymą ,,tempiau“ iki vasario pabaigos. Galų gale atsisakiau Šarūno pasiūlymo, tačiau nutarėme organizuoti žūklę Kroatijoje, nesvarbu kokiam tvenkiny, svarbu kuo anksčiau ištrūti iš ilgos žiemos gniaužtų.
Nenuostabu, kad į mano pasiūlymą adziukui, jis atsišaukė nedelsiant – važiuosiu 100 proc. Nieko per daug neplanavom tik mūsų tinklapyje paskelbėm, jog tokia kelionė bus ir kas bei kada važiuoja. Susidomėjimas ankstyvu sezono atidarymu buvo netikėtai didelis, ypač adziuką atakavo forumo dalyviai įvairiais klausimas: kur, kada važiuojat, kokios sąlygos ir pan. Kiek žinau adziukas visiems klausiantiems pagal kompetenciją atsakė. Tokiu būdu, kaip gripas, idėja išplito net iki Norvegijoje dirbančio žvejo Anatolijaus, kuris užjūriuose vargsta, tačiau ir saviškių Lietuvoje nepamiršta, mūsų vietinės temos aktualios ir užsienyje gyvenantiems lietuviams. Na ir kaip mūsų žvejų visuomenė išgyventų be kauniečių, be jų verslumo ir be jų noro pažinti vandens telkinius ne tik toliausiai nuo Kauno esančiuose vandens telkiniuose, bet netgi užsienyje? Kalba eina apie šaunųjį trijų žvejų kolektyvą iš Kauno, kurie vėliau išvažiavę mus aplenkė geromis pora valandų: Tomą, Arūną ir Igorį, kuris žūklės metu netgi gavo savo internetinį nicką – Delkim-as. Įdomi šio nicko atsiradimo istorija, tai visos kelionės druska.
Na, apie žūklę tikriausiai jau skaitėte mūsų forume bei www.zvejokliai.lt. Mano įspūdžiai iš žūklės šiame tvenkinyje yra dvejopi. Patiko tai, kad už tą pačią kaina kaip ir Lietuvos ežeruose gauni šansą pagauti tikrai įspūdingų žuvų. Palyginus Lietuvoje už 50 lt/24 h tu praktiškai neturi šansų pagauti nei 18 kg amūro, nei 22 kg karpio. O kur dar bendravimas su nepažystamais žvejais, kur galimybė vakarais pamatyti tikrų monstrų šou tvenkinio paviršiuje, kur žvejų pasakojimai apie jų pagautus 20, 25, 28 kg karpius, jų žūklės įpatumus ir pan? Tai rašau todėl, kad viskas suprantama palyginus (vsio poznajotsia v srovnienii), ir tam, kad žvejys, kurio dėl kokių nors priežasčių akiratis dar yra siauras, galėtų rinktis kur palikti savo uždirbtus eurus, ar ten kur nėra nei tualetų nei didelių žuvų, ten kur nėra jokio serviso ar ten kur tavęs laukia, kur gali parduotuvės ar kavinės kainomis užsisakyti maisto, gėrimų, buities prekių ir visko kas yra pardavime miestelio parduotuvėse su pristatymu (nemokamu). Prie žūklės kaštų reiktų pridėti kuro išlaidas. Šios išlaidos palyginus nedidelės jei vyksite trise vienu automobiliu.
Labai patiko žūklės organizavimas, viskas paprasta: rezervacija telefonu, atvykimas, mokėjimas, žūklė, išvykimas (pageidautina iki 12 valandos). Yra tvenkinio prieigose kavinėje, joje angliškai, o kartais netgi rusiškai suprantantis darbuotojas – jis žvejus aptarnauja tiksliai ir suprantamai, vienas malonumas. Norint, galima vietoje įsigyti alaus, o jei vietoj nenori – užsakyk – tau bus pristatyta už parduotuvės kainą. Yra keletas tualetų, kurie puikiai pasiekiami žvyrkeliu (sausa eiti per lietų) – Lietuvos masteliais tai jau puikus pasiekimas, nes daugumoje mūsų telkinių savininkai nesirūpina šiais klausimais, kaip mums ir taip gerai)).
Kas man nepatiko. Asmeniškai nepatiko, tai kad garsusis Šumbar tvenkinys yra eilinis karjeras su didelėmis žuvimis, jokios gamtos. Nieko daugiau – vanduo ir didelės žuvys. Taip žinau, žinojau kur važiuoju, žinojau ko tikėtis; ko tikėjausi tą ir gavau, čia kaip su moterimis))). Už panašią kainą (pigiau dar) galima pažvejoti žymiuose Europoj ežeruose, tikruose, natūraliuose ežeruose ir kuo puikiausiai pailsėti. Skirtumas tame, kad šiemet taip, ilgai neplanuojant, gavosi ir tikslas, bent jau mano, buvo poilsis, žūklė buvo ne pirmoje vietoje. Tiesa sakant žvejoti teko, nes žuvies aktyvumas sektoriuje vertė keletą parų paplušėti iš peties. Kažkaip man keistas pasirodė sektorių perdavimas ,,iš rankų į rankas“ – prie to mes nepripratę, gal todėl ir nepatinka. Na nepatinka, kad sektorius nepailsi, jame non-stop žvejojama. Savininkas, aišku džiugu, klientai stovi eilėje (tiesiogine prasme), o kol laukia moka ir žvejoja kituose sektoriuose. Pvz labai populiarūs yra 15, 16 sektoriai, komanda iš Kaliningrado rezervavosi šiuos sektorius jau žvejodama Šumbare, ir tik tam, kad jų neužimtų koks nors žvejys, irgi atvažiavęs be išankstinės sektoriaus rezervacijos.
Prieš vykdamas į šį tvenkinį girdėjau, kad reiks jaukinti raketa, kad gali reikti toli mesti masalus. Bet, kad tiek jaukinti raketa, kad tiek toli ieškoti tinkamos žūklavietei vietos – nesitikėjau. Įspūdžiais besidalinantis Rimvydas pasakojo, jog po varžybų Šumbare jam skaudėjo kirkšnį nuo meškerykočio, kažkaip nesitikėjo. Teko pačiam savo kailiu patirti šį skausmą. Jei žvejosite Šumbare ir bus daug kibimų – atminkite, meškerykotį kuo rečiau remkite į save, stenkitės jei įmanoma drūtgalį laikyti išilgai alkūnės ir neremti jo į kirkšnį, po keletos valandų pasibaigus žūklės sesijai pajausite nemalonų skausmą, tai ne liga, tai meškerykočio ,,atrama“ skauda)).
Ką Jums reiktų žinoti, jei nutartumetė vykti į Kroatiją žvejoti? Pirmiausiai tai, kad neklausykite ,,pasakų“, pvz. kad tik vieni jaukai yra geri, kad didelės žuvys tik tam ar tam sektoriuj, kad geriausias yra toks, o ne kitoks kotas ar valas. Kitas svarbus momentas: planuokit ir skaičiuokit. Pvz. mes dviese sumokėjome už vieno sektoriaus rezervaciją. Kodėl? Todėl, kad tamsūs dar esam, kad patys (šiuo atveju aš pats) nepasitikrinau išgirstos informacijos. Skaičiuokite visur: kelionės maršruto kaštus, žūklės trukmės kaštus: jei važiuojate trise ar keturiese – imkite skirtingus sektorius ir po 3-4 parų jais pasikeiskite), jaukų kainas. Paskaitykite forumuose kuo jaukina kroatai ar austrai, kokiais boiliais, kokiais kitais jaukais, kokie jaukų prioritetai. Taip sutaupysite ne tik pinigų, bet ir nervų. Būtinai susipažinkite su žūklės taisyklėmis, jos paisomos griežtai. Saugokite mokėjimo už žūklę dokumentus – juos tikrina. Kelionės metu nesugalvokite nemokėti už kelius – būsite auklėjami ,,per kišenę“. Patartina turėti kremo nuo saulės, gerai ventiliuojamas palapinės, nes vidurdienį saulė tikrai labai kaitri, tačiau jau kai lyja tai lyja, tai irgi atminkite. Nepagailėkite lėšų techniniams dalykams: pakankamam skaičiui raketų, svarelių, valo – per savaitę laiko žūklės šie daiktai vėl jus pavers patraukliu žūklės parduotuvės klientu)) (linkėjimai ta proga kaimynui).
Na kas dar? Džiugu, kad sezonas ir Lietuvoje jau įsibėgėja, džiugu, kad pagaliau daugelis supratote, jog išvažiuot žvejot ar į varžybas nereikia niekieno protekcijų, kad pakanka elementarių kompiuterinių žinių. Smagu, kad jau nuo šių metų mūsų žvejai intensyviai žvejoja ne tik Lietuvoje, bet Kroatijoj, Prancūzijoj, žinau, kad yra daug norinčių vėl vykti į Radutą, džiaugiuosi tuo.
Apie mūsų šaunų kolektyvą, manau, skaitėte forume, todėl nesikartosiu, visiems Jums nuoširdūs linkėjimai.
Dėkoju Vilmantui už ,,Renmar team“ masalus ir dipus, UAB ,,Deepex“ už boilius jaukinimui, dėkoju visiems už gerą kompaniją ir iki naujų susitikmų.

Tema forume

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.