Stebuklingoji granulė

STEBUKLINGOJI GRANULĖ

Turbūt nėra nei vieno žvejo, kuris nežinotų kas tai yra peletsas. Na o karpininkai išvis negali gyventi be jo. Išvertus iš anglų kalbos „pellet“ reiškia rutulėlis, gumulėlis. Daugeliui žūklės gerbėjų žinoma, jog taip vadinamas granuliuotas pašaras. Tai štai apie jį ir kalbėsime šiame rašinyje. Tema ši pakankamai plati, kadangi apie granules, jų sudėtį ir naudojimą galima kalbėti be galo. Esu įsitikinęs, kad vieno straipsnelio neužteks. Tikiuosi, kad ne tik pradedantys karpių žūkliai, bet ir patyrę vilkai ras šiame mano pasakojime kažką naujo, įdomaus bei naudingo.

Taigi, granulės į žūklę atėjo iš žuvivaisos. Visiems puikiai žinoma, kad granuliuotas pašaras puikiai virškinamas ir taip šeriant žuvis bei kitus gyvūnus gaunamas maksimalus rezultatas. Į tokios struktūros pašarą galima sudėti visas reikalingas sudedamąsias dalis, kurios reikalingos žuvies greitam augimui. Žuvivaisoje yra daugybė įvairių granulių, kurios skirtos įvairiai žuviai auginti, priklausomai nuo žuvies rūšies bei dydžio. Tos granulės, kurios pas karpininkui- pionierius atsirado pačioje pradžioje, ir kurias jie taip žavėdamiesi vadino „pellets‘u“ buvo viso labo upėtakių granuliuotas maistas. Tiesa, šios granulės ir dabar užima ne paskutinę vietą pažengusiųjų karpininkų tarpe. O kaip gi kitaip, juk upėtakio bet kuo nepašersi. Taigi, žūklės prekių gamintojai greitai pasigriebė šią idėją. Šiuo metu rinkoje yra tokia gausybė granuliuotų pašarų, jog be specialaus mokymo kurso sunkoka viską suprasti ir išsirinkti ko labiausiai reikia. Be to kiekvienas gamintojas bando surasti ir pristato rinkai vis naują ir naują savo „arkliuką“ ir taip vyksta iš metų į metus. Greitai besiskaidantis pellet‘sas, Ball Pellets, kanapinis, kukurūzinis, granulės įvairiuose dipuose ir aromatizatoriuose… Na o apie magiškąjį žodį „halibut“ aš jau tyliu. O kad visame šitame nesusipainioti ir nepasimesti, reikia pabandyti visa tai išdalinti, taip sakant- suklasifikuoti. Nežinau ar tame yra kokios nors naudos, nes daugumos firmų gamintojų išradingumui nėra ribų, ir metai iš metų atsiranda naujovių. Bet vis tik aš norėčiau jei ne klasifikuoti, tai bent jau įnešti šiokį tokį aiškumą.

Visų pirma aš norėčiau papasakoti apie granulių gamybą, nes priklausomai nuo to, kokiu būdu ir iš ko jos padarytos, jas galima suskirstyti į: greitai tirpstančias ir „ilgai grojančias“, arba kaip jas dar vadina- riebias. Granulės formuojamos dviem būdais- sausas ir šlapias presavimo būdai. Pirmuoju, sausu būdu gaunamos greitai tirpstančios, antruoju- „ilgai grojančios“ granulės.


O dabar šiek tiek giliau panagrinėsiu jas.

GREITAI TIRPSTANČIOS GRANULĖS

Dažniausiai greitai tirpstančios granulės yra gaminamos iš susmulkintų grūdinių kultūrų su įvairių baltymų priedais. Kai kurie gamintojai granules gamina iš sauso pašaro, t.y. iš principo tai suspaustas sausas pašaras. Kadangi gaminio bazė yra beveik sausa, tai granulės, papuolusios į vandenį greitai jo prisigeria ir pasileidžia, o jaukinančiosios detalės greitai ištirpsta vandenyje. Tokio tipo granulės atsirado šiek tiek vėliau nei „pabėgėlės iš žuvivaisos“ riebiosios. Ir tai savaime suprantama, nes greitai tirpstančios granulės yra žūklės produktus gaminančių firmų gaminys, galima sakyti, siauros specializacijos, kadangi jų pagrindinė funkcija kaip galima greičiau prijaukinti, bet ne pašerti žuvį!!! Ko negalima pasakyti apie riebias granules, bet jų ir paskirtis visiškai kita. Tačiau neužbėkime į priekį. Žvelgiant iš jaukinimo taktikos požiūrio, greitai tirpstančių granulių viršenybė akivaizdi, ir tai, kad žuvį vilioja granulės įvairiose savo irimo stadijose taip pat jau seniai ne paslaptis (dažniausiai tokios granulės ištirpsta per 30- 50 minučių, kartais šiek tiek ilgiau nei viena valanda). Taigi, seka išvada: jaukinant tokiomis granulėmis jas pateikti reikia pastoviai tam tikru laiko intervalu, bet tai jau šėrimo taktika ir apie tai šiek tiek vėliau. Nenuginčijamas įrodymas yra tai, kad greitai yrančiomis granulėmis galima šerti dumblėtą jaukinimo vietą, bei vietą, apaugusią povandeninėmis žolėmis nebijant, kad jos pradings dumble ir nejaukins žuvies. Apvalios formos granulių yra dar vienas pliusas- aerodinamika. Taip, būtent apvalios granulės sukėlė daug triukšmo tarp karpininkų, net kai kurie iš jų sugalvojo joms naują pavadinimą- „dulkės“ boilis.

GRANULĖS ŽUVIES MILTŲ PAGRINDU

Arba dar kitaip- „ilgai grojančios“ granulės paprastai turi daug baltymų ir riebalų. Kokybė bet kurios granulės visų pirma priklauso nuo pirminių jos sudedamųjų dalių (bazės). Ką gi čia daug kalbėti, jei tokių granulių pagrindinis komponentas yra žuvies miltai. Bet reikia suvokti ir nepamiršti, kad žuvies miltai būna įvairūs ir baltymų kiekis ir kokybė juose priklauso nuo kilmės, pagaminimo būdo, ir kitų faktorių. Manau, jog gilintis į žuvies miltų kilmę neverta, bet reikia pažymėti, jog jie privalo būti visada švieži ir be kokių nors priemaišų. Skirtingai susidariusiai nuomonei, žuvų miltai nors ir yra miltai, tačiau jie neturi rišančiųjų savybių, todėl gaminant riebiąsias granules naudojama įvairūs rišantieji komponentai, o bazinę dalį prieš formuojant į granules drėkina. Tokias granules dažniausiai papildomai apdirba riebalu, arba jis įdedamas į bazinį mišinį. Tokių granulių tirpimas priklauso nuo kelėtos veiksnių, tokių kaip: granulės dydis, vandens temperatūra, srovė ir kt. bet irimas visada vyksta keletą valandų. Pagrindinė „ilgai grojančių“ granulių funkcija- išlaikyti žuvį jaukinimo zonoje. Taigi, pagaliau mes priėjome prie šėrimo taktikos.

ŠĖRIMO TAKTIKA

Renkantis vienokią ar kitokią šėrimo taktiką reikia suvokti kam ji mums ir ką ji mums gali duoti. Granulės turi keletą pranašumų lyginant jas su kitais pašarais. Jos greitai skęsta, neskleidžia „debesies“ tuo pačiu nepritraukdamos smulkios ir mums nereikalingos žuvies. Dėka granulių įvairovės jos gali labai greitai pritraukti mums reikalingą žuvį ir ją išlaikyti šėrimo vietoje pakankamai ilgai. Žinoma, ne visos granulės netgi panašios savo savybėmis vienodai gerai jaukina žuvį, bet mes dabar kalbame ne apie tai. Tam, kad pasiekti kaip galima geriausią rezultatą reikia visada atminti auksinę jaukinimo taisyklę- jauką reikia pateikti į šėrimvietę griežtai nustatytu tam tikru laiko intervalu. Priklausomai nuo žūklės sąlygų ir specifikos, jauko pateikimo laikas gali skirtis, tačiau nepriklausomai nuo to jaukas turi būti griežtai dozuojamas ir normuojamas. Ir jaukinimas granulėmis ne išimtis!!!

Žinoma, nėra šimtaprocentinės šėrimo granulėmis taktikos, kuri padėtų laimėti ir sugauti maksimalų žuvies kiekį, bet universali schema vis tik yra ir ji atrodo daug maž taip: iš pat pradžių žūklės taškas jaukinamas greitai tirpstančiomis granulėmis, na o atsiradus žuvims šioje vietoje po truputį įvedamos „riebiosios“ granulės iki jūsų nustatyto maksimumo. Tačiau aš nerekomenduočiau jums to maksimumo įvedinėti iki 100% ir nepatarčiau skubėti naudoti „riebiųjų“ granulių kol neprasidėjo pirmieji kibimai, nes bet kuriuo metu gali kardinaliai pasikeisti žūklės sąlygos arba gal būt jūs suklydote rinkdamasis žūklės vietą!

Taigi, greit tirpstančios jaukina, o „ilgai grojančios“ išlaiko žuvį jaukinimo vietoje. Reikia pasakyti, kad granulėmis galima padengti gana didelį jaukinimo plotą, ir kai kada tokia taktika pasiteisina. Bet visgi granulės yra geriausias jaukas taškiniam jaukinimui. Su šiuolaikiniais įrankiais- raketomis, o ypač spomb tipo, granulėmis jaukinti galima labai toli, o kas ypač svarbu- tiksliai.

JAUKINIMAS

Granules galima užmetinėti su laidyne, su samčiu arba tiesiog iš rankos, bet manau geriausias būdas- įvairios raketos. Aš suprantu, kad papasakoti kažką naujo bus labai sunku, bet nekalbėti apie tai ir palikti tai pašonėje negaliu.

Raketų yra daugybė dydžių, modelių, spalvų ir formų, bet aš norėčiau stabtelti ir pakalbėti apie vieną raketą, kuriai prilipo bendrinis pavadinimas „kroatiška“. Tiksliau ne apie pačią raketą o apie jaukinimą jos pagalba. Yra žinoma, kad tokia raketa neturi skylučių savo kūne, kas savaime yra pliusas. Nors apie tai , kaip jaukinti su raketa jau kalbėta daug kartų, bet vis tik aš leisiu sau jums priminti: tam, kad raketa su granulėmis (ir ne tik) skristų gerai, o būtent labai toli ir tiksliai be jokių spiralinių ir kitokių nematytų trajektorijų, ją reikia užpildyti vandeniu. Dažniausiai tai daroma taip- šalia taros, kurioje yra jaukas padedama kita tara su vandeniu, dažniausiai tai- kibirėlis. Po to, kai jūs raketą pripildėte granulių, pamerkite ją į kibirėlį su vandeniu tam, kad vanduo užpildytų tuščias ertmes tarp jauko dalelių ir apsemtų pilnai visas granules. Vandens dėka svoris raketoje pasiskirstys vienodai ir raketa skris tiksliai. Jūs būsite maloniai nustebinti tuo, kad jaukas metimo metu iš raketos beveik neišbyra ir jis visas pasiekia jaukinimo tašką. Plius prie visa to jaukas neprilimpa prie raketos sienelių, todėl nereikia ilgai ir varginančia tampyti raketos laukiant, kol pašaras išbyrės.

Be tradicinių jauko gabenimo būdų į žūklės tašką yra ir mažiau žinomų, bet kartais nemažiau efektyvių. Naudojant specialius jauko klijus iš granulių galima suformuoti sunkius rutulius spodininmui.

Iki šiol aš kalbėjau apie granules kaip apie jauką, bet reikia nepamiršti, kad jas galima tvirtinti ir ant kabliuko ir kartais tai labai efektyvus masalas.

GRANULĖ KAIP MASALAS ANT PLAUKO

Nepaslaptis, kad granulės yra puikus masalas ant plauko. Jei protingai sudėlioti žūklės taktiką, tai remiantis kriterijumi jaukas- masalas galima pasiekti labai ir labai gerų rezultatų. Aš rekomenduočiau kaip galima dažniau masalo vietoje naudoti tai, kuo šeriate.

Amžinas klausimas: kaip teisingai tvirtinti granulę naudojant ją masalui- išilgai ar skersai? Aš žinau, kad daugelis karpininkų gaudo ir taip ir taip. Paprastai granulė tvirtinamas skersai tada, kai žuvis masalą ryją godžiai, kai kibimas būna labai aktyvus, o tai pat, kai naudojamos nedidelio diametro granulės. Tačiau mes dažniausiai susiduriame su situacija, kada žuvis labiau atsargi ir ne taip išsiblaškiusi nei mums norėtųsi. Tais atvejais aš rekomenduočiau tvirtinti granulę išilgai, bet čia kai kurie niuansai, kuriuos reikia žinoti. Yra granulių su skylutėmis, bet dažniausiai gręžti tenka pačiam. Čia be gero instrumento neapsieisime, bet ir tai dar ne svarbiausia. Svarbiausia: tam, kad granulė kuo ilgiau neištirptų ir nesubyrėtų (nes pragręžus į jos vidų papuls vanduo), skylutes reikia užspausti silikoniniais „stopikais“. Prie visa to granules galima pamirkinti aliejinio pagrindo dipe. Tai irgi pratęs granulės „gyvybingumą“ vandenyje.

Pabaigai dar kartą norėčiau pažymėti, kad apie granules galima kalbėti be galo, kaip ir apie pačią karpių žūklę. Ir jei karpininkas išmoks GALVOTI iki, per ir po žūklės, tai granulė tikrai taps „stebuklinga“.

Pagal užsienio spaudą parengė: Generolas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.