Olegas Ružickis
Karpininkų asociacijos narys
ANTRĄ KARTĄ Į PASAULIO ČEMPIONATĄ
Po pasaulio čempionato Anglijoje, nusprendžiau, jog būtinai dalyvausiu ir šių metų atrankos varžybose ir bandysiu vėl patekti į rinktinę. Labai jau norėjosi pabuvoti Italijoje, kur ir vyks 2011 m. pasaulio karpių gaudymo čempionatas. Užduotis buvo ne iš lengvųjų – neturėjau porininko. Na, ir dalyviai, kaip kalbėjo, žada susirinkti ne iš silpnųjų.
Dalyvauti atrankos etapose pasiūliau Zbignevui, kuris iškart sutiko. Viena problema išspręsta. Beliko tik patekti į finalą.
Kadangi rėmėjų mes neradome (niekas nepasitikėjo mumis), tai komandą pavadinome trumpai – Ružik & Zbynia (pagal mūsų nic’us forume).
Pirmas atrankos etapas turėjo vykti Vytauto Galvono tvenkiniuose, Vilniaus rajone, Kalvelių kaime, Margėjų (Margių) tvenkinių teritorijoje gegužės 13-15 dienomis. Aišku aš susiruošiau į bandomąją žuklę. Be manęs ten dar buvo keturių komandų atstovai. Bandymas praėjo produktyviai. Aš supratau, jog žuvies tvenkiny yra daug ir ji alkana. Tačiau, jei bandyti ją presinguoti, ji atsitrauks į priešingą krantą. Varžybose buvo galima naudotis Spombom, todėl buvo lengva šerti ir toli mesti. Žuvų šerimo programa buvo sudaryta iš kukurūzų (Zbignevas labai gerai ją ruošia). Kombikormą, sojos ir kukurūzų mišinį, kviečius ir kanapes mes įsigijome iš Deepex.
Aš pasiūliau tokią taktiką – šerti daug ir dažnai, jei nėra kibimų, tada dažniau permesti. O pagrindinį šerimą daryti vakare, prieš draudimą naudoti raketas ir spombas. Zbignevas sutiko su mano pasiūlyta strategija ir taktika. Masalui naudoti mes nusprendėme dirbtinius kukurūzus, kurių aš turėjau keletą kvapų. Varžybų metu, mūsų parengta strategija ir taktika pasitvirtino 100 %.
Varžybos pasidėjo 10 valanda, jau po 30 sekundžių visos mūsų meškerės užmestos. Zbignevas užmeta link kito kranto (130-140 m. atstumu), o aš 80-90 m. atstumu. Praėjus 5 minutėms nuo pradžios komanda ,,Romada“ turi jau 3 karpius, o mes, dėja, dar nieko. Spombo pagalba įmetam šiek tiek pašaro. Visos komandos jau gaudo, o mes dar sėdim tuščiai. Jaučiame įtampą. Pirmas mūsų kibimas – po 50 minučių nuo varžybų pradžios. Pagaliau ir mes turime pirmą karpį. Valio, pajudėjome! Kibimai seka vienas po kito. Tarp jų spėjame tik paruošti atsargines meškerės ir įmesti šiek tiek pašaro (ir tai ne visada). 16 valandą mes jau turime 15 karpių ir pirmą vietą. Viskas gerai, išskyrus kelias akimirkas, kai kiekvieną dieną nuo 12 iki 13 valandos būdavo vos po kelis kibimus. Mistika! Vakariniame svėrime mes turime dar 8 ar 9 karpius. Mes užtikrintai pirmaujame. Nuotaika gera, mūsų strategija ir taktika pasitvirtina. Naktis praėjo ramiai, buvo keletas kibimų, o rytiniame sverime komanda STUDENTO KOMA turėjo 15 karpių, mes tik 5, o ir karpiai mūsų žymiai mažesni. Mes nepradedam, kol neleidžia šerti. Nuo 9 ryto mes vėl sparčiai gaudom, bet ir priešininkai nesnaudžia. Atitrūkti kol kas nepavyksta. Visos komandos, išskirus STUDENTO KOMĄ, mums jau ne konkurentai. STUDENTO KOMO yra mano praeitų metų pasaulio čempionato porinikas. Mes dažniausiai gaudom dieną, o priešininkai – naktį. Vakare gausiai šerdavom, mėtydami viena linija, tarsi nukirsdami priešus nuo pagrindinio vandens ploto. Tai padėjo mums palikti priešininkus be rytinio kibimo. Tačiau naktimis mes nieko negalėjom padaryti. Po nakties priešininkai turėjo 5 karpius, mes tik 3. Atsiliekame 12 kg. Ryte mūsų taktika eilinį kartą pasitvirtino – 5 mūsų karpiai prieš 1 priešininkų. Nuo 12 valandos vėl prasideda mistika – ištraukėm tik vieną žuvį (mūsų laimei priešininkai irgi). Žuvų skirtumas tarp mūsų ir STUDENTO KOMOS vos keletas karpių. Deja, ne mūsų naudai!
Gaila, kad nesugebėjome užimti pirmos vietos, tačiau minimalią programą (patekti į 6-ką) įvykdėme, ir netgi su kaupu.
Šiek tiek mūsų statistikos – maždaug 100 kibimų, 66 karpius pavyko ištraukti, žuvies vidurkis – 2,9 kg., ir didžiausias karpis – 5,350 kg. Sunaudojome 45 kg. pašaro.
Laukite tęsinio!