Paliūtis- Gaxaxy carp atrankos į pasaulio čempionatą ataskaita


 

Darius Surgautas

Paliūtis- Galaxy Carp

 

Atrankos į pasaulio čempionatą I etapo ataskaita

Komanda Paliūtis-Galaxy carp susiformavo šiemet, tikslingai dalyvauti atrankoje į pasaulio čempionatą Italijoje. Iki šių varžybų abu komandos nariai Darius ir Vilmantas nebuvo kartu žvejoję, nekalbant jau apie varžybas. Nemanau, kad tai išskirtinis atvejis, nes šiemet atrankoje dalyvauja tik keletas komandų, kurios gali didžiuotis savo narių stabilumu – jie nesikeitė jau keletą metų.
Ruoštis varžyboms pradėjome iš anksto, aptarėme savo pirminius veiksmus, aptarėme jaukinimo programą, techninį pasirengimą ir kaip sakant ,,v piriot za ordienami“))).
Prieš varžybas buvau du kartus pažvejoti V. Galvono tvenkiniuose. Pirmą kartą teko žvejoti pirmame tvenkinyje kartu su kitais penkiais žvejais, specialiai imitavome varžybines sąlygas, presingą. Tos žūklės patirtis buvo ypač vertinga. Antra žūklė, kartu su Vilmantu nepavyko – buvo labai šalta ir sulaukėme tik keleto kibimų, todėl jokių išvadų nepadarėme.
I etapo savaitės orai nuteikė optimistiškai. Ypač buvo šiltas ketvirtadienis, pirmos varžybų dienos išvakarės. Su komandos ,,Žaibas“ (gražus pavadinimas) nariu Audrium apėjom tvenkinius, žuvis judėjo aktyviai, nuo gyvenamojo namo terasos karpiai duoną valgė vos ne iš rankų. Tuo metu maniau, kad seklūs sektoriai turėtų būti sėkmingi, nes saulėtom dienom karpiai mėgsta pasišildyti. 11-tas sektorius toks ir yra – gylis iki 1.20 m.
Burtai lėmė, kad mūsų komanda gavo 11-tą sektorių, kurio zonoje vakar maitinome karpius)). Saulėtas penktadienio rytas mūsų komandai padovanojo tris karpius per pusantros valandos. Tai ne rekordas, nes komanda ,,Romada“ žuvį pagavo berods pirmąją varžybų minutę. Pokštininkai))).
Nuo 12-tos valandos žuvų aktyvumas mūsų sektoriuje baigėsi. Manau tai lėmė vėstantis oras, po poros valandų oras visai subjuro ir visos mūsų pastangos suvilioti daugiau karpių nuėjo perniek. Kiti žvejai, kurie žvejojo gilesnėse vandens telkinio vietose, žuvį traukė stabiliai.
Rankų nenuleidome ir visą dieną stengėmės suvilioti bent tą praeinantį pro sėklių karpį, jei tokių buvo žinoma)). Vienas- kitas kibimas signalizavo, kad karpių bandos mūsų sėkliuje nėra ir visa viltis lieka tik nakčiai.
Sužinojome orų prognozę – ji nedžiugino – šeštadienį šilumos nesulauksime, laukiamas stiprus vėjas. Sinoptikai neapgavo, ir mums tai ne į naudą. Patikėkite, dar taip per pirmąją varžybų dieną nebuvau pavargęs, stuburo išvaržos daro savo darbą – nugara pavargsta taip, kad net sėdėt negali – esi priverstas prigulti.
Pirmąją naktį sugavome tris karpius. Visus savarankiškai į maišus ,,supakavo“ Vilmantas. Ryte buvo keletas ,,shodų“. Atsirinkome, kad dienos metu tylintis žuvies-ananaso kvapo boiliukas naktį ,,sudirba“. Šį kvapą bandėme ir toliau, pakankamai sėkmingai.
Šeštadienio diena nieko gero mums nelinkėjo. Stiprus šoninis vėjas neleido užmesti masalų. Kaip žinia mums sektoriuje trukdė ne tik du vėliavų stulpai, bet ir gyvenamojo namo terasos poliai, už jos esantis lieptelis, bei dešinėje sektoriaus pusėje esančio namelio ant vandens pagrindas. Kas žvejojo – žino, karpiai tvenkiniuose įspūdingai stiprūs. Nepriklausomai nuo traukimo griežtumo jie vistiek sugeba išdarinėti visokiausių piruetų, vienas betraukian net ore salto padarė, fantastika, tikri liesi galiūnai. Dėl minėtų kliūčių žūklė iš tolimosios distancijos didžiąją varžybų dalį buvo neįmanoma. Žuvį stengėmės vilioti jaukais. Pagrinde naudojome ,,Deepex“ peletes vanilės kvapo, ,,Deepex“ ruoštus gatavus kukurūzus vanilės kvapo bei ,,Renmar“ boilius.
Manau mūsų jaukas naudos davė, nes tokioj artimoj distancijoj negaudė nė viena komanda, visi karpį gaudė iš priešingo kranto, o mums reikėjo karpį atsivilioti arba bent kiek užlaikyti praplaukiantį, šaltom dienom manau netgi ,,pasiklydusį“. Po varžybų manau ne vienas stebėjo priešingame krante buvusią karpių koncentraciją, jų buvo tiršta. Nemanau, kad jie varžybų metu noriai plaukė į tvenkinių vidurį arba net iki mūsų kranto, varžybų presingas veikia netgi kablių negavusius karpius.
Per šeštadienio pirmąją dienos pusę neturėjome nė vieno kibimo, tačiau praradome aibę sistemėlių ant kairėje sektoriaus pusėje (priešvėjinėje) augusių beržų. Vėjas valus užmesdavo metant net iš pavėjinės pusės, apie ilgąją distanciją nebuvo nė kalbos. Šeštadienio vakare pavyko suvilioti keletą žuvų. Pradžiugino tai, kad vienas karpis tuštinosi mūsų jauku. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Vilmantas pasiautėjo trumpai – tik du karpiukai. Visi iš prie pat pakrantės, iš vidutinio nuotolio.
Sekmadienio rytas pradžiugino geresniu oru ir mūsų sektorius ,,atgijo“. Vėl bėgiojome ir skubėjome, vėl kibimas sekė kibimą. Prasidėjo ,,shodai“. Priežasčių nenagrinėjome, trūko laiko – varžybų finišas už dviejų valandų. Įdomu, kad vienas karpis sugebėjo paimti dviejų meškerių masalus, foto pas Jurgį telefone, gal paviešins.
Manau mūsų komandos reakcija į pasikeitusias oro sąlygas, žūklės būdo radikalus pakeitimas, lėme tai, kad turnyrinėj lentelėj pakilome per vieną poziciją.
Varžybos buvo puikios. Komandų pasiruošimas – stebėtinas ne tik iš techninės, bet ir iš estetinės pusės – daugelis komandų su vienodomis aprangomis, džiaugsmingais veidais ir gera nuotaika. Džiugu, kai aplink tave smagiai nusiteikę žmonės, gera nuotaika užkrečia.
Malonu buvo ir vėl su visais pasimatyti, smagu ir tuo pačiu sunku buvo dalyvauti naujo formato varžybose. Linkiu visiems papulti į tokį ,,malūną“, parungtyniauti su tikrai stipriais tiek fiziškai tiek morališkai žvejais, parodyti save ir pamatyti kitus.

Lai laimi stipriausi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.