Lietuvos meškeriotojai – už naudingą visiems Lietuvos piliečiams vidaus vandenų išteklių naudojimą

Lietuvos meškeriotojai – už naudingą visiems Lietuvos piliečiams vidaus vandenų išteklių naudojimą 2013m.gruodžio mėn. 4d.

LR Seimui teikiamos Žuvininkystės įstatymo pataisos kuriomis žvejybos kvotų skirstymas ir verslinės žvejybos limitų nustatymo funkcijas norima perduoti Žemės ūkio ministerijai. Netrukus Seime vyks balsavimas dėl šių pataisų. Pataisų atsiradimą išskirtinai įtakoja verslinės žūklės atstovai ir , neatmestina, kai kurių Seimo narių bei verslo grupuočių noras pasišildytiu rankas ES paramos pinigais bei paskanauti prie to dovanotu rūkytu unguriu ar karšiu. Šiuo atveju visiškai užmirštama, kad meškeriotojai pirkdami leidimus mėgėjiškai žūklei vien šiais metais išleido 5,1 milijono litų. Atkuriant verslinės žvejybos sunaikintus Kauno marių žuvų išteklius, šiais metais į Kauno marias Aplinkos ministerija už žvejų mėgėjų žuvų išteklių atkūrimui skirtas lėšas įsigijo ir suleido 2 tonas arba 10,3 tūkst. vnt. lydekų jauniklių, 1,2 t arba 60 tūkst. vnt. sterkų, 1,2 t arba 13.5 tūkst vnt. šamų, 1 t amūrų ir plačiakakčių ir 0,5 t lynų. Kitais metai už meškeriotojų suneštas lėšas bus įžuvinta daugybė kitų vandens telkinių, skiriant tam apie 2,5 mln litų. Šiame sektoriuje dirba daugiau nei 700 darbuotojų, įmonių apyvarta 2012 metais  siekė 187 milijonus litų ir įmonės sumokėjo 48 milijonus mokesčių. Meškeriotojų reikmenis gamina 9 įmonės, importuoja 36, veikia apie 200 mažmeninių parduotuvių Papildomai meškeriotojai išleidžia transportui, paslaugoms, kaimo turizmo sodybų nuomai. Meškeriotojams kiekvieną savaitę kuriamos trys televizijos laidos, leidžiami keturi specializuoti žurnalai. Tuo tarpu Lietuvos vidaus vandenyse (be Kuršių marių) žvejoję verslininkai per 2012 metus gavo 411 tūkstančių litų pajamų, sumokėjo 8 tūkstančius mokesčių. Negana to – valstybė juos dar parėmė leisdama įšsigyti kuro be akcizo mokesčių. Štai kodėl apie 200 tūkstančių Lietuvo meškeriotojų siekia apginti savo teises į kokybišką laisvalaikį. Žemės ūkio ministerija neslepia, kad priėmus Žuvininkystės įstatymo pataisas, į Kauno marias bei didžiuosius ežerus sugrįš verslininkų tinklai.Kodėl keletui gerai organizuotų verslininkų bus leista išgaudyti žuvis, kurias Aplinkos ministerija įveisė už meškeriotojų žuvų išteklių atkūrimui skirtas lėšas? Kodėl reikia sužlugdyti šimtus milijonų litų generuojantį meškeriotojų sektorių ir atiduoti Lietuvos vidaus vandenis keletui žvejų verslininkų,  kurie tinklais išgaudys Lietuvos žuvų išteklius ir sumokės už tai niekingus 8 tūkstančius litų mokesčių per metus ir kuriems pastoviai reikės valstybės paramos? Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme nustatyta, kad Aplinkos ministerija nustato saugomų rūšių naudojimo tvarką, todėl perdavus Žemės ūkio ministerijai verslinės žvejybos reglamentavimą, funkcijų pasiskirstymas tarp ministerijų pasidarytų labai neaiškus ir komplikuotas – kuri  iš ministerijų nustatytų saugomų ir Raudonosios knygos (nėgių, ungurių, lašišų, perpelių, salačių, vijūnų skersnukių) ir kitų globojamų žuvų rūšių limitus ir žvejybos bei apsaugos tvarką? Perdavus žvejybos limitų nustatymo ir kitas žvejybos reglamentavimo funkcijas Žemės ūkio ministerijai Aplinkos ministerija netektų pagrindinių priemonių šiems įpareigojimams vykdyti. Verslinės žvejybos vidaus vandenyse reglamentavimo funkcijų perdavimas Žemės ūkio ministerijai pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, padidintų socialinę įtampą tarp žvejų mėgėjų ir žvejų verslininkų, priešpriešą tarp ministerijų dėl verslinės žvejybos poveikio saugomoms žuvų, paukščių, vandens žinduolių rūšims, jų buveinėms ir Natura 2000 teritorijoms. Manytume, kad žuvininkystės įstatyme galėtų būti įtvirtintos Aplinkos Ministro įsakymų nuostatos ribojančios verslinę žūklę vidaus vandenyse. Jau senai aišku, kad verslinė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje iki 300 m nuo jūros kranto linijos ir 3 km spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų galų turėtų būti draudžiama, kadangi Baltijos jūros priekrantė turi išskirtinę reikšmę. Čia yra jūrinių ir praeivių žuvų rūšių jauniklių atsiganymo akvatorija, otų, plekšnių ir daugelio kitų žuvų rūšių nerštavietės, į Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos saugomų rūšių sąrašus įrašytų žuvų ir paukščių migracijos, sankaupų vieta.

Meškeriotojų sąjungos steigiamoji grupe

Ugnius Leimontas.Žūklės museline meškere klubo „Flyfishing.lt“ prezidentas

Vytautas Čepukas. Povandenininės žūklės klubų atstovas

Andrius Navalinskas. Portalo “Kitam krante” atstovas.

Saulius Mikalauskas. Asociacijos žvejų klubo „Žvejo tribūna“ atstovas

Narutis Dzimidas. Lietuvos sportinės žvejybos federacijos prezidentas

Tomas Būdas. Lietuvos karpininkų asociacijos prezidentas

Vaidas Minkevičius. Klubo„Vienam gale kablys“ atstovas

Vladimir Adelšin. Žūklės klubo „Merkys“ prezidentas

Rimas Ramonas .Klubo „RR Fishing team“ atstovas.

Kęstutis Pivoriūnas. Klubo „Žvejys.LT“ atstovas

Modestas Mataitis. Klaipėdos muselinės žūklės klubo „Verpetas“ atstovas.

Kęstutis Gelumbauskas. Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos „Smiltelė“ valdybos pirmininkas.

Gediminas Šaučiuvienas. UAB Triturus/Angler’s zone direktorius.

Saulius Vigraitis. UAB „Kotas“ direktorius

Rasa Miškinienė . Rapala-VMC Baltijos šalių finansų direktorė

Audrius Jakštas. UAB „Aisės gidai“ direktorius

Antanas Kontautas. Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto prodekanas

Tomas Virbickas. Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vadovas

Romualdas Žilinskas. Žurnalo “Žūklė“ vyr. redaktorius

Rolandas Kažimėkas, Žurnalo „Žvejys ir Žuvis“ redaktorius

Dalius Rakutis. Žurnalo „ŽvejOK“ redaktorius

Audrius Blinstrubas. Žurnalo „Meškeriotojas“ vyr. redaktorius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.