Kibimas tam tikrais intervalais

KARPIO KIBIMAS TAM TIKRAIS LAIKO INTERVALAIS

Jeigu Jūs pabandytumėte stabtelti minutę kitą ir paanalizuotumėte savo praeitą, užpraeitą bei dar vėlesnes žūkles, Jūs galbūt net nustebtumėte savo rezultatais.

 

Prisiminkite, kaip dažnai atvykus Jums į žūklę staiga norisi užkasti. Ir šie „rijimo“ priepuoliai gali būti tiek 10 val. ryto, tiek 22 val. Ir kaip dažniausiai būna, užtenka tik prisėsti, ant duonos riekės užsitepti truputį sviesto, pasipjaustyti svogūno ir jau bepjaustant lašinuko gabaliuką išgirstame pyyyyyyp. Ir metus viską Jūs bėgate pakirsti žuvį.

Taigi, mūsų noras užkimšti savo skrandį maistu paaiškinamas labai paprastai- gaivus oras, šiek tiek įdėto darbo šeriant karpius spodu, palapinės pastatymas ir stovyklavietės įsikūrimas. Su karpiu viskas kur kas sudėtingiau. Taigi, reikia įvertinti telkinio tipą, kuriame karpiai gyvena, vandens temperatūrą, yra ar ne jame srovė, koks vėjo stiprumas ir greitis ir dar daug kitų faktorių.

Telkinys, kuriame aš žūklauju yra gana didelis (160- 165 km2). Gyliai prie pat kranto labai skirtingi įvairiose telkinio vietose. Krantas, kaip ir telkinio dugnas gali būti įvairus- akmenys, smėlis, kartais galima aptikti ir molio bei negilaus dumblo. Dugno reljefas įvairus- tai aiškiai išreikšti gylių perkritimai, susidarę natūralios erozijos metu. Karpiui maisto čia yra įvairaus- tai ir iš laukų vėjo atpučiamų grūdinių kultūrų dalelės, ir po vandeniu esančios dreisenos bei midijos bei kt. Taip pat reikia pastebėti, jog šiame telkinyje labai stiprios srovės, kurios gali tai sustiprėti tai susilpnėti vienos paros bėgyje, ir kurias įtakoja vėjo kryptis bei slėgio skirtumai.

Na o dabar, kada jūs jau daug maž įsivaizduojate kokiame aš telkinyje žvejoju, grįžkime prie karpio maitinimosi. Vieni iš kart sakys- karpis visada juda prieš srovę, kiti gi atvirkščiai- tvirtins, jog pasroviui. Bet ir vieni ir kiti bus teisūs tam tikru momentu. Taip, mes galime ir sugebame aptikti kur yra karpis, galime nuspėti kur yra jo migravimo keliai, mes daug maž žinome kur karpiai neršia ir lieka ten kurį tai laiką netoliese. Mes taip pat esame įsitikinę savo šėrimo strategijos teisingumu, puikiai parinktu masalu ant plauko ir mūsų sistemėlės kibumu. Bet iškyla klausimas, į kurį atsakyti nėra taip jau lengva- o kada gi sulauksime kibimo: ankstyvą rytą? Po piet? O gal būt naktį?

Atsakyti į juos be tam tikrų žinių, žūklės vietos analizės  nelengva, ypač tada, kai mes įnikę į gilius pamastymus išgirstame „pyyyyyyyp“ ir strimgalviais lekiame traukti žuvies.

Ir štai viskas jau praeityje- karpis nufotografuotas ir paleistas į savo gimtuosius plotus, mes nervingai užsirūkome ir dirstelime į laikrodį- dar tik dešimta ryto…

Pyyyyyyp, vėl pasigirsta čaižus garsas, atsklidęs iš juodos dėžutės. Šį kart jau pas porininką. Velnias, net parūkyt neleidžia … Ir taip būna iš tiesų. Graibštas… Matas… Foto sesija… ir į gimtąją stichiją.

Kiek valandų? O, net vienuolikos nėra. Gerai, labai gerai, bet jei ir toliau taip… Ir staga vėl kibimas, ir vėl viskas iš naujo.

Be staiga viskas nutyla- signalizatoriai tyli, svingai nesikilnoja. Kas atsitiko? Pats laikas pasirausti senuose užrašuose.

Taip, kada mes buvome šioje vietoje pernai? Liepa, rugpjūtis… Aha, štai, radau. Ką gi, taip ir yra- kibimo laikas kaip ir sutampa- 8, 9, 10 netgi 11 val. buvo kibimas. Žiūrim toliau.. Paskui kibti nustojo. Po 14 val. istorija kartojasi kaip ir pernai metais.

Ką gi, skaitome dienoraštį toliau. Panašu į tai, jog už 3- 4 valandėlių turėtumėm sulaukti naujos kibimo bangos. Mūsų spėliojimai pasitvirtino ir štai mes vėl prie stovų su meškerėmis ir graibštais rankose. Kas gi atsitiko?

Turėdami žinių apie karpio įpročius ir maistinę bazę, turėdami supratimo apie jo virškinimo sistemą o taip pat prieš tai buvusių žūklių praktiką kaip vieną iš versijų galima teigti, jog esant tokiam ciklui ir kitoms, palankiai susiklosčiusioms aplinkybėms mes pataikėme ant karpio migravimo tako, ir karpių bandos, laikydamasis tam tikro atstumo viena nuo kitos, plaukioja juo.

Taip pat galima ir kitas variantas- tai karpio virškinimo sistema, reikiamas deguonies kiekis šioje žūklės vietoje, kuris įtakojo žuvies virškinimą. Žuvis atplaukė, per trumpą laiką pasisotino ir nuplaukė.

Tiesa, visai pamiršau pasakyti, kad pučia stiprus ir šaltas pietvakarių vėjas, gylis apie 7 metrus. Galbūt būtent jis dabar yra mūsų nekibos kaltininkas. Vandens masės išblaško pašaro dėmę ant dugno ir karpis ilgesniam laikui neužsilaiko šėrimvietėje, o kartu su pašaru juda srovės nešama kryptimi, t.y. kol pašaras mūsų sektoriuje, tol ir karpis yra, o kai tik pasikeičia aplinkybės- karpis dingsta. Ir taip iki kito pašėrimo.

Stop, stop. Sėdėdamas ir laukdamas eilinio kibimo aš vartau savo užrašus ir pamenu visai kitokią žūklę- priešingame telkinio ir visiškai kitokio dugno krante. Ten didelis smėlėtas seklius (apie 100 metrų) kur labai daug smulkių kriauklių ir maži gyliai (iki 2 metrų).

Po kelėtos lietingų savaičių stojo labai ramus oras. Nebuvo net menkiausios užuominos apie karpį- nei šuolių, nei judesio vandens paviršiuje. Pirmosios bangelės ir šioks toks judėjimas prasidėjo tada, kai saulė jau leidosi ir slėpėsi už medžių viršūnių. Tą naktį mes sugavome labai daug karpių, bet kibimas baigėsi iškart, vos tik saulė pradėjo kilti. Karpis kibo tąnakt kas 30- 40 minučių. Sekančią naktį buvo taip pat.

Reikalas tame, kad rinkdamasis žūklavietę aš vertinau gamtos sąlygas, o būtent- po šalto ir ilgo lietaus staiga pradėjęs šilti oras. Ir visa tai buvo pavasariop, o kaip žinia sėkliuje vanduo  pavasarį įkaista greičiau. Pakrantės krūmai buvo apsemti, ir buvo galima įtarti, kad karpis čia apsilankys ieškodamas vietos nerštui. Taip ir atsitiko! Toks karpio elgesys ir toks kibimų dažnumas gali būti paaiškinami kriauklių judėjime ir jų prasiskleidime sutemus,bei jų  buvime karpių „ganyklose“.

Kodėl karpis tokias vietas lanko išimtinai tik naktį? Manau, kad aš labai lengvai galiu atsakyti į šį klausimą- čia labai negilu, čia atvažiuoja daug žvejų ir čia dienomis daug triukšmo ir judesio. Visa tai gali nesunkiai išgąsdinti karpį.

… Mes vėl skaitome užrašus ir tiesiame paraleles.

Šį kart žūklės vietą pasirinkome ant akmenuoto iškišulio, kuri kaip žinai visada sumažina srovę. Už jo kaupsis didelis maisto kiekis, ir tikėtina, jog kibimų galima sulaukti bet kuriuo paros metu.

Taigi sėdėdami ant kranto mes peržvelgėme tris kaip ir skirtingus variantus su skirtingu kibimų dažnumu. Tačiau jei atidžiai pažiūrėti į kibimo laikus ir neimti domėn, kuriuo paros metu jie vyko, tai galima matyti, jog jie vyko vienodu, griežtai apibrėžtu laiko intervalu. O tai pat dar nemažiau įdomi detalė apie kurią aš jau rašiau- karpio ir mūsų norai užkandžiauti tam tikru laiku dažnai sutampa!!!

Pasibaigus paskutinėm mūsų varžybos, mes sudarėme kibimo intensyvumo grafiką, analizuodami paskutiniu trejus metus ir pastebėjome, jog pikų ir kritimų a,plitudės sutampa beveik 100%. Ir nesvarbu netgi tai, kad per paskutinius tris metus varžybos vyko tai mėnesio pradžioje, tai to pačio mėnesio pabaigoje ar net sekančiojo pradžioje. Vaizdas nuo to nei kiek nesikeitė. Praktiškai pagal mūsų stebėjimus laikas nuo 17 val. iki 5  val. ryto yra „mirtinas“. Atskiri, pavieniai kibimai vaizdo nekeičia. Nuo 9.00 iki 11.00 irgi kritimas. Paskui kibimas suintensyvėja ir vėl krenta. Jei gerai įsižiūrėti- praktiškai kibimas kartojasi kas 2 valandos- kimba, paskui dvi valandos tyla ir vėl kimba.

Žinoma, šis kibimo intensyvumo grafikas tik iš vieno vandens telkinio vienos vietos, kitoje vietoje jis kardinaliai gali skirtis, tačiai manau, kad jie vyks pagal griežtai apibrėžtą grafiką.

Aš nemanau, jog šiandien kažkas ryšis tiksliai įvertinti, kaip veikia karpio „biologinis laikrodis“. Specialistų įtikinėjimai, kad karpis maitinasi vien tik šviesiuoju paros metu nelabai atitinka tikrovės. Kaip jau mes pastebėjome, viename ir tame pačiame telkinyje kibimas prasidėdavo vos tik saulė nusileisdavo ir baigdavosi vos tik pirmieji saulės spinduliai paliesdavo medžių viršūnes, o kitur- taip pat tiksliai, tik atvirkščiai.

Šiame trumpame straipsnelyje mes pabandėme paanalizuoti kibimo laiko ir dažnumo priklausomumą nuo telkinio gylio, vėjo stiprumo, vandens ir oro temperatūros bei kitų faktorių. Taigi, jei jūs žūklėje turite pakankamai laiko- sudarinėkite dienoraštį: kur jūs pagavote žuvį, kokiomis sąlygomis, ir kokiu konkrečiu laiku. Iš šių užrašų gali susiformuoti strategija ir taktika, kurios labai palengvins jums žūklę ateityje.

Pagal užsienio spaudą parengė: Generolas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.