Karpiniai metai pagal Leon Hoogendijk

Straipsnio autorius didžiąją savo, kaip karpininko, karjeros dalį praleido žvejodamas Prancūzijos ir Olandijos vandens telkiniuose, todėl metų skirstymas nėra visiškai atitinkantis Lietuvos sąlygas, tačiau nepaisant to, manau, kad su minimaliomis korekcijomis tai bus iš ties naudinga informacija artėjant karpiniam sezonui.

Kokį laikotarpį reikėtų imti kaip atskaitos tašką kalbant apie karpinius metus? Manau logiškiausias būtų periodas, kai karpiai yra pasyviausioje būklėje, t.y. šaltasis metų periodas. Kaip reikėtų skirstyti karpinius metus? Vieningo atsakymo nėra. Labai didelį vaidmenį čia vaidina geografinė padėtis, nes šiauriniuose regionuose vasara trumpesnė ir ne tokia karšta, o pietiniuose regionuose žiema yra daug trumpesnė ir sąlyginai šilta. Tačiau pirmoje eilėje viskas priklauso nuo meteorologinių tendencijų, kurios gali keistis iš metų į metus gana drastiškai ir skirtingais metų periodais. Tai iš dalies paaiškina, kodėl vieni žvejybiniai metai būna geresni už kitus (ar atvirkščiai). Dažniausiai sezonų kaita arba ilgos pauzės neigiamai įtakoja karpių aktyvumą, tačiau kaip išimtis yra švelnus nusistovėjęs klimatas rudens pabaigoje.

Apsiribojant vienu pavyzdžiu paanalizuokime situaciją, kada po labai šalto pavasario užklumpa ankstyva ir karšta vasara. Tokioje situacijoje išsibalansuoja biologinis karpių-patelių, nešiojančių ikrus, laikrodis ir jų organizmas pradeda įsisavinti pernešiotus ikrus, o patinai dauginimosi instinkto pasėkoje išskiria pienius. Esant tokioms aplinkybėms patelės praranda apetitą, nes jų organizmui užtenka maistingųjų medžiagų iš jų pačių ikrų. Kai kurios rūšys taip gali elgtis net kelis mėnesius. Šiuo periodu patinai nejaučia patelių konkurencijos dėl maisto, todėl tai mums, kaip žvejams yra neigiamas dalykas, nes nesant konkurencijos patinai turi didesnę laisvę ir galimybes maitintis natūraliai randamu maistu, todėl vis rečiau domėsis mūsų pateikimais masalais. Patelės, virškindamos savo pačių ikrus, netrukdys patinams maitintis ir tuo pačiu neskatins jų aktyvumo. Kaip matome, turime reikalą su tokia situacija, kuri sugadins mums dalį žvejybinių metų.

Taigi, turėčiau pasakoti apie „karpinius metus“, todėl šiam tikslui už pagrindą imsime „normalius“ metus, kurių sezonų kaita yra be ryškių kataklizmų ar staigių pokyčių, stabili ir nuosekli.

SAUSIS – VASARIS – KOVAS

Šiauriniuose regionuose sausis ir už lango žiema. Karpis po storu ledu, prisispaudęs prie dugno (kartais visiškai užsikasęs į dumblą), nebūtinai dideliuose gyliuose, bet dažniausiai pakankamai giliai, kad būtų ten, kur vandens tankumas didžiausias ir kur aukščiausia vandens temperatūra (dažniausiai apie +4 ºС, tačiau seklesniuose ežeruose ir ypač ekstremalios žiemos sąlygomis gali būti ir žemesnė). Tokios būsenos karpiai dažniausiai laikose prie natūralių „slėptuvių“, tai gali būti nuvirtę medžiai ,šakos ar kiti kliuviniai, tačiau karpis niekada nebūna vietose, kuriose yra susikaupusios augmenijos „šiukšlės“ (pernykštė žolė, lapai), nes šiems irstant išsiskiriančios medžiagos tame rajone sukuria nuodinga aplinką. Tokiomis sąlygomis karpis yra „žiemos miego“ būsenoje ir savaitėmis gali nepajudėti, o išėjimai ieškoti ko nors valgomo yra be galo reti. Karpiai žiemoja grupėmis vienoje arba keliose „stotelėse“. Yra tokių rūšių, kurių karpiai žiemoje vieni, tačiau tai labai retai pasitaikantis reiškinys.

Pereikim prie vasario, kuris, jei oro sąlygos mūsų pusėje, gali būti visiškai priešingas sausiui. Iš kart po to, kai ledas pasitraukia nuo vandens paviršiaus, iš pietų pučiantis šiltas ir dažnai stiprus vėjas, kuris banguojantį vandenį labai greitai prisodrina deguonies, per kelias dienas gali padaryti stebuklus. Stiprus šiltas vėjas daro labai didelius pokyčius, nes tada vandens paviršius greitai šyla ir pradeda maišytis apatiniai ir viršutiniai vandens sluoksniai. Jei oro temperatūra bus labai žema, tai priedugnės sluoksniuose (ten kur temperatūra buvo vos +4 laipsniai) gali dar labiau atšalti, ir tada net tie karpiai kurie kartas nuo karto išplaukdavo ieškoti maisto, dabar bus dar mažiau aktyvūs. Tačiau, jei viskas klostosi „pagal planą“ ir vandens temperatūra pakyla virš 5 laipsnių karpiai gana greitai pereina į aktyvią fazę (čia vėl būtina žinoti karpių laikymosi vietas ir žvejoti kaip galima arčiau karpių žiemojimo vietų. Tokios žinios gali duoti nenuspėjamų rezultatų, kuriais jūs patys būsite nustebinti. Tačiau sėkmė priklauso dar nuo vieno labai svarbus faktorius, apie kurį aš pakalbėsiu sekančiame straipsnyje, pakentėkit). Šios puikiai žvejybai tinkančios sąlygos po kelių dienų pablogėja. Karpiai maitinasi (labai mažai ir tik trumpą laiką per parą), nes po ilgos žiemos juos kankina bado jausmas, tačiau ankstyvą pavasarį jie susiduria su virškinimo problemomis (priminsiu, būtini geram virškinimui fermentai nėra aktyvūs iki tol, kol temperatūra nepasiekia 10 laipsnių) ir todėl jie pasisotina labai greitai. Sekančių savaičių laikotarpyje sąlygos gali labai smarkiai keistis. Jei vidutinė oro temperatūra neviršija 6 laipsnių, karpiai bus gana neaktyvūs. Jei temperatūra po truputį kyla, karpiai maitinsis reguliariai (tačiau kaip ir ankščiau – nedaug) ir dažnai vienu ir tuo pačiu paros metu. Tokių maitinimosi periodų laikas priklauso nuo vandens telkinio ir skirtinguose ežeruose gali būti skirtingu laiku (vieni ežerai produktyvūs po pietų, o kai kurie anksti ryte ar vėlai vakare, todėl tam, kad išsiaiškinti tokių periodų laiką reikia praleisti ne vieną 24 valandų sesija ant kranto), tačiau aš neturiu mokslinio paaiškinimo nuo kokių konkrečių faktorių priklauso skirtingų ežerų karpių maitinimosi laikas.

Kovo mėnesį vis aukščiau kylanti saulė daro dar didesnę įtaką karpių biotopams. Dabar po pietų saulė pakyla pakankamai aukštai ir jos spinduliai į vandenį krenta statesniu kampu ir daug efektyviau šildo vandenį. Saulėtą vidurdienį, esant sąlyginai aukštai temperatūrai, karpiai pakyla maitintis, išeina į seklesnes ežero vietas, net tuose ežeruose, kur vėlesniu metų laiku karpių aktyvumas pasireiškia išskirtinai tik naktimis. Jei oro temperatūra aukšta ir vandens temperatūra pasiekia 10 laipsnių, tada karpiai pradeda daug daugiau judėt ir maitintis. Pati rezultatyviausia žūklė yra tada, kai yra nusistovėjęs debesuotas, tačiau pakankamai švelnus ir šiltas oras, palaipsniui kylanti vandens temperatūra. Sekliuose vandens telkiniuose didelis dienos ir nakties oro temperatūros skirtumas neigiamai veikia karpių aktyvumą, ypač naktimis pučiant vėjui, kuris labai greitai vėsina ežero vandenį (šis neigiamas poveikis jaučiamas ištisus metus, tačiau aktualiausias žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje). Jei vandens temperatūra naktimis nukrinta iki 6 ir mažiau laipsnių, tai verčia karpį pereiti i pasyvią būseną.

BALANDIS – GEGUŽĖ – BIRŽELIS

Kovo mėnuo gali būt ir labai geras, o tuo pačiu ir labai blogas laikas karpių žūklei. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie balandį, tačiau dėl šiek tiek kitokių priežasčių. Saulė pakyla vis aukščiau ir aukščiau, dėl ko darosi per karšta ir neįprasta tokiam metų laikui. Per savo žvejybinę karjerą mačiau ne vieną tokį balandį, kada foto juostelių teko išnaudoti labai mažai. Jei saulė vandens paviršių šildys labai greitai ir nebus vandens sluoksnius maišančio vėjo, karpis dažnai pasirinks šiltesnį vandens paviršiuje esantį sluoksnį (žuvis laikosi ties puse vandens arba vandens paviršiuje) ir jam nebus jokio noro leistis į ženkliai šaltesnį vandenį maitintis. Aš jau ne vieną kartą pastebėjau, kad tokiu metų laiku tiek labai aukšta, tiek labai žema vandens temperatūra nėra gerai rezultatyviai žūklei. Aš esu įsitikinęs, kad karpiai, kaip ir kiti gyvūnai, turi vidinį „kalendorių“ ir ryškus nuokrypis nuo esamam sezonui būdingų normų išbalansuoja vidinio „kalendoriaus“ pusiausvyrą ir neigiamai įtakoja karpio aktyvumą. Balandžio mėnesį pilnam karpių aktyvumui užtikrinti būtų idealus palaipsnis vandens temperatūros kilimas iki 14-15 ºС ir skirtingai nei ankstesniais mėnesiais maitinimosi fazės truks daug ilgiau, iki kelių valandų ar net ištisą dieną (arba naktį).

Ilgą laiką aš galvojau, kad dideliuose ežeruose ir upėse 14-15 ºС vandens temperatūra yra ta temperatūra, kuriai esant karpiai pradeda migruoti į neršto vietas, ir dėl tokio savo įsitikinimo labai dažnai klydau. Panašu į tai, jog vandens temperatūra nėra vienintelis faktorius sąlygojantis tokį karpių elgesį, o labai svarbų vaidmenį čia vaidina ir atmosferos slėgis. Retai kada tenka matyti karpių migraciją į neršto vietas dar iki prasidedant gegužei, o kai kuriuose ežeruose tenka laukti net iki birželio pradžios, ir vandens temperatūra nėra tas rodiklis kuris tai įtakoja, nors dažnai viršija 15 laipsnių. Migracija į nerštavietes, kaip ir pats nerštas prasideda spontaniškai.

Įsivaizduokim gegužės mėnesį, kada vandens temperatūra viršija 15 laipsnių (ir palaipsniui kyla), karpiai kupini meilės jausmų. Niekada nebus taip, kad visi karpiai bus tokioje būsenoje. Jei patinai nepriklausomai nuo jų amžiaus turi labai gerai sureguliuotą vidinį metinį hormoninį kalendorių, tai patelės (ypač senesnės) turi besikeičiantį hormoninį ikrų brandinimo ciklą, kuris gali trukti 2 ar 3 metus. Tai kad patinai pilni pienių jų apetitui įtakos nedaro, o va patelės (ikrų nešiotojos) didelio optimizmo nekelia. Tiesa, galima pastebėti, kad neršto metu, ir dar kelios savaitės po jo daugiausiai sugauname patinų. Aš manau, kad padėjusios ikrus patelės (labiau nusilpusios) yra daug labiau išrankios maistui ir ieško tokio maisto, kuris yra labiau subalansuotas ir auštos kokybės ir kuriuo besimaitinančios jos daug greičiau atgaus jėgas. Ir negalvoju, kad tai tušti žodžiai, nes ne kartą pastebėjau, kad naudojant labai aukštos kokybės masalą (prie kurio karpiai jau buvo pratinami kurį laiką) galima sugauti tikrai nemažai patelių iš karto po neršto. Kad ir kaip bebūtų, maitinimosi įpročiai neršto metu yra saviti ir pastebėjau, kad maži masalai neršto metu (ir iš kart po jo) yra daug efektyvesni (taip, aš žinau, tą galima sakyti ir apie visą sezoną, tačiau neršto metu tai ypač ryškiai pastebima).

Po neršto kai kurie karpiai labai dažnai sugrįžta į savo meilės linksmybių vietas ir su labai suprantamu tikslu: man ne kartą yra tekę stebėti, kaip karpiai su dideliu entuziazmu maitinasi neseniai padėtais savo gentainių ikrais (suprantama, juk tai yra labai turtingas maistas). Po to tiek uždaruose vandens telkiniuose tiek upėse, karpiai pradeda skaidytis į mažas grupeles ir išplaukia į kitas vietas (tuo pačiu karpiai-rezidentai grįžta į savo rezidavimo sektorius). Šios atgalinės migracijos metu karpiai visiškai dingsta nuo vandens paviršiaus ir nesimato jokių aktyvumo ženklų savaitę ar net dvi (ypač charakteringa gilesniems vandens telkiniams). Čia yra fakto konstatavimas, tačiau pasakyti tiksliai, kaip karpiai elgiasi šioje fazėje labai sunku. Bet kokiu atveju, turint pakankamai patirties įmanoma vienos – dviejų dienų tikslumu nuspėti kada karpiai grįžta į nuolatinius savo rezidavimo sektorius. Jei karpiai išneršė gegužės pradžioje, per kelias savaites atgavo savo jėgas, tai žūklė birželio mėnesį bus nuostabi, ypač jei oro temperatūra laikysis stabili. Pavėluoto neršto atveju, tokios prognozės bus mažiau tikslios. O tuo labiau, jei užklups karšta ir ankstyva vasara, birželio mėnuo gali būti labiau tylus, nei produktyvus.

LIEPA – RUGPJŪTIS

Ateina vasara, o su ja didelis karštis. Kaip žinia liepa ir rugpjūtis niekada nerodo stebuklų, mat esant karštam orui karpis būna ne ypatingai geros formos ir jo aktyvumas smarkai sumažėja. Jau ankstesniame straipsnyje buvo kalbėta apie termoklyną ir apie mažą deguonies koncentraciją šiltame vandenyje, o taip pat apie tokių sąlygų įtaką karpių elgesiui. Prie viso to pridėkite ir dar gausybę natūralaus maisto, su kuriuo labai sunku konkuruoti (ypač vandens augmenija turtinguose ežeruose) ir suprasite, kodėl šie du mėnesiai nedžiugina karpininkų. Gal geriau važiuot atostogaut ?

RUGSĖJIS – SPALIS

Rugsėjo mėnesį gyvenimas gerėja. Vandens temperatūra po truputį krenta, o tuo pačiu deguonies koncentracija vandenyje didėja. Karpiai prabunda po vasaros kaitrų kankinami alkio ir noro maitintis. Tai „riebalinimosi“ periodo pradžia. Rugsėjo ir spalio mėnesiais karpiai storėja, auginasi svorį, taip kaupdami organizme maistingąsias medžiagas kurių prireiks gūdžiais žiemos vakarais. Karpiams, kurie nepasiekė savo dydžio ribos, šiuo metu augs ir skeletas.

Šiek tiek nukrypsiu nuo temos. Platus žiedas matomas ant karpio žvynų reiškia ne karštą vasarą (kaip klaidingai yra manoma), tai yra augimo ženklas. Jei ruduo yra ilgas ir sąlyginai švelnus (t.y. ruduo prasideda anksti, o baigiasi vėlai) žuvies augimas bus labiau pastebimas ir savaime suprantama žiedas ant žvynų bus platesnis. Tokiu atveju, žvynų evoliucija bus atitinkama skeleto evoliucijai, ir atvirkščiai, jei karpis neauga į ilgį, tai ir žvynai ne evoliucionuoja, tačiau tai nereiškia, kad karpis nepriauga svorio, tiesiog, jis neauga į ilgį. Kai kurie karpiai, net ir pasiekę savo augimo ribas gali smarkai storėti. Kaip pavyzdį aš mačiau karpį, viename iš vietinių vandens telkinių, kuris per keletą metų nuo 18,5 kg paaugo iki 24 kg, tačiau nepailgėjo nei per centimetrą (tai buvo veidrodinis 97 cm ilgio karpis). Vienu žodžiu, šių žiedų atsiradimais ant karpio kūno rodo jo gyvenimo periodus, kada jis augo, tačiau visiškai nieko nesako apie jo amžių. Karpio augimo periodas tęsiasi nuo 12 iki 22 metų, o jų gyvenimo laikas gali tęstis nuo 18 iki 60 ir daugiau metų (priklausomai nuo gamtinių sąlygų, ekologinės situacijos telkinyje, o taip pat nuo rasės ir genties genealogijos – karališkasis karpis gyvena ilgiau už kitas rūšis)

Rugsėjo mėnuo yra bene geriausias mėnuo karpių žūklei upėse (spalis taip pat, jei nėra dažnų kritulių). Kaip tik dėl ilgų žūklės sesijų aš dažnai renkuosi savo atostogas rugsėjo ir spalio mėnesiais ir patikėkit, niekada dėl to nesigailėjau. Be kita ko, tai ypač geras periodas medžiojant rekordinę žuvį. Negana to, kad šiuo metų laiku karpis yra aktyviausioje maitinimosi fazėje, tačiau tuo pačiu jis jau yra sukaupęs daug papildomo svorio.

Jei rugsėjo mėnesį oro sąlygos dažniausiai yra stabilios, o tuo pačiu ir karpio aktyvumas reguliarus, tai spalio mėnesį iš metų į metus šios sąlygos gali smarkiai skirtis. Idealus būtų spalis su švelniomis oro temperatūromis ir pietinės krypties vėjais, kurie nuolat maišytų vandenį. Jei oro sąlygos kaip tik tokios, beveik visuose vandens telkiniuose žvejyba gali būti fantastiškai gera. Tačiau jei vandens temperatūra staigiai krinta, ir nusileidžia žemiau 11 laipsnių (o kaip aš jau minėjau, 10 laipsnių vandens temperatūra yra būtina, kad karpio virškinimo fermentai būtų aktyvūs), karpių maitinimosi aktyvumas ženkliai sumažėja. Mažuose uždaruose vandens telkiniuose tai neturi didelės įtakos pastoviose karpio buvimo vietose. Jie maitinasi vis rečiau ir rečiau, tačiau kaip ir anksčiau tose pačiose vietose. Dideliuose uždaruose ežeruose ir upėse, esant tokioms sąlygoms pastebima migracija į gilesnes vietas (kur vandens temperatūra stabilesnė (nereiškia, kad aukštesnė, tačiau mažesni temperatūros svyravimai)). Tačiau verta žinoti, kad didieji (patys didžiausi) karpiai rudenines maitinimosi vietas palieka paskutiniai (kibimai retesni, tačiau daugiau šansų pagauti tą didelį monstrą kurio taip laukėt). Kada vandens temperatūra nukrinta žemiau 10 laipsnių karpiai grįžta į savo žiemojimo vietas, kurios dažniausiai būna pastovios ir nesikeičia ilgus metus.

LAPKRITIS- GRUODIS

Lapkritis ir gruodis yra patys nestabiliausi mėnesiai. Vandens temperatūra gali keistis labai dažnai, tačiau dažniausiai svyruoja tarp 6-9 laipsnių. Sulig kiekvienu temperatūros pakilimu karpiai gali prisiversti maitintis, tačiau labai nedaug (labai nedaug), o sulig kiekvienu temperatūros sumažėjimu jie vėl puola į „komą“. Man yra pavykę sugauti tikrai įspūdingų egzempliorių nedideliuose vandens telkiniuose (kurių plotas neviršija 30 ha), kada po labai švelnaus (šiam metų laikui) periodo (pučiant pietų vėjui su trumpalaikiais lietumis) vandens temperatūra kartas nuo karto perkopdavo 10 laipsnių. Be to gaudžiau tose pačiose zonose, kur karpiai maitinosi rugsėjo ir spalio mėnesiais. Žieminės karpių žūklės sėkmė priklauso ne tik nuo tikslaus jų buvimo vietos žinojimo, tačiau ir nuo (net sakyčiau labiau) to, kaip karpis yra „pripratintas“ prie kažkokio konkretaus jauko, kuris jam kelia asociacijas su geru maistu

Leon Hoogendijk

Šaltinis: www.zvejokliai.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.