JO-MAJO TEAM 2010 metų pamąstymai

Nerijus Porvaneckis Audrius Lesinskas

2010 METŲ SEZONAS PAGAL

JO-MAJO

Galima butų sakyti, kad 2010- ųjų sezonas niekuo neypatingas ar neišsiskiriantis. Bet… Pamąsčius giliau jau taip nepasakysi. Nutiko keletas dalykėlių, kurie pakeitė visa mąstyseną apie karpių žūklę iš esmės. Nenoriu aš čia minėti skambių firmų pavadinimų ir garsių frazių- visi, kas sekė mano ir mano porininko žūklės nuotraukas supras apie ką aš čia …

Iš eilės praėjusių sezonų žūklių apibendrinimų susidariau tokią nuomonę: kad ir kokių firmų masalus ir pašarus naudočiau, žuvų kiekis žvejybos vietoje sumažėdavo po kelių žvejybų. O po 5- 7 žūklių žuvis iš vis retai beužklysdavo. Ar naudodavau pigiausius pašarus, ar brangiausias serijas, kartodavosi tas pats scenarijus- dvi, trys žūklės labai geros, tada maitinimosi aktyvumas silpnėja. Galop žuvis visai pasitraukia ir užklysta labai retai. Tokią nuomonę susidariau iš žūklių daugybėje telkinių. Aišku, tai nepasakysi apie komercinius telkinius, kur žuvų koncentracija labai didelė ir paprasčiausiai jos jaučia labai didelį maisto stygių. Buvo tokia mintis, kad “peršeriu“. Bet tai pats sau paneigiau po kelių žūklių pasinėręs šėrimo vietoje ir neradęs jokių pašaro likučių. Minčių buvo įvairiausių- pradedant nuo bobučių pasakų apie tai, jog paleistas karpis praneša kitiems savo gentainiams ir jie pasitraukia iš žūklės vietos, bei baigiant presingu ir t.t. Peršerti žuvies praktiškai neįmanoma, nes kiekviename laukiniame ežere yra begalė smulkios žuvies, kuri amžinai alkana ir „damuša“ visus karpių puotos likučius. Ilgai laužiau galvą kame čia reikalas? Gal kažką ne taip darau, gal kažkoks kitas faktorius, apie kurį net nepagalvoju? Daug domėjausi, skaičiau literatūrą apie jaukinimą, apie taktikas ir strategijas, bet atsakymo taip ir nerasdavau.

Mąsčiau apie zooplanktono poveikį šiltuoju metų laiku. Taip- jis mitybą veikia, tai natūralus maisto šaltinis, kuris saugiai ir lengvai prieinamas ir karpio priimamas, bei verčiantis mus, karpininkus, susimąstyt ir sukti galvas, tačiau pasirinkus tinkamą masalą ir taktiką, kelią aplink galima atrasi. Taip, kaip ir visur reikalingas darbo ir laiko indėlis, bei tinkamo masalo pasirinkimas. Klausinėjau visų pažystamų karpių žvejų apie šį reiškinį, bet niekas kažkodėl nepaaiškino realiai. Eilę metų kartodavosi tas pats per tą patį- pasirenki ežerą su geru kiekiu žuvies, randi karpių buvimo vietą, pašeri ir pagauni. Bet keletas tokių gerų žūklių ir esi priverstas keisti vietą, vėl ir vėl ieškoti ir taip be galo, be krašto. Jau buvau susimąstęs, kad karpių žūklė- tai begalinis ieškojimas ir blaškymasis. Visada norėjau pasiekti kažkokį rezultatą- pagaut žuvį o ne tiesiog žvejoti. Žvejodamas visada mąstydavau, bandydavau paaiškinti visus įvykius, nutikusius žūklėje. Skaitydavau ką tik rasdavau apie karpius ir jų elgseną, bandydavau visas naujienas, bet geresnio paaiškinimo kaip nuolatinis blaškymasis ir ieškojimas, neradau. Visa laimė, kad žinojau pakankamai karpinių ežerų, tai ir blaškiausi po juos vis keisdamas vietas ir vis grįždamas prie tų, kurios labiausiai buvo kažkada pradžiuginusios. Grįžus į senąją tekdavo vėl eilinį kartą nusivilti- žuvis ten labai retai užklysdavo. Net po kelių metų nebūna to, kas būna pirmose penkiose žūklėse naujoje vietoje.

Viskas taip tęsėsi ir gal būt tęstųsi iki šio sezono ir per jį, bet… 2010 metų pradžioje gavau pasiūlymą išbandyti naują produkciją. Ji nebuvo nauja ir Lietuvoje jau buvo bandyta, bet paslapčiomis. Aš sekdavau tų žvejų nuotraukas forume, matydavau jų įspūdingo dydžio karpius. Bet ne tai mane masino. Pagal nuotraukas aš supratau, jog jie žvejoja vienoje ir toje pat vietoje. Ir jiems kimba, kimba pastoviai, skirtingai nei man. Aš sutikau. Produktas buvo naujas ir tuo įdomus, todėl labai rūpėjo jį išbandyti. Apgalvojus strategiją su taktika buvo pasirinktas naujas, eilinį kartą, telkinys ir pirmyn. Rezultatai pranoko lūkesčius ne laimikių gausa ar įspūdingumu, o rezultato pastovumu. Žuvis laikėsi vienoje vietoje, o tai sugriovė visą, iki tol buvusį mano patyrimą ir suvokimą. Ir taip pusę sezono vienoje vietoje- rezultatas pastovus. Gerai pagalvojus tai pasako labai daug. Pirma, kas šauna į galvą- geriau mažiau, bet kokybiško produkto, negu bet ko ir bele kiek. Trumpalaikį efektą galima sukelti su bet kuo- kukurūzai, žirniai, kanapės, lubinai, kukuliai- net nesvarbu kokie. Svarbu, kad tai butų nauja žuvims ir skleistų gerą signalą. Tokį rezultatą pasiekti nesunku tik kaip jį išlaikyti? Kaip jį padaryti nors kiek stabiliu? Tokie ir panašūs klausimai į kuriuos nerasdavau atsakymo sukosi mano galvoje iki šio sezono, kol naujasis produktas nesugriovė nusistovėjusių samprotavimų.

Visa tai neturi būti vienintele tiesa. Šiame rašinėlyje nėra ryto rasos spindesio ir lakštingalos giesmės auštant, bei visų kitų, mūsų pasąmonę glostančių dalykų. Čia tik paprasčiausi pamąstymai ir pastebėjimai.

Ir jei kas sugebėsit tai paneigti ar paaiškinti kitaip- būsiu labai dėkingas.

1 dalis

2 dalis

3 dalis


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.