Galaxy Carp Team varžybų ataskaita

Šių metų liepos 4 – 6 dienomis Vabalių ežere įvyko laukinių karpių žūklės varžybos ,,UAB ,,Fanatikai“ ir laikraščio ,,Alytaus naujienos“ taurei 2009“ laimėti, kurių metu žvejai varžėsi dėl Lietuvos laukinių karpių žūklės čempiono titulo. Varžybos vyko originaliu Lietuvoje formatu – individualioje įskaitoje. Varžybų metu kiekvienas varžybų dalyvis galėjo turėti padėjėją. Pirmą kartą Karpininkų asociacijos organizuojamų varžybų istorijoje (nuo 2002 metų) į varžybas varžybų dalyviai suvažiavo kartu su žmonomis ir vaikais. Varžybų nuotaikomis užsikrėtė ne tik žvejai, bet ir jų šeimų nariai, todėl prieš varžybų atidarymo ceremoniją įvykusi vakaronė praėjo ypač šventiškai.
Kaip ir kiekvienos sportinės laukinių karpių žūklės varžybos, taip ir šios prasidėjo tradiciškai: burtų traukimo eilės ir sektorių traukimo procedūra. Atsižvelgiant į tai, kad man teko 21 eilės numeris (viso 21 varžybų dalyvis), tai sektoriaus numerio traukti nereikėjo, žvejojau tame, kuris liko. Tai buvo sektorius Nr.8.
Sektorius labai geras, su liepteliu ir man labai gerai žinomas. Iš abiejų sektoriaus pusių nebuvo kaimynų (sektorius Nr.9 už gerų 150 m), priešais sektorių puikus nendrynas, tiesa toli, man iki jo pamesti nepavyko per visą varžyboms skirtą laiką.
Po varžybų starto pradėjau jaukinti tris vietas: vieną iš kairės 3 m gylyje, tiesiai nuo lieptelio 3.4 m gylyje ir dešinėje pusėje nuo lieptelio įlankėlės gilumoje. Žinojau, kad per ,,Galaxy carp“ varžybas čia žvejoję komandos ,,Almeida“ nariai būtent iš įlankėlės vakarais gaudė karpius. Nusprendžiau pamėginti ir aš, tačiau didelių vilčių į šią vietą nedėjau, nuojauta kuždėjo, kad jei pagausiu tai tik iš vidurio.
Abi kairiąsias vietas pajaukinau vien Top SECRET ir Starbaits boiliais, o dešiniąją ir boiliais ir biriu ,,Sensas“ jauku su maltomis ,,Starbaits“ kanapėmis. Jaukinimui boiliais pasirinkau Top SECRET vyšnių kvapo ir Starbaits ,,SK 30“ boilius. Vieni saldžiarūgščiai, kiti švelnaus prieskonių ir jūros gėrybių kvapo. Oras pasitaikė labai permainingas, atsižvelgdamas į tai prognozavau, kad realių šansų laimėti varžybas turi tie sektoriai, kurie yra tradiciškai labiausiai žvejojamose vietose ir giliojoje ežero dalyje, kur vandens temperatūra nėra tokia inertiška. Manasis sektorius į šią skalę nepapuolė, todėl rezultatą galėjau pasiekti tik apgalvotų pastangų dėka. Galvojau, rūkiau, galvojau.
Mano padėjėjas – jaunesnis brolis – ne karpininkas. Todėl pačiam teko ir palapinę statyti ir meškeres ruošti ir maistą lauko sąlygomis gaminti. Visa tai techniškai apsunkino pradinę varžybų dalį, tačiau vėliau viskas susidėliojo kaip visada – į savo įprastines vėžias.
Praėjus keturioms valandoms po varžybų starto mano kaimynai, sektorius Nr.9 komanda ,,Siprak“ turėjo kibimą man iš kairiosios pusės, prie pat nendrių linijos. Tai buvo signalas, kad galbūt aš ne ten jaukinau (jaukinau ženkliai toliau nuo nendrių) ir ne ten žvejoju. Rebusas: keisti jaukinimo vietą ar pasilikti pradiniuose žūklės taškuose. Valandos bėgyje į klausimą atsakė patys karpiai – giliojoje jaukinamoje vietoje pastebėjau aktyvų karpio rausimą. Nesiblaškysiu, kaip bus taip. Buvau įsitikinęs, kad elgiuosi teisingai.
Jaukinamoje vietoje daugiau karpių aktyvumo nemačiau iki pat sutemų. Dažnai keičiau masalus, permetinėjau, nieko – kibimo nesulaukiau.
Šios varžybos man ėjosi kaip niekad nesėkmingai, tik maždaug kas penktas metimas būdavo sėkmingas: užsipainiodavo pavadėliai, svarelis krisdavo ne į tą vietą kur norėjau ir panašiai. Gal įtakos turėjo mėnulio užtemimas?.. Biriu jauku jaukinamoje vietoje parą laiko nesimatė absoliučiai jokio judėjimo, tai šiek tiek kėlė nerimo, nes dėl naudojamų jaukų kokybės ir mišinio veiksmingumo buvau garantuotas.
Ramiai praėjo visa pirmoji žūklės para. Buvo išbandyti beveik visi masalai ir jų kombinacijos, meškeres permesdavau net tamsiu paros metu, tačiau tai rezultatų neįtakojo. Radijo ryšio pagalba žinojau, kad liūdna situacija visam ežere – rezultatais nesidžiaugė net ir perspektyviausi sektoriai. Faktinė situacija sufleravo, kad šansų yra.
Antroji para prasidėjo sunkiai. To kaltininkai kaimyninio sektoriaus žvejai, kurie atėjo manęs žadinti tik prašvitus, pasirodo aš pats jų to paprašiau. Nesikėliau, nesugundė net karšta kava, mintyse pagalvojau, kad vis tiek nebus tokia skani, kaip Tomo, kuris pavaišino mane kava pernai metais Klubų taurėje esant vėjuotam ir darganotam orui 3 val. ryto, tuo labiau, kad visą naktį nė vienas signalizatorius net nepyptelėjo.
Apie 7 val. ryto procedūrą pradėjau iš naujo: higiena, jaukinimas, permetimai, kava. Vandens paviršių šiaušė banga, todėl negalėjau matyti aktyvumo savo jaukinamose zonose. Rezultatai po nakties jau parodė potencialių lyderių tendenciją: sektorius Nr.7, sektorius Nr.16 ir sektorius Nr. 17. Vienaip ar kitaip tik sektorius Nr. 7 realiai įsiveržė į priekį, kiti gi turėjo po vieną žuvį.
Kaip dažnai būna, visiškai nelauktai, eilinio susikaupimo ir apmąstymo ,,būti ar nebūti“ laikotarpiu įvyko neeilinis šiose varžybose įvykis – suveikė signalizatorius, vidurinysis, iš tolimosios žūklavietės. Pakėliau galvą, dar sykį pyptelėjo – atsistojau, ir pagaliau tikrasis karpio ,,išvažiavimas“. Tos širdį linksminančios melodijos klausiausi jau eidamas link meškerės, kilo noras sustoti ir paklausyti ilgiau, tačiau varžybos – reikia kirsti, o melodija tokia graži. Meškerė buvo užmesta ant tokio pat bailiuko, kuriuo jaukinau – SK30, sistemėlės ,,vinis“ – Adziuko, jis taip pat žinomas dar kaip Valdas Paliulis (www.adziukas.com), rankų darbo D-rig sistemos kabliukas (Kamasan). Iš patirties žinau, kad jei jau užkibo – šis kabliukas nepaves, gal todėl taip ramiai ir reagavau į šį ,,išvažiavimą“. Pakirtus karpiukas ilgai nesipriešino ir pasidavė prašymui apsisukti ir plaukti link graibšto, kurį pirmą kart gyvenimą laikė mano padėjėjas. Prisitraukus arčiau kranto kilo klausimas: iš kur gi jie žino, kad už 25 metrų yra nendrynas, iš kurio didesnio karpio ištraukimas praktiškai yra neįmanomas? Šios varžybos man tikrai buvo nesėkmingos – karpis įsipainiojo į nendres. Ką daryt? Suprantama, ilgai nesvarsčiau ir, pasitikėdamas jau Radutoje išbandytu Starbaits fluo valu, per jėga atsivilkau karpį per visas nendres ir su visom žolėm pasėmiau graibštu. Iš šono turėjo atrodyti kaip ypač griežtas traukimas, tačiau rezultatas pateisina priemones, ne ką mažiau svarbu būti įsitikinusiam, kad kabliukas tikrai gerai įsisegė, nes priešingu atveju arba valas trūks arba kabliukas išsisegs… Įskaitinis karpis, svėręs virš 7 kg, atgulė ant mato. Atsidariau. Rezultatas minimum pasiektas.
Apžiūrėjus D-rig sistemos kabliuko ,,darbą“ buvau maloniai nustebintas (retai naudoju tokia sistemėle surištus kabliukus) – kabliukas buvo įsmigęs idealiai per patį vidurį apatinės lūpos, lūpa traukimo metu nė per nago juodymą neplyšo, taip akivaizdžiai įrodydama teisingos kabliuko rišimo sistemėlės privalumus.
Vakarop į svečius atvyko ,,Galaxy carp“ komandos, kuriai priklausau, rėmėjas Kęstutis. Bekalbant apie bendruosius Karpininkų asociacijos reikalus įvyko dar vienas poeto plunksnos ir operatoriaus video kameros vertas įvykis – tolimojoje (giliojoje) jaukinimo vietoje prasidėjo dugno rausimo varžybos. Vienu metu visoje jaukinamoje zonoje (maždaug 10x10m) maitinosi nuo 3 iki 7 karpių. Maitinimosi proceso metu pajaukinau dar. Kadangi Starbaits SK30 boilių turėjau tik vieną pakelį (2.5 kg) paprašiau Audriaus (,,Galaxy carp team“), kad jis man perduotų turimus SK30 boilių likučius. Gavau dar apie 1 kg. Karpiai jaukinimo vietoje nenurimo iki sutemų. Kad ir kaip besistengiau: masalų ir pavadėlių keitimas, masalų kombinacijos – kibimo nesulaukiau. Nerimui pagrindo nebuvo – buvau įsitikinęs kad per naktį keletas kibimų turi būti (kiek čia tos nakties vasarą).
Iki 24 valandos ramu. Lygiai 24 val. pirmasis ,,pyp“. Gražu, tačiau tik tiek. 00.55 val. ,,išvažiavimas“. Kartu su broliu ištraukiam iš pažiūros įskaitinį karpiuką. Ir vėl traukimą palengvino Starbaits fluo valas, kuris naktį jį apšvietus yra puikiai matomas, skirtingai nei skaidrūs valai.
Paskutinę žūklės dieną, nors ir tikėjausi priešingo, tačiau karpių aktyvumas sumažėjo. Giliojoje jaukinimo zonoje vis dar matėsi pavieniai karpių būvimo požymiai, tai vienus tai kitur pasirodydavo karpių rausimo metu išsiskiriantys burbulai, kai kurie net iki 5 m ilgio. Įspūdingi vaizdai.
Finalinis varžybų teisėjo protokolas viešai pasirodė tik po varžybų. Iki to laiko nežinojau, kad esu tarp laimingųjų – garbinga antroji vieta. Šiose varžybose pagrindinis akcentas yra tik į pirmąją – Lietuvos laukinių karpių žūklės čempiono vietą, kurią garbingoje kovoje su Vabalių ežero karpiais užėmė ,,Galaxy carp“ komandos narys ir patyręs laukinių karpių žvejys Raimondas Jablonskas.
Sveikinimai Lietuvos laukinių karpių žūklės čempionui ir pagarba visiems varžybų dalyviams.

Su didžiausiais linkėjimais,
Karpininkų asociacijos vadovas        Darius Surgautas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.