Finalinis etapas

Audrius Lesinskas

Karpininkų asociacijos valdybos narys

 

Trečiasis, finalinis etapas
Trečiasis, finalinis Lietuvos karpių gaudymo čempionato etapas ir atrankos į pasaulio karpių gaudymo čempionatą etapas prasidėjo birželio xxxx dieną Alytaus rajone esančiame Kęstučio Arbačiausko privačiame tvenkinyje DidelėsŽuvys.lt, karpininkų tarpe vadinamu bendriniu pavadinimu Punia.
Į jį susirinko šešios, geriausius rezultatus parodžiusios komandos: Ružik & Zbynia & Deepex, Grand pro Carpius, Romada- Almeida, Studento Koma, Siprak ir Paliūtis- Galaxy Carp.
Tradiciškai komandos nariai rinkosi daug anksčiau nei numatytas varžybų startas ir visi apkeliavo aplink tvenkinį bandydami numatyti galbūt perspektyviausias gaudymo vietas sektoriuose. Kadangi Punios tvenkinyje yra 7 sektoriai, o komandų šešios, vieningu sutarimu buvo išbrauktas 3 sektorius, o taip pat šiek tiek pakeistos pirmo sektoriaus ribos.
8 val. Sektorių traukimo procedūra. Šis veiksmas dar neprasidėjus žūklei sukelia pakankamai daug emocijų dalyviams. Neišimtis ir tądien. Olegas dar prieš startą burbėjo, jog tas, kuris ištrauks 7 sektorių- garantuotas laimėtojas. Ir ką jūs manot- Olegas, atidaręs rutuliuką, kuriame užrašytas sektoriaus numeris išrėkia- „YES“, o paskui mums parodo- 7. Šis žmogus turi laimingą ranką traukiant burtus. Tiek 1- ame, tiek ir 2-ame etapuose jam pavykdavo išlupti perspektyviausius sektorius. Kiti dalyviai reaguoja mažiau entuziastingai, tačiau ir pas juos liejasi emocijos.
Pabaigus šią, gana įtemptą procedūrą, komandos per joms skirtas 2 valandas turi susitempti į sektorių visą mantą, kurios pas karpininkus apstu. O ir žūklė, reikalaujanti tiek protinio, tiek fizinio darbo pakankamai ilga, todėl patogūs gultai, kėdės, palapinės ir kt. Rakandai tiesiog būtini sėkmingai 72 valandų žūklei.
Pagal taisykles, ištraukus sektorius iš kart galima pradėti tyrinėti dugną. Štai nuo čia jau matosi komandų bendras pasiruošimas ir apgalvota veiksmų seka- vieni iškart griebia markerį į rankas ir pradeda darbą juo, kiti gi, gal būt daugiau žvejoję šiame telkinyje ir geriau susipažinę su jo dugno struktūra, ruošia pašarus, treti, tarsi išvis niekur neskubėdami kuria sau gerbūvį, stebi vandens paviršių žiūronų pagalba. Tačiau visi supranta- žuvis, gavusi porciją pašarų, sulįs į viduryje esančias žoles, iš kur ją iškrapštyti bus labai sunku. Nors ankstyvą pavasarį tvenkinio savininkas išravėjo esančias žoles ir net žilvičio !!! krūmus, šiuo metu jų vėl apstu. Kaip vėliau paaiškėjo, visos komandos, kurioms bent šiek tiek kliuvo to žalumyno, gaudė būtent nuo jo.
10 valanda. Sukaukia sirena. Startas. Į vandenį lekia masalai, o paskui juos kuklus šėrimas. Visos komandos pradžiai pasirinko vienodą taktiką- beveik nešerti ir sugauti kuo daugiau dar neišbaidytų karpių. Čia vieniem sekėsi geriau, kitiems ne taip gerai, tačiau kaip ir buvo manyta, 1, 5, 7 sektoriai iškart pagavo po keletą žuvų. Įdienojus prasidėjo gausesnis šėrimas- į vandenį viena po kitos skreijo raketos (spodbombių naudoti neleidome, kadangi ir pasaulio čempionate Italijoje jos uždraustos). Raketoms taip pat taikomi apribojimai- vidinis diametras ne daugiau kaip 50 mm., išorinios ilgis- 200 mm. Šioje klasėje nepralenkiamos yra Korda Skyraider. Tačiau jos turi vieną trūkumą- traukiamos atgal neapsiverčia smaigaliu į žveją, kas šiek tiek pasunkina jos partraukimą. Pirmos dienos vakarą, eidami aplink sektorius ir sverdami žuvį išbrauktame trečiame sektoriuje stebėjome karpių šou. Atrodė, kad visi tvenkinio gyventojai susibūrė šiame ramiame sektoriuje- kaišiojo nugaras, darė po du- tris šuolius, lankstė meldus.
Po pirmos varžybų paros į priekį šovė Siprak- 6 žuvys ir 41,15 kg. Kitos sugavo šiek tiek mažiau ir tik viena, Romada- Almeida neturėjo nei vienos žuvies. Tačiau patyrę karpininkai nonies nenukabino- laiko dar daug ir pavyti, o gal ir aplenkti kitas komandas- įmanoma. Svarbu rasti tą „auksinę“ kombinaciją- pašaras, masalas, vieta. Komandos sunkiai sekėsi pešti karpius iš žolyno. Trūko valai, atsilenkinėjo kabliai, o karpiai „nelipo“ į krantą. Rinkdamas šiokią tokią statistiką suskaičiavau, kad šiems šauniems dvylikai vyriokų nepavyko realizuoti apie 70 % kibimų. Karpiai, vos tik pajutę kablį lūpoje, nėrė į tankumyną. Negelbėjo nei valų storinimas, nei šoklyderiai. Tai suprasdami žvejai griebėsi vienintelio tokiu atveju efektyvaus vaisto- visiškai užversti ritės stabdį. Ir tai šiek tiek gelbėjo. Lengviau buvo tiems, kurie pasirinko žūklei mažiausiai tamprų valą. Įdomu buvo stebėti- meškerė guli ant stovo, laibgaliu vandenyje. Vos tik mažiausias pyp, meškerė šoka į orą, o paskui ją ir karpininkas. Pridėkite prie to alinantį dienos karštį ar nakties tamsą ir suprasite, kiek valios ir jėgos pastangų, savitarpio supratimo ir tolerancijos vienas kitam reikia, norint sėkmingai įveikti šį žūklės maratoną.
Šiek tiek apie komandas ir jų sudėtį ir besibaigiančios paros rezultatus:
Stipriai sugaudė Grand pro Carpius- 7 žuvys, tiesa mažos, bet … Siprak per naktį tesugavo dvi žuvis ir dabar šias dvi komandas skiria 31,450 kg., o šiame tvenkinyje toks skirtumas yra minimalus. Tiesa reikia pastebėti, jog iki šiol Siprak sėkmingiau žvejojo dieną už Grand pro Carpius, todėl galima daryti prielaidą, jog gal būt jie vėl atsiplėš. Tarp šių dviejų komandų jau atsiranda šiokia tokia priešprieša, juo lab, kad abi gaudo nuo vieno taško. O ir pergalės kaina labai aukšta- Siprak, norint išvažiuoti į pasaulio čempionatą, žūt būt reikia pirmos vietos. Nemažiau jos žinoma reikia ir Grand pro Carpius.
Studento Koma- jie šią naktį, gaudė silpnai. 3 žuvys ir svoriai neįspūdingi. Kadangi Grand pro Carpius naktį sugaudė sėkmingiau, todėl Studento Koma jiems užleido antrą vietą. Vienintelė komanda, kurie šiose varžybose naudoja in-line sistemą. Sunku spręst ar ką komentuot, tačiau jiems geriau matyt.
Romada- Almeida. Komanda, šią naktį sugavosi keletą žuvų, tarsi fenikso paukštis, pakilęs iš pelenų- ATSITIESĖ. Nuotaikos pagerėjo, veiduose švyti šypsena.
Paliūtis- Galaxy Carp. Ši komanda snūduriuoja. Sėkmingai sugaudę antrame etape ir turėdami gerą potencialą prieš atvykdami į trečiajį, jie sustojo čia. Nei dieną, nei naktį nerodo jokių tendencijų, todėl šiai minutei jie paskutiniai. Tiesa, jiems užmetimui trukdo aukštos įtampos laidai, o jie meta „balionu“. Na, gal savotiškai trukdo, nes mano manymu labai pasistengus tikrai galima užmesti ten, kur karpiai stovi, kadangi praeinant pro tą vietą jie net nesibaido žingsnių. Kodėl jie kart nuo karto nebando- žinot tik jiems.
Na ir Ružik & Zbynia & Deepex- Olegas viską žino, Olegas čia karalius. Ištraukęs septintą sektorių atšoko džiaugsmo kupiną šokį, tačiau ne viskas taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Big fišo iš jų gal jau niekas ir neatims (priminsiu, jis 13,800 kg.) bet daugiau kaip ir nieko jie neišsiskiria, nors sėktorius šiame tvenkinyje geriausias. Per naktį pagavę 5 žuvis jie prisivijo Studento Komą ir nuo jų teatsilieka 600 gr.
Trečioje paroje pradėjo ryškėti lyderiai, prasidėjo arši tarpusavio kova tarp Siprak ir Grand pro Carpius. Ruslanui su Rimvydu pradėjo nesisekti- kibimas, atitrūkimas, vėl kibimas, vėl nėra. Šias dvi komandas teskyrė keletas kilogramų, o esant tokiai gausai žuvies, tai labai mažai. Tvirtai nesijautė ir Studento Koma- jiems ant kulnų lipo Romada- Almeida.
Ketvirta para. Artėja finišas. Ir čia nebeišlaikė Rimvydas. Iki varžybų pabaigos likus 30 minučių kibimas, pakirtimas- atikabina. Seka greitas permetimas. Aš, pasiėmęs garsinę sireną, vakščioju liepteliu žvilgčiodamas į laikrodį. Šešios minutės iki finišo. Rimvydas kerta, laiko žuvį ir …….. pokšt, trūksta valas. Su didžiausiais trenksmais, keikdamas visą pasaulį, iš pažiūros ramus žvejys trenkia Bruce Ashby Perimeter XP meškerykotį į žemę, kuris, kaip ir reikėjo tikėtis, lūžta.
Aidi varžybų sirena. Zbignevas dar laiko žuvį, tačiau jos ištraukti nepavyksta.
Paskutinis svėrimas. Vieni tušti, antri tušti. Priename prie Siprak. Kalbinam- kiek turit ? Penkias. Hmm, žinant kiek jiems trūksta, ir žinant kad Rimvydas sugavo keletą- mažoka norint išlipti į pirmą vietą. Tačiau vyrai pavydėtinai ramūs. Pradedam svert- pirma, antra, sekanti, dar sekanti. Na nieko įspūdingo, taip vadinami “petačiokai”, nelabai viršyjantys penkis kilogramus. Na, na, ką čia dar parodys. Neskubėdamas Remigijus ištraukia paskutinį maišą, deda į matą, paskui į svėrimo maišą. Tomas, keldamas ant svarstyklių išpučia žandus- sunkus. Žuvis blaškosi, nerimsta, rodyklė šokinėja, kol galų gale Tomas fiksuoja- 13,900. Ore nuaidi pergalingas Siprak džiaksmo šūksnis- jiems garantuota pirma vieta, kelialapis į pasaulio karpių gaudymo čempionatą, o paskutinis karpis dar atnešė ir didžiausios žuvies titulą, kurį iki šiol turėjo Olego ir Zbignevo tandemas (vėliau, nagrinėjant šio karpio foto, priėjome išvados, jog tai vienas ir tas pats karpis, kuris pas Olegą svėro 13,800 kg.).
Apdovanojimuose emocijų taip pat netrūko. Pralaimėjusių nebuvo. Prizininkams įteiktos taurės, medaliai, diplomai, visiems finalinio etapo dalyviams- UAB “Salmolita” paguodos prizai.
Atskirą AČIŪ Karpininkų asociacijos vardu norėčiau tarti generaliniam rėmėjui UAB “Paliūtis” direktoriui Vilmantui Andziulevičiui ir visiems, vienaip ar kitaip prisidėjusiems organizuojant šį puikų renginį.
Pabaigą pabaigsiu vieno iš karpininkų, kuriam nepavyko prasibrauti į finalą, Remigijaus Pupelio žodžiais: žvejokime taip, kad būtų dėl ko grįžti.
Išsamiai apie visus etapus galite paskaityti /wp-content/fips-ed-2011

Rėmėjai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.