CCMoore taurė Sazano CCMoore akimis

CCMoore taurė Sazano CCMoore akimis

Pasaulio futbolo čempionatas, vykstantis Brazilijoje, norom nenorom įtraukia ne tik futbolo aistruolius, bet ir kiekvieną, kuris nors kiek domisi sportu. Alus, traškučiai, alyvuogės su pelėsiniu sūriu ir LTV pirmas kanalas – tai pastarųjų savaičių sporto aistruolių kasdienybė. Futbolas nėra mano didžioji aistra, bet nepraleidžiu progos su draugais pasivaikyti kamuolį po kokį nors mokyklos stadioną. Todėl tokio lygio varžybos stebėti ir sekti,  tiesiog kiekvieno save gerbiančio vyro  garbės reikalas. Deja, šįkart tenka praleisti nepamačius net ne vienerias varžybas.

Po pirmojo Lietuvos karpių žūklės čempionato ir  atrankos į FIPSed etapo, kuris vyko Ilgio ežere Druskininkuose,  mūsų komandos padėtis buvo gan prasta. Iš dvylikos atrankoje dalyvaujančių komandų, mes likome devinti. Suprantu, kad trys komandos buvo dar keblesnėje padėtyje, bet žinant jų potencialą mes nesijautėme esą geresnėje padėtyje nei jie, nors skaičiai turnyrinėje lentelėje buvo kiek palankesni mums. Paprastai skaičiuojant, antrame etape mums reikėjo palikti už savęs tas pačias komandas, kurios liko pirmame etape už mūsų, arba pasiekti pirmas tris vietas, kad papult į galingojo dešimtuko kovas. Ši užduotis tikrai nebuvo visiškai paprasta, nes už mūsų likę komandos yra pajėgios laimėti bet kuriame etape, ką jau ne kartą yra įrodę: „Siprak“ komanda su komandos siela ir lyderiu Remigijumi priešakyje ir nepailstančiuoju Poviliuku yra ne kartą tapę įvairių turnyrų prizininkais ir buvę rinktinės nariais; „Ružik-Alex bait“ su komandos siela Olegu, kuris komandoje atstovauja smegenis ir yra du kartus tapęs rinktinės nariu, ir raumenų funkcijas atliekančiu Dariumi, kuris yra ne kartą tapęs prizininku įvairiuose turnyruose. O ką kalbėti apie garso maskuotės specialistą varžybų metu, „Starbait Lithuania“ komandos sielą Raimondą, kuris taip pat daugkartinis įvairių turnyrų prizininkas. Tik nedėkingo atsitiktinumo dėka, sektorių traukimo metu, šios komandos prarado galimybę parodyti tikrąjį savo potencialą pirmame etape. Mes tą puikiai supratome, todėl nurašyti šių komandų antrame etape net neturėjome minties, kas tik labiau komplikavo mūsų virtualią padėtį turnyrinėje lentelėje. Todėl futbolo žiūrėjimas per televiziją nugrimzdo į antrą planą. Teko traukti iš stalčių senus konspektus, padarytus žuvaujant Vabalių ežere ir nuodugniai juos studijuoti. Be to, birželio savaitgaliai jau buvo suplanuoti po varžybų pirmo etapo. Nemoki žuvauti – teks mokintis, kito kelio nebeliko.

Birželio 5 dienos pavakary  mūsų automobiliai jau stovėjo ant Vabalių ežero kranto  8-ame sektoriuje. Čia suplanavome daryti pirmąją treniruotę. Be to, į šio savaitgalio planus buvo įtraukta ir detali kiekvieno sektoriaus analizė pasitelkiant echolotą ir tolimatį. Susidėlioję gaires, kaip žuvausime sumetėme įrankius į pasirinktus taškus. Žinojome, kad šioje telkinio dalyje karaliauja mažieji karpiai. Todėl priekrantės, mūsų nuomone, turėjo būti jų prieglobstis, ne veltui jie vadinami žoliniais karpiais. Bet vos užmetus įrankius į priekrantės zoną paaiškėjo, kad iš ten ištraukti meškerės neužkabinus už kliuvinių beveik neįmanoma. Teko vienam iš mūsų lįsti į vandenį, kad ištyrinėti, kas dedasi priekrantėje. Justas pasisiūlė atlikti šią svarbią užduotį, aš neprieštaravau, tiesiog pasitikėjau juo. Na, tokiu šaltu oru aš būčiau pasitikėjęs bet kuo, kad tik nereikėtų man pačiam lįsti į gan vėsoką vandenį. Prieš kelis metus, beveik visą ežerą juosė kelių metrų pločio nendrynų žiedas. Dėl pastaraisiais metais pakilusio vandens lygio ir amūrų siautėjimo, nendrynai atsitraukė link krantų, liko tik vietomis vos iki poros metrų pločio siekiantis  su pertrūkimais nendrių žiedas. Po daugiau nei valanda trukusio Justo murgdymosi po priekrantės dumblynus paaiškėjo, kad palei nendrynus po vandeniu likę iki 40 cm aukščio buvusių nendrių  stumbai. Todėl tapo aišku, kad žūklė palei nendryną vargu ar pavyks. Per tą valandą Justas rado kelias nedideles švarias aikšteles, kur būtų galima užmesti masalus. Bet tuos laisvus plotelius mes radome tik 8-ame sektoriuje, juk viso ežero neišbraidysi. Todėl laimės teko ieškoti kiek tolėliau nuo kranto.

Per pirmąją žūklės naktį žuvies sugavome nedaug, vos keletą karpiukų. O kitaip būti ir negalėjo, nes karpių dydžiai buvo kiek mažesni nei įpratę žuvauti. Todėl natūralu, kad mūsų masalai, jaukai, kabliukai bei jų rišimo būdas nebuvo pritaikyti tokiai žuviai. Bet kibimų užteko, kad susidėliotume gaires sekančiai dienai, kaip reikėtų žuvauti. Tik žūklę teko atidėti vakarui. Nes prie mūsų, kaip jau buvo iš anksto suplanuota, privažiavo CCMoore komandos narys Ruslanas su savo plaukiojančia laboratorija ant ratų.  Išplaukėme tyrinėti ežero dugno. Praplaukioję visą dieną subraižėme detalias schemas kiekvienam ežero sektoriui: dugno reljefas, žolių kuokštai, kryptys, atstumai, visa tai buvo sudėliota ant popieriaus lapo.

Grįžę žuvauti dėl žuvų dydžio keitėme jauko sudėtį, masalus, perrišome kitus kabliukus ir pirmyn. Per visą savaitgalį turėjome virš 60 kibimų. Ištraukėme kiek daugiau nei 50 žuvų. Per tiek kibimų buvo galima įžvelgti tam tikrą kibimų dėsningumą laiko atžvilgiu, kas padėjo sudėlioti jaukinimo planą. Žuvavome dviejuose taškuose, kas leido nustatyti vienos jauko sudėties pranašumą prieš kitą. Taip pat įžvelgėme, kurie masalai kiek patrauklesni už kitus. Žodžiu, buvo nupieštos gairės, kaip žuvautume sekliojoje telkinio dalyje, jei burtai lemtų čia žuvauti.

Birželio 13 dieną po pietų, mūsų komanda vėl ant Vabalių ežero kranto. Šįsyk mes suplanavome žuvauti giliojoje ežero dalyje, tai yra 3-iame ir 4-ame sektoriuose. Kadangi atvažiavome kiek po pietų, spėjome dar pajaukinti prieš vakarinį kibimą – šiame ežere toks tikrai egzistuoja. Kadangi praeitą savaitgalį giliojoje dalyje žuvavo kolega Ruslanas iš kitos CCMoore komandos, tai gauta informacija iš jo ir turima sektoriaus schema,  mums jau pirmąją žūklės naktį davė rezultatus. Nes paprastai iki šiol dauguma čia žuvavusių pirmą naktį nieko nepagaudavo. Per visą savaitgalį turėjome 27 ,,išvažiavimus“. Ištraukėme 21 žuvį. Toks kibimų kiekis mums leido atsirinkti kibiausius masalus bei jų pateikimo būdus.   Be to, paaiškėjo, kad žuvų maitinimosi įpročiai laiko atžvilgiu mažai kuo skiriasi nuo jaunųjų brolių gyvenančių sekliojoje ežero dalyje. Tai vėl pasitarnavo dėliojant jaukinimo planą. Besibaigiant žūklei, mus aplankė kolega Darius iš Rankelių komandos. Jo vizitas mums nebuvo netikėtas, tai tik treniruočių plano dalis. Darius atėjo rankose nešinas nardymo įranga. Neužilgo prie mūsų priplaukė nuo ratų nukelta plaukiojanti laboratorija. Ruslanas išplaukė daryti viso ežero batimetrinio plano, o tuo tarpu Darius nunėrė į mūsų žūklavietes. Darius įvertino dumblo gylį, kokie jaukai likę ant dugno, kaip atrodo masalai. Žodžiu gavome tokios informacijos, apie kurią stovėdami ant kranto, mes galėdavome tik paspėlioti. Gauta informacija iš po vandens iškart pakoregavo jauko sudėtį bei masalo pateikimo būdą. Vos tik baigėsi Dariaus ekskursija po mūsų žūklavietę, pasirodė Ruslanas bešukuojantis su echolotu viso ežero dugną. Žinant viso ežero dugno reljefą ir įvertinus vėjo kryptį, mes turėjome galimybę nuspėti žuvies judėjimo link žūklavietės kryptį, kas varžybų metu duoda didelį pranašumą.

Likus trims paroms iki varžybų mūsų rankose buvo: batimetrinis viso ežero žemėlapis, detalios kiekvieno ežero schemos, dviejų komandų surinkta informacija per penkias žūklės paras iš 4-rių skirtingų sektorių bei gauta informacija iš po vandenio, 50 kg CCMoore baltyminių kukulių, apie 100 kg CCMoore palečių, apie 15 litrų įvairių skystų CCMoore priedų jaukui, kiek daugiau nei 30 kg šutintų kukurūzų ir kanapių mišinio bei didelis ryžtas ir noras patekti į trečią atrankos etapą.

Važiuodami į varžybas turėjome preliminarius planus tiek giliajai, tiek sekliajai ežero dalims. Bet sektorių traukimo metu pasitvirtino liaudies išmintis, kuri sako: žmogus planuoja, Dievas juokiasi. Ištraukėme 7-ą sektorių, kuris kaip žinia, yra tarpe tarp giliosios ir sekliosios dalių. Kadangi jame maksimalus gylis 2,5 m, tai jį net nedvejodami priskyrėme sekliajai telkinio daliai. Atvirai pasakius, sektorių traukimo metu mažiausiai norėjau ištraukti šį sektorių. Tam buvo dvi priežastys: jame tikėtis sugauti senuosius šio telkinio karpius jokių vilčių nebuvo, o kita priežastis, kad jame tektų žuvauti mūvint bridkelnes visas tris paras.  Varžytis gaudant tik mažiukus karpiukus su giliojoje dalyje žuvaujamčiom komandom, tikrai nelengvas iššūkis. Be to, aš buvau už tai, kad šis sektorius aplamai būtų išbrauktas iš varžybų. Deja, likimas kirto man antausį. Atvažiavus į sektorių beliko paguosti kolegą ir pačiam pasiguosti, kad Dievas sunkius išbandymus siunčia tik stipriems žmonės. Todėl belieka pasikliauti jo valia ir priimti šį iššūkį.

Apie varžybų eigą nerašysiu, kam buvo įdomu tas ją sekė ir žino. Apie subtilybes rašyti negaliu, o meluoti nenoriu, todėl ir apie tai nieko neparašysiu. Žinau, kad šiuo metu pasidarė labai madinga visiems atskleisti ant kokio masalo pagavo ir kokiu jauku jaukino, bet ar tie pasakymai yra nuoširdūs aš labai abejoju. Apibendrintai noriu parašyti tik tiek, kad trys paros, praleistos nekvėpuojančiose bridkelnėse dar ilgai išliks atmintyje. Man šios varžybos vienos iš įdomiausių, kaip ir bet kuris etapas Pykaičiuose. Dėl tokių aplinkybių mes šią žūklę galime vadinti sportine žūkle.

Už suteiktą paramą, rūpestį, palaikymą ir aukščiausios kokybės jaukus dėkojame UAB Fanatikai ir asmeniškai šios bendrovės direktoriui Virginijui Lukoševičiui. Taip pat dėkui kolegoms iš CCMoore Lietuva komandos Ruslanui ir Airidui,  bei Brolių Rankelių komandos nariams, broliukams Dariui ir Modestui už bendradarbiavimą pasiruošimo metu. Ir aišku dėkui LKA už suteiktą galimybę susirungti su kolegomis iš kitų komandų. Dar kartą sveikiname kolegas, užlipusius ant pakylos ir didžiausios žuvies savininkus.

Pagarbiai Sazanas CCMore komanda: Remigijus ir Justas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.