Apie karpius Kauno mariose, upėse

Apie karpius Kauno mariose, upėse


Atsakyk jei gali išsamiai:
1.Iš kur atsiranda karpiai Kauno mariose ir Nemune? Ar gali pasamprotauti apie Kruonio ,,bliūdą“?
2. Kodel natūraliai nesidaugina? Ar esi tuo tikras? Kiek girdėjau yra nemažai ežeriukų, kuriuose dauginasi natūraliai

Kauno marios, visas Nemunas bei kitos didžiosios Lietuvos upės – Neris, Nevėžis, net Merkys – puikiai tinka karpiams ne tik gyventi, bet ir sparčiai augti. Upės karpiams tinka net geriau nei daugelis ežerų. Mano nuomone, visų pirma todėl, kad ten geresnės žiemojimo sąlygos ir metų eigoje sąlyginai, lyginant su ežerais, ilgesnis karpių maitinimosi sezonas. Kuo ilgesnis šis laikotarpis, tuo daugiau svorio gali priaugti karpis, tuo lengviau peržiemoja, mažiau svorio praranda šaltuoju metų periodu, kai aktyviai beveik nesimaitina. Sakau beveik, nes žinau daug atvejų, kai didieji karpiai buvo sužvejoti vidužiemį. Tiesa, tai dažniausiai būdavo Kauno mariose, Nemune arba užtvankose ir didžiausių atlydžių metu. Tai leidžia daryti išvadą, kad didieji karpiai kartais maitinasi ir žiemą po ledu, tik reikalingos tam tikros sąlygos. Tuo tarpu mažuose, nepratekančiuose, vėjo nepasiekiamuose ežerėliuose aktyvaus karpių maitinimosi laikotarpis daug trumpesnis, nes tokie ežerai anksti rudenį užšąla, vėlai pavasarį atšyla, o giliomis žiemomis dar ir trūksta deguonies. Dėl minėtų faktorių, karpiai sunkiai pergyvena žiemą, numeta daug svorio, o vasarą nespėja priaugti.
Kauno marios, Nemunas ir kitos anksčiau minėtos didžiosios Lietuvos upės iš visų vandens telkinių tipų labiausiai tinka didiesiems laukiniams karpiams. (Prie Kauno marių galima prijungti ir dirbtinį Kruonio HAE tvenkinį, kur karpiai pakyla kartu su turbinų keliamu vandenių, o po to ten puikiai auga). Karpių populiacija šiose upėse reguliariai pasipildo iš karpinių tvenkinių pasprukusiais karpiukais ir todėl nuolatos didėja. Mitybinė bazė tekančiame vandenyje tiesiog ideali, deguonies visada pakanka, maitinimosi sezonas ilgas, sunkiai pasiekia meškeriotojai bei brakonieriai. Ichtiologai teigia, kad natūraliai karpiai Lietuvoje daugintis negali. Tiesa, karpiai neršia, tačiau per anksti pavasarį, kai vandens temperatūra labai svyruoja, dėl ko ikreliai žūva net neišsiritę. Kartais susidaro tinkamos sąlygos ikreliams išsiristi, bet mailiui nepakanka laiko iki rudens tiek sustiprėti, kad ištvertų žiemą, nes karpiai – šilumamėgės žuvys. Tačiau net ir mokslininkai gali klysti, juk gamta mėgsta kuriozus. Štai pernai birželio pradžioje žvejojau Nemune žemiau Birštono. Puikiai kibo karpiukai, kaip sukirpti sveriantys maždaug po du šimtus gramų. Jų tiesiog atsiginti buvo neįmanoma (norėjome sužvejoti didelį karpį). Žinau, kad tokio pačio dydžio karpiukus žvejojo visame ruože nuo Birštono iki Kruonio HAE. Toks kiekis dvivasarių karpiukų negalėjo pabėgti iš tvenkinių, todėl galima daryti prielaidą, kad karpiai išneršia kažkur Kauno mariose, kad tiko sąlygos ikreliams išsiristi ir mailiui pakankamai sustiprėti. Panašiai gali atsitikti kai kuriuose ežeruose ar tvenkiniuose.

Algirdas Vilius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.