2006 m. Vasaros taurė

KOMANDOS „ESMERA“ LKA VASAROS TAURĖS 2006 VARŽYBŲ ATASKAITA

Atvažiavome rausė, išvažiavome rausė.

Taigi, tęsiame gerą tradiciją ir visų Jūsų bei rėmėjų dėmesiui teikiame eilinę savo ataskaitą apie dalyvavimą laukinių karpių gaudymo varžybose. Šiuo atveju trumpai aprašysime savo dalyvavimą Lietuvos karpininkų asociacijos organizuotose tradicinėse vasaros taurės (2-ojo etapo) varžybose.

Varžybos vyko 2006 m. rugpjūčio 3-6 dienomis, startas rugpjūčio 3 d. 12 val., finišas rugpjūčio 6 d. 16 val., varžybų vieta Ilgio ežeras, Druskininkų raj. Varžyboms registravosi virš 30 komandų, tačiau dėl sektorių stokos ežere LKA valdyba nusprendė registruoti tik 30 komandų. Varžybose dalyvavo viso 27 komandos, kadangi neatvyko varžyboms registruoti žvejai-sportininkai iš Latvijos. toks faktas, manau, nenudžiugino nei ežero nuomininko nei LKA, nes latviams užsiregistravus ir neatvykus, neteko teisės dalyvauti komandos iš Lietuvos, kurios prašėsi užregistruojamos. Šią problemą LKA valdyba planuoja spręsti šio sezono pabaigoje, tikėtina, kad per sezono uždarymą ir rezultatų aptarimą po rudens taurės vyksiančiame visuotiniame LKA narių ir varžybų dalyvių susirinkime.

Į šias varžybas komanda „Esmera“ vyko trise – komandos nariai Darius ir Valdas bei padėjėjas Kastytis. Kodėl trise? Varžybų taisyklės leidžia komandai turėti padėjėją, kuris gali atlikti tik tam tikras funkcijas ir neturi teisės, oficialiai per teisėją nepakeitęs komandos nario, nei traukti žuvies nei jaukinti (žr. taisykles). Planavome, kad šiame ežere reiks daug dirbti, ,,suktis“ sektoriuje; daug jaukinti, dažnai permetinėti meškeres, galimai keisti žvejybos taktiką, jaukus, masalus. Intensyviai dirbant du komandos nariai dažnu atveju greitai ,,išsisemia“, praranda norą dar ką nors keisti ar pan., tokiais atvejais padeda padėjėjas.
Dėka puikaus varžybų organizavimo organizaciniai klausimai varžybų dalyvių nevargino. griežtai laikantis varžybų taisyklių buvo traukiami sektorių numeriai ir visi į vietas. Mūsų sektorius – 19. Kraštinis. Atvykus į vietą nudžiugome – visai šalia kranto matėsi gausūs karpių rausimai, atstumas – 8-12 metrų nuo kranto, gylis – 2, 4 – 5 metrai, gylio perkritimas labai išraiškingas. Iš abiejų sektoriaus pusių kaimynų nebuvo, iš priekio faktiškai taip pat, tik dešiniau savo darbą dirbo komanda ,,Ūdra“, pagavusi didžiausią varžybų žuvį (karpį 11 kg). Skubiai susitvarkėme buitį, paruošėme meškeres jaukus, masalus. jau anksčiau buvome aptarę varžybų taktiką: jaukinti ,,Adder carp“ firmos boiliais, šios firmos boiliais ir gaudyti. pasiruošėme ir birių ,,Formel 1“ pašarų (12 kg), šutintų kukurūzų (5 kg), kviečių (5 kg), priedų, traktorių ir kitokių gardumynų žuvims. ,,Adder carp“ boilių turėjome užtektinai, žvejybai boilių pasirinkimas taip pat ne menkas – nuo saldaus kremo, vyšnių, slyvų kvapų iki vėžiagyvių – braškės mišinio. Be to turėjome apie 5 kg savos gamybos 16 mm diametro boilių šoniplaukos kvapo (labai jau neskanus kvapas brrrr).

Padirbus su markeriu paaiškėjo, kad kairiau – link ežero pabaigos (įlanka) dugnas labiau minkštas, tačiau gylis mažėja, o viduryje yra kalniukas, tačiau labai jau dumblėtas ir pilnas šiukšlių (markeriu ištraukiau, be kita ko, ir polietileninį dešrelės apvalkalą). Šalia sektoriaus be perstojo rausė. Burbulai kilo centralizuotai, juostomis, dažnai keliose vietose vienu metu. Džiaugėsi širdis. Tolimasis krantas taip pat buvo daug žadantis: ,,Ūdra“ iki mūsų nenumes, priešais nieko nėra, tačiau ir mums iki kito kranto apie 150 m. Sunku, tačiau teoriškai įmanoma, bet tik teoriškai kaip vėliau paaiškėjo.

Startas. Užmetam meškeres. Aš metu į tą vietą kur rausia, valdas nuo lieptelio į dešinę, šalia nuvirtusio medžio ir kelmų (matosi). Kol kas gausiai nejaukiname, užmetame po keletą saujų boilių ir laukiame neišvengiamo kibimo iš artimųjų meškerių. Rausimai nesiliauja ir užmetus meškeres. Keičiame kvapus, pavadėlius, kabliukus, sistemėles – viskas veltui. Karpiai maitinasi, tačiau nekimba. Apie 17 valandą pajaukinau gausiau, savos gamybos boiliais, biriu pašaru, kukurūzais. Vanduo nuo burbuliukų verda. Plika akimi matosi, kad vienu metu jaukinamoje vietoje maitinasi bent trys – keturi karpiai. Nekimba. Tikimės, kad pirmoji naktis duos ir pirmus rezultatus, kaip pasirodė – veltui.

Iš teisėjo sužinojome, kad jau kelios komandos turi po vieną žuvį, reiškia oro sąlygos geros, karpiai ir amūrai maitinasi. Iš vakaro pajaukinome tris galimas žvejybos vietas, pašarų atsargos iš karto ženkliai sumažėjo. Tai buvo pirmoji klaida.

Naktis praėjo ramiai, neskaitant keleto pyptelėjimų ir patempimų. Ryte keitėme vietas, masalus – veltui. Ant savo gamybos bailio pagavau kuoją apie 50-100 g svorio, užkibo ant 16 mm diametro bailio, ant nemažo kabliuko, fantastika. Pradžia yra. Nuotaika perspektyvi, tuo labiau, kad tolimojoje jaukinamoje vietoje prasidėjo didelis karpių aktyvumas: rausia ne mažiau kaip penkiose vietose vienu metu, šokinėja kas penkios – dešimt minučių. matosi, kad karpiai šoka tikrai dideli, viliamės juos suvilioti ,,Adder carp“ boiliais. Apie bailius. ,,Adder carp“ firmos boiliai patiko ne vienam varžybų dalyviui, ypač populiarūs ,,pellets food“, ,,sweet corn“ ir ,,corn“ boliai, išdalinau visus.

Nuo antros paros dvi meškeres laikome ant artimosios jaukinimo vietos, kitas dvi ant tolimosios. Nekimba. Sektoriuje kilo šiokia tokia panika, karpiai aktyviai maitinasi, tačiau nekimba, oras puikus. Kažkas ne taip. Kas?

Į svečius atvyko Bitė+ klubo narys Donatas (Karpiux). Iš jo sužinojome, kad kimba tik ant medaus kvapo boilių, mes jų turim ir neužilgo dvi meškerės skrieja į tolimąją vietą ant šio kvapo plaukiančių boilių. Nepraėjus nė pusvalandžiui ilgai lauktas – pyp, pyyyp, pyyyyyyyyyp. Pakertu, yra. Iš pasipriešinimo jaučiu, kad karpis užkibo nedidelis, prognozuojam, kad apie 4-5 kg. pasvėrus teisėjo žvitri akis paskelbia verdiktą – 7 kg 100 g. Nieks nesiginčija, karpių gaudymo Guru kaimynas Tomas pritariamai linkčioja galva, spaudžia rankas. Džiugu, pradžia yra. Tvarkant meškerę šalia stovo, kibimas ant kitos meškerės pyyyp, pyyyyp. Kertu, nes buvau visai šalia, tuščia, gal paskubėjau? O jei amūras, tada ne, o jei karpio atsargus kibimas, tada galbūt ir paskubėjau. Sekantį kartą palauksiu, ir amūrai ,,išvažiuoja“. Kibimas buvo irgi ant plaukiančio medaus.

Tuo metu net į galvą nešovė mintis, kad tai ir pabaiga. Rezultatų pabaiga, tik ne įspūdžių, gerų ir blogų.

Po šio kibimo išvados peršasi pačios – visas keturias meškeres į tolimąją vietą ant plaukiančio medaus. Pirmyn. Pajaukiname. savos gamybos boiliais tik 16 mm, todėl kobra jų toli nenumesi, jaukiname 20 mm ,,Adder carp“ boiliais, kurie savo rezultatą jau davė. taupome pašarus. Diena ir naktis praeina ramiai, keletas pypt ir viskas. Viena meškerę užmetame į artimąją vietą, joje rausia praktiškai visada. Maždaug už keturių valandų pypt, pyyyyp ant artimosios, kertu – tuščia. Ištraukus pastebėjome, kad buvo susinarpliojusi sistemėlė. Ją patikrinus dar keliais užmetimais priėjome išvados – kaltas svarelis. Korda ne visada geras pasirinkimas. Taip jau buvo.

Vakaras ir naktis žadėjo gerų rezultatų, nes ir artimoje ir tolimoje jaukinimo vietose karpiai intensyviai rausė. Pajaukinome. Nakčiai užmetėme visas keturias meškeres į tolimąją vietą. Čia buvo antra mūsų klaida. Manau reikėjo bent dvi meškeres naktimis laikyti arčiau kranto linijos ,,ant pirmo perkritimo“. Naktimis karpių šokinėjimas šalia meldų neleisdavo užmigti iki 1 valandos nakties, viena naktį net specialiai žiūrėjau kaip karpiai šokinėja visiškai šalia stovo, ten gylis iki 0,5 m. Tose vietose mūsų kabliukų nebuvo, o gaila…

Naktis praėjo ramiai, neskaitant komandos Ūdra šaižaus signalizatoriaus cypimo, naktimis jiems kibdavo. Ūdros taktika, kiek pastebėjau, labai elementari: dvi jaukinimo vietos šalia meldų – artimoji ir tolimoji, atstumas nuo meldų iki 8 metrų, permetinėjo ir jaukino retai bet sistemingai.

Prieš paskutinė varžybų diena nuteikė slogiai – paleidome galbūt savo gyvenimo žuvį. Viskas įvyko taip. Iš ryto permetėme meškeres, visas ant tolimosios vietos, ant medaus. Pajaukinome boilių likučiais. Rausimai mažiau aktyvūs, tačiau karpiai dažniau šokinėja. Ruošėmės pusryčiauti, buvo apie 10 val. dienos. Staiga signalizatoriaus pultas sucypė kartą, antrą ir šaižus signalizatoriaus pyyyyp persmelkė mūsų smegenis. Pribėgu, kertu, yra. Didelis, labai didelis. Atstumas nuo mūsų iki žuvies apie 120 metrų, valas net zvimbia ore nuo įtempimo, ritė veikia puikiai, meškerikotis puikiai amortizuoja vangius galiūno judesius. Žuvies nuo dugno pakelti nepavyksta, traukimas vyksta dugnu su ne retom pertraukom – karpis sustoja ir sukasi kur panorėjęs, suvaldyti – jokių galimybių, eina kur nori. Pritraukus arčiau kranto karpis pasuko link meldų ir šakų, žuvies vis dar nematome, tačiau ratilai vandens paviršiuje išduoda Ilgio gigantą, mūsų svajonių žuvį. Iš nendrių karpį išbaidėme mėtydami akmenis, pagaliau jį pavyko suvaldyti ir privesti link sektoriaus. karpis į paviršių iškilo visu gražumu: ilgis iš akies apie1,30 m, plotis nenusakomas žodžiais , pilvo dviem delnais neapimtum, gražuolis. Pavyksta karpį privesti beveik ant graibšto, valas įtemptas. Staiga svarelis karpiui iš lupos pokšt į viršų, Valdui, laikiusiam graibštą, vos ne į galvą… Karpis lėtai apsisuka ir tiek mes jį ir tematom. Liūdesys sektoriuje, gedulas. Stoja mirtina tyla. Teisėjas, matęs visą procesą, irgi tyli. Užuojautai čia ne vieta. Būna ir taip. Tokia jau laukinių karpių gaudytojų dalia, nesugebėjai ištraukti ir pasverti – dirbk toliau, stenkis, gal pavyks vėliau. Nuotaikos nėra, rankos nekyla permesti meškeres, sėdim, liūdim. Tokia nesėkmė tikrai verta ,,didžiausios nesėkmės“ prizo, įsteigto p. Petro.

Toliau žvejyba tapo vangi. Boilių 20 mm diametro liko tik 2 kg, o esant tokiam karpių aktyvumui tai yra lašas jūroj, pakilo šoninis vėjas ir užmesti masalą iki jaukinimo vietos tapo neįmanoma ne tik praktiškai, bet ir teoriškai.

Komandos Estera naudojami įrankiai ir sistemėlės: meškerės Spro strategy 3.90, 3 lbs, ritės Spro Intesa, valas Sufix Specialist carp 0.3 mm, pavadėliai švininiai arba florokarbonas Sufix 0.3 mm, svareliai Adder carp slyvos ir pailgos formos, jaukinome ir gaudėme Adder carp firmos boiliais.

Įspūdžiai apie Spro įrankius tik teigiami, valas Sufix atlaikė dideles apkrovas mėtant sunkius svarelius dideliu atstumu bei traukiant žuvį.

Trumpos išvados: nebūtinai reikia žvejoti ten kur rausia karpis, varžyboms reikia pasiruošti geriau: turėti ne mažiau kaip 20 kg didesnio diametro boilių; turėti bent du specialius tolimo užmetimo kotus su geromis ritėmis, kurių pagalba turėtum galimybę numesti masalą 120 m ir didesniu atstumu; esant dideliam karpių aktyvumui berti daugiau stambios frakcijos jaukų; nesiblaškyti iš vienos žvejojimo vietos į kitą (tuo atveju jei pašarų kiekis ribotas).

Širdingai dėkojame Donatui (Karpiux-ui) už pagalbą. Dėkojame UAB ,,Esmera“ ir ,,Adder carp“ už mūsų komandos rėmimą. Ačiū Lietuvos karpininkų asociacijai, VšĮ ,,Laukinis karpis“ VADo studijai už puikią varžybų organizaciją. Tikimės rudens taurės varžybose pasiekti geresnių rezultatų. Susitiksime sekančiose varžybose Arino arba Ilgio ežere.

Nei žvyno nei uodegos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.