2002 m. Lietuvos karpio taurė

Didžiųjų laukinių karpių žvejyba Lietuvoje žengia dar tik pirmuosius žingsnius. Prieš keletą metų visi buvome tik girdėję, kad kažkur užsienyje labai populiari karpių žuklė naudojant „Plauko“ metodą ir baltyminius kukulius. Lietuvoje tokių metodu žvejojo tik vienas – kitas labiau pažengęs karpiautojas. Tačiau paskutiniu metu šis meškeriojimo būdas pritraukia vis daugiau ir daugiau entuziastų, kurie nepatingi susirinkti į jau antrą kartą Lietuvos istorijoje organizuojamas karpių žvejojimo laukiniame ežere varžybas – tikrą žvejybos maratoną, trunkanti net šimta valandų be pertraukos. Kaip pati karpių žuklė, taip ir karpių žvejojimo varžybos – naujiena Lietuvos padangėje, todėl nieko nuostabaus, kad prie Aukštutinio tvenkinio pasivaržyti suvažiavo tik aštuonios komandos – ne kiekvienas karpiautojas gali ryžtis tokiam kantrybės išbandymui, be to, pasiruošimas varžyboms bei starto mokestis pareikalauja nemažų piniginių išlaidų. Žiniasklaidoje buvo paskelbta, kad priziniame fonde bus dvidešimt tūkstančių litų, tačiau prieš pat varžybas organizatoriai dėl objektyvių priežasčių sumažino prizinį piniginį fondą iki dvylikos tūkstančių. Tai salygojo visiškas dalyvių neaktyvumas iš anksto registruojantis varžyboms. Pasibaigus išankstinei registracijai gegužės 20 dieną buvo užsiregistravę tik dvi komandos, dėl ko buvo prarastas pagrindinis remėjas, bei varžybos galėjo visai sužlugti.  Teko spręsti dilemą: vykdyti varžybas sumažinant piniginį prizinį fondą, ar visai nutraukti jų organizavimą. Organizatoriai – VADo studija, viešoji įstaiga „Laukinis karpis“ skyrė visą prizinio fondo sumą – dvylika tūkstančių litų – ir šimto valandų trukmės karpių žvejojimo maratonas įvyko. Prizinio piniginio fondo sumažinimas sukėlė kai kurių komandų nepasitenkinimą. Druskininkų klubo „Karpis“ atstovai Renaldas ir Marius savo nepasitenkinimą išreiškė bandydami atkalbėti kitas komandas dalyvauti varžybose. Susidarė įspūdis, kad šie vyrai atvyko ne dalyvauti, bet sužlugdyti didelėmis organizatorių pastangomis surengtą renginį. Džiugu tai, kad penkios komandos nepasidavė psichologiniam spaudimui ir pasiliko dalyvauti varžybose. Tuo tarpu Varėnos bei Vilniaus Romados komandos po ilgų dvejonių pasekė savo artimų draugų, Druskininkų klubo „Karpis“ pavyzdžiu ir išvyko namo. Belieka tik apgailestauti, kad kai kurie savo asmenines ambicijas iškelia aukščiau visko. Po registracijos, bei burtų traukimo, visos komandos išvyko į sektorius ruoštis startui. Pirmiausiai visi kimba ruošti jaukus bei tirti žūklavietės dugną, kur teks žvejoti daugiau nei keturias paras be pertraukos. Palyginus su pernai metų rudenį įvykusiomis varžybomis, šį kartą komandos pasiruošė daug rimčiau, sukūrė savo jaukinimo strategijas bei karpių viliojimo taktiką. Varžybos tam ir vykdomos, kad kiekvienas karpininkas galėtų pademonstruoti savo išmonę, patikrinti savo jaukinimo bei žvejojimo sistemos efektyvumą, pasisemti naudingų žinių iš kitų komandų. Mudu su Artūru naudojame pernai varžybose puikiai pasiteisinusią jaukinimo taktiką. Jos esmė tokia: į pasirinktą vietą iš karto sumesti apie penkiolika kilogramų jauko, susidedančio iš: biraus „Trabucco“ „Primatist“ „super mix karpa“ jauko, šutintų kukurūzų, saldžių koncervuotų kukurūzų, įvairių žuvis viliojančių atraktorių bei kitų priedų. (Viso to nenaudoju eilinėse karpių žvejybose, tačiau varžybose būtina kuo greičiau pritraukti smulkias žuvis į jaukinamą vietą. Paskui smulkmė atplauks pasidomėti jauku ir didieji karpiai.) Po to jaukinimui naudojame tik savo pasigamintus baltyminius kukulius. Kiekvieną dieną į vandenį sumesime maždaug po dešimt kilogramų vanilės bei braškių kvapo baltyminių kukulių, karpiautojų vadinamų „boiliais“. Gausaus jaukinimo taktika pasiteisina tuomet, kai karpiai gana aktyviai maitinasi. Jie suranda didelį kiekį jauko ant dugno ir ilgiau niekur nenuplaukia, tuo didindami užkibimo galimybę. Mūsų naudojama taktika gali nepasiteisinti tuomet, kai karpiai del kažkokių priežasčių nenori aktyviai maitintis. Tokiu atveju rekėtų naudoti įpatingus masalus ir minimaliai jaukinti. Retai kada atsitinka, kad vasarą, kai vandens temperatūra telkinyje apie 20 laipsnių, karpiai keturias paras nenorėtu aktyviai maitintis. Tačiau tokia tikimybė visada egzistuoja. Nors rytų krypties vėjas tokią tikimybę dar labiau padidina, su Artūru nusprendžiame nekeisti iš anksto suplanuotos taktikos, dėl ko po to labai gailėsimies. Šiame telkinyje prieš varžybas žvejoti neteko, tačiau vietiniai žvejai perspėjo, kad ant dugno daug kliuvinių, nes čia kadaise augo miškas, kurį nupjovė ir užtvindė vandeniu. Paliktuose kelmuose liko ne vienas mūsų bei kitų komandų meškerių kabliukas ar svarelis. Komandai „Viktorija“ nepasisekė labiausiai – antros varžybų dienos ryte užkibęs karpis įlindo į kliuvinius ir, nepaisant titaniškų Rimo bei Algio pastangų, nutraukęs valą paspruko, nusinešdamas antrą vietą ir tris su puse tukstančio litų, skirtų šios vietos laimėtojams. Be jokios abejonės, tai pats brangiausias Lietuvos vandenyse plaukiojantis karpis. Pirmasis laimikis užkibo varžybų debiutantams komandai „Vilnius“, žvejojančiai 12-ame sektoriuje. Albinas Daubaras pakirto ir ištraukė į krantą beveik šešis su puse kilogramo svėrusį karpį. Sverti laimikio atskubėjo teisėjai. Ilgai laikyti sužvejotą karpį krepšyje nepatartina, nes jis, tuštindamasis, greitai praranda svorį, kurio po to gali pritrūkti. Sužvejotas šešių kilogramų karpis per parą gali prarasti daugiau nei kilogramą svorio, o didesnis (15- 18-os kg) – net iki dviejų kilogramų ir dar daugiau. Po filmavimų bei pozavimų su laimikiu fotonuotraukoms, karpis kuo skubiau paleidžiamas atgal į vandenį. Albino Daubaro komanda „Vilnius“ naudoja nežymaus jaukinimo taktiką bei kažkokius slaptus savadarbius masalus, kurie vis dėlto sudomina apatiškai maitinimosi atžvilgiu nusiteikusius karpius. Kartais sunku būna suprasti, ko trūksta, kad karpiai pradėtų kibti – jie demonstratyviai šokineja iš vandens, rausia dugną visai netoli sumesto jauko, bet kibti nenori ir tiek. Gal jie šiame ežere įpatingai atsargūs, bent po vieną kartą ragavę kabliuko, gal visai nesidomi jiems siūlomu jauku bei masalu dėl netinkamų oro salygų. Visos komandos turėjo bent po vieną – kitą kibimą, bet nespėjo pakirsti arba kibimai buvo tušti. Tai reiškia, kad karpiai neaktyviai maitinasi. O štai Albinas Daubaras sugebėjo pritaikyti masalą, kurį išrankūs karpiai griebia. Vieną užkibusį karpį dar galėtum pavadinti atsitiktinumu, tačiau trečiosios varžybų dienos ankstų rytą užkibęs 12,900 kg svorio karpis patvirtino Albino masalo efektyvumą. Tuo labiau, kad komandai „Vilnius“ dar keli karpiai tiesiog atitrūko nuo kabliuko, o vienas net sugebėjo nutraukti pinto valo pavadėlį. Analizuojant situaciją, galima teigti, kad dalinai Albino Daubaro ir jo komandos sėkmė galėjo lemti ir palanki sektoriaus padėtis, tačiau lemiamą vaidmenį atliko tinkamai pasirinktas masalas. Norėtūsi keletą žodžių tarti apie teisėjų brigada. Teisėjauti varžyboms buvo pakviestas sportinės žūklės klubas „Vienam gale kablys“ iš Kauno. Šio klubo vadovas Giedrius Loda mielai sutiko padėti. Klubas neturi nieko bendro su laukinių karpių žvejyba ar karpiautojais, todėl teisėjavimas buvo labai teisingas visų komandų atžvilgiu. Teisėjams teko budėti dieną ir naktį keturias paras iš eilės, aplankant sektorius nueiti ar nuvažiuoti dviračiu nemažus atstumus aplink ežerą, tačiau priekaištų jų darbui nebuvo nei iš dalyvių, nei iš organizatorių pusės. Gaila, kad daugiau niekas iš varžybų dalyvių nesuviliojo karpio. Pirmoji vieta atiteko komandai „Vilnius“, sugavusiai du karpius. Antra ir trečia vietos liko neužimtos. Taip kartais atsitinka net pasaulinio lygio varžybose, kur dalyvauja daug daugiau patyrusių karpininkų. Varžybose viskas klostosi kiek kitaip nei eilinėje žvejyboje. Gal būt nuo suberto į ežerą jauko kvapų įvairovės juos ištinka savotiškas „šokas“, dėl ko pasikeičia karpių mityba ir kibimo intensyvumas, ar veikia dar kokie nors nežinomi ir mums nesuprantami veiksniai. Laimėtojų komandai buvo įteikti vertingi varžybų rėmėjų daiktiniai prizai: UAB „Romada“ karpinis inventorius, „Fiskars“ atstovų žvejybiniai peiliai bei liaudies meistro iš medžio išdrošti ir Alytaus apskrities viršininko administracijos įsteigti apdovanojimai. Be abejo, laimėtojai gavo piniginį prizą 6 000 litų. Kitamet vėl vyks didžiųjų laukinių karpių žvejojimo maratonas. Tikimės, kad jame dalyvaus kur kas daugiau komandų iš visos Lietuvos, bus sugauta dar daugiau įspūdingo dydžio karpių. Šios varžybos parodė, kad neverta bijoti autoritetų – reikia atvažiuoti ir dalyvauti, o, galbūt – laimėti.Algirdas KŽ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.