Lietuviško karpio tėvas.

Tomas Būdas
Tomas Būdas

Lietuviško karpio tėvas.

Šiemet man nutiko neeilinis įvykis. Karpiais domiuosi apie 30 metų, esu išnagrinėjęs daugybę lietuviškos literatūros, kurioje nors šiek tiek buvo rašoma apie karpius. ,,Nukvaišėjau“ iki tokio lygio, kad knygose klijuodavau savo ranka prirašytus lapus, teisybės dėlei reikia paminėti, kad ir dabar kai ką ten brūkšteliu. Šiais laikais lengviau, pastabas galiu susirašyti kompiuteryje.  Aš buvau įsitikinęs, kad esu perskaitęs viską kas parašyta lietuviškai ir netik , viską kas susiję su mano laimės žuvimi, bet žinau, kad tai ne tiesa.

19369482_1725350334204926_248653501_n

Prieš trejetą mėnesių į mano rankas pateko knygelė ,,Karpis“, autorius Albertas Pečiukėnas. Leidinys išleistas 1986 metais. Sutapimas ar ne, bet berods tais pačiais metais pagavau pirmąjį savo gyvenime karpį. Knygutė vizualiai atrodė nelabai patraukli, pirmas netyčia atsiverstas puslapis buvo prirašytas apie tsrs (tikslingai rašau mažosiomis raidėmis) pasiekimus žemės ūkyje auginant karpius maistui.  Gal todėl aš tą knygelę pradžioje ignoravau. Draugas, kuris paskolino šią knygą primygtinai prašė – paskaityk!  Šiaip ne taip prisėdau ir…  120 puslapių sprogte sprogo per valandą laiko. Po perkūnais, kur aš buvau, kodėl aš to anksčiau nemačiau, kodėl man anksčiau niekas neparodė ar nepadovanojo šio kūrinio !?

Ne veltui yra posakis ,, Nežinodami savo praeitis negalėsime kurti ateities“. Pasidariau sau savotišką atradimą, kad daug tiesų, kurias aš pats sužinojau tik iš savo patirties – jau seniai buvo surašytos juodu ant balto. Sarmata ir tiek. Aš apskritai nežinojau, kad Lietuvoje egzistuoja žmogus, kuris tiek daug žino apie karpius. Pasirodo ichtiologas, akvakultūros specialistas Albertas Pečiukėnas visą savo gyvenimą labai intensyviai domėjosi viskuo, kas susiję su karpiais, o kai perskaičiau to žmogaus bibliografiją, mano žandikaulis atsivėpė daugiau nei įprastai :)

Alberto Pečiukėno bibliografija

Knygutė (ką čia knygutė, tai Knyga iš didžiosios raidės) užvedė mano vidinį variklį ir aš pradėjau to žmogaus paieškas. Tikslas vienas – internetinis knygos variantas. Visagalis google man praneša, kad 2016 metais Albertui sukako 90 metų. Ar nepavėlavau ? Randu sąsajos gyslelę Gamtos tyrimų institute, rašau laiškus nepažįstamiems žmonėms, gaunu atsakymus, bet nieko tokio už ko galėčiau kabintis. Prabėgus kažkuriam laikui, beje jau nublėsus vilčiai, skambutis man – ,,Jums skambina Alberto Pečiukėno dūkra, girdėjau ieškote mūsų“.   O eureka !!! Aišku ieškau ir labai norėčiau daugiau pasikalbėti. Gaunu pakvietimą sodų namelyje paskanauti gimtadienio torto ir tuo pačiu paminėti Alberto 91 metų sukaktį.

20170617_165121 20170617_165132

Susitikom, šeimininkai maloniai priėmė, pavaišino įvairiais skaniais valgiais ir be abejo pasišnekėjom. Oi kaip aš norėčiau pasiklausyti ilgos profesionalo paskaitos apie karpius, bet deja garbingas garbingo žmogaus amžius daro savo, todėl po poros valandų paspaudžiau didžio žmogaus ranką ir išrūkau namo. Tikslą pasiekiau, gavau sutikimą knygą ,,Karpis” platinti internetinėje erdvėje. Kada tas tikslas bus įgyvendintas – nežinau, tikiuosi sekančią žiemą. Tuo pačiu kreipiuosi į visus besidominčius šia knyga, gal kas turite konkrečių pasiūlymų kaip tai įgyvendinti praktiškai.

Būtinai noriu paminėti, kad Albertas Pečiukėnas yra karpių veislės ,,Šilavoto karpis” bendraautorius.  Žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 18 d. įsakymu veislė buvo pripažinta savarankiška lietuviška karpių veisle, nurodant, kad tai ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas.

Iš karto noriu perspėti ir nuvilti  tuos, kurie tikisi iš knygelės sužinoti, kaip reikia pagauti karpį su meškere. Ne, tokio atsakymo ten nerasite. Knygoje yra daug kitų profesionaliai aprašytų dalykų apie karpių gyvenseną, elgseną, priesvorius, jiems reikalingus pašarus, vitaminus, karpių ligas bei jų gydymą ir t.t.

turinys

Ištrauka iš knygos:

New Doc 2017-06-18

Ir dar būtinai reikia pabrėžti, kad daug kas nusivils, kad tais laikais į karpį buvo žiūrima tik kaip į maistą, bet tuo nereikia nubraukti visos istorijos. Mes vis dar mokomės. O mokytis yra ko iš pirmosios ir beje vienintelės lietuviškos knygos ,,Karpis“, nes ten viskas pagrįsta moksliniu pagrindu. Na o mes mėgėjai, kad ir kokias tiesas ar briedus surašytume, tai nebus moksliškai pagrįsta. Aš tikiu, kad po 100 metų egzistuos mokslinės karpių laboratorijos tiriančios pavyzdžiui kaip greitai ir koks masalas vilioja karpius geriausiai, gal tik tada ir galėsime tai priimti kaip išgrynintą tiesą, na o kol kas turime mokytis kaip karpiui jaustis geriau bei saugiau mūsų vandenyse. Beje, kad ir kiek toje knygoje prirašyta apie karpį kaip maistą, kad ir kiek ten dvelkia sovietine dvasia, bet perskaitęs ją supratau, kad tas kas ją parašė, karpiams linkėjo tik gero.

Alberto Pečiukėno gimtadienis buvo vakar.

20170617_162304

 

 

Tomas Būdas, 2017-06-18.

.

6 atsakymai į “Lietuviško karpio tėvas.

  1. Mano nuojauta kužda, kad būtent Albertui Pečiukėnui turime būti dėkingi, kad karpiai Lietuvoje egzistuoja ne tik tvenkiniuose.

  2. Taip,tai tikrai verta demesio knygele,ne samprotavimai,bet moksliskai viskas pagrista.Sia knygele esu „istirinejes“ gal pries 20 metu

  3. Lenkiam galvas prieš p.Albertą, sveikatos ir ilgų metų, su Gimtadieniu! Tomui didelis ačiū už rūpestį ir ketinimus šviesti jaunąją karpininkų kartą!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


5 − 3 =