Apie merino vilną


100 % merino vilna:
-minkšta, puri, lengva ir šilta
-puikiai tinka apatiniam trikotažui
-pralaidi orui, gerai sauganti nuo temperatūrų kaitos
-puikiai išlaiko šilumą net ir suprakaitavus
-higieniška, užkerta kelią bakterijų dauginimuisi, neutralizuoja odos išskyras

Vilna – unikalus pačios gamtos sukurtas aukšto kokybės produktas. Nuo cheminės ir fizikinės sudėties priklauso vilnos unikalumas – vilnos plauko susisukimas į garbanėles, elastingumas ir unikali galimybė sugerti drėgmę.

VILNA – UNIKALUS PAČIOS GAMTOS SUKURTAS AUKŠTOS KOKYBĖS PRODUKTAS.

Vilna apsaugo ir nuo šalčio, ir nuo karščio. Produktai, pagaminti iš „garbanotos“ vilnos yra purūs, minkšti, todėl ši ypatybė padidina sugebėjimą izoliuoti šilumą. Šiluma jaučiama šaltu ir karštu oru.

Vilnos plauko susisukimas į garbanėles suteikia elastingumo ir lankstumo. Elastingumas užtikrina, kad šilumos izoliacija neišnyktų net ilgą laiką dėvint drabužį. Tokie gaminiai nesiraukšlėja ir greitai sugrįžta į savo pradinę padėtį. Vilna – labai šiltas audinys. Kai vilna sugeria drėgmę, joje įvyksta daugybė cheminių reakcijų. Šios reakcijos išskiria karštį į aplinką ir pats audinys lieka šiltas. Tai leidžia kūnui prisitaikyti prie temperatūrų svyravimų, kuriuos sukelia drėgmė, taip pat tai yra viena svarbiausių vilnos savybių kalbant apie apatinius vilnonius drabužius.
Vilna labai gerai sugeria drėgmę: jei oro drėgmė 100%, tai vilna sugeria net 40 % drėgmės nesijaučiant šlapiam. Drėgmė išgaruoja iš vilnos pakankamai lėtai.
Vilna kvėpuoja. Viršutinis vilnos sluoksnis (cuticula) susideda iš mažyčių mikroporų, kurios leidžia audiniui kvėpuoti. Poros yra tokios mažytės, kad vanduo, lašelių pavidalu, negali prasiskverbti į audinio paviršių. Kol vanduo (prakaitas) garuoja, jis prasiskverbia per viršutines poras. Todėl vilnoniai drabužiai yra „atstumiantys“ vandenį. Žmogaus organizmas reguliuoja kūno temperatūrą, sustiprindamas paviršutinę kraujotaką ir jei reikia, prakaituodamas. Mes taip pat šiek tiek prakaituojame net ir ilsėdamiesi. Apatiniai drabužiai turi padėti išgarinti natūralią drėgmę, kurią išskiria oda. Unikali vilnos savybė praleisti orą ir vandens garus palieka komforto pojūtį.
Vilna yra atspari ugniai. Priešingai nei dirbtinis pluoštas vilna ne taip lengvai užsidega.
Vilna maloni odai. Vilkėdamas merino vilnos drabužius, žmogus jaučiasi puikiai. Vilna susideda iš tokių pat baltyminių medžiagų, kaip ir žmogaus oda – proteinų ir kerotinų! Būtent todėl vilnoniai apatiniai drabužiai dar vadinami „antrąją oda“. Nevalyta vilna susideda iš riebalų, vadinamų lanolinas, kuris rūpinasi mūsų oda.
Vilną lengva prižiūrėti. Dėka greitos reakcijos, vykstančios jos chemines sudėties dėka, vilna lengvai išsivalo. Vilna išvėdinus, prakaito ar kitoks kvapas išnyksta. Skalbiant vilnos nereikia trinti. Ją reikia skalbti atsargiai, nes ji traukiasi ir veliasi. Todėl vilną rekomenduojama skalbti rankomis arba skalbimo mašina, pritaikius vilnai skalbti programas ir specialias priemones.
Dėka greitos reakcijos, vykstančios jos chemines sudėties dėka, vilna turi unikalią savybę „išsivalyti“. Vilną išvėdinus, prakaito ar kitoks kvapas išnyksta, o skalbimą galima atidėti iki kelių savaičių.
Vilna puikiai tinka reumato gydymui. Gydant įvairias reumatines ligas, būtinas pastovios šilumos išsaugojimas. Vilnoniai apatiniai drabužiai tarsi antroji oda: puikiai praleidžia orą, leidžia odai kvėpuoti. Vilna ilgiau išlaiko šilumą nei medvilnė ar drabužiai iš dirbtinio pluošto. Šilkas taip pat turi savybę išlaikyti šilumą.
Merino avies vilna – tai ypatingai geros kokybės vilna. Ji yra ypatingai plona, vilnos plauko storis ne didesnis už 0,002 mm. Merino avies vilna plonesnė už kitų avių vilną net 7 kartus, todėl ji puikiai tinka net apatiniams drabužėliams.

KUO SKIRIASI NATŪRALI, BET CHEMIŠKAI APDOROTA VILNA NUO CHEMIŠKAI NEAPDOROTOS?

Natūrali, chemiškai neapdorota vilna nėra apsaugota nuo kandžių ir vėlimosi. Vilkint tokius drabužius oda „laisvai“ kvėpuoja.
Chemiškai paveikta vilna nesivelia, nes jos plaušeliai yra apgaubiami dirbtinės dervos plėvele. Su oda liečiasi jau ne vilna, o derva. Apdorojus vilną eulanu pakinta jos baltymų struktūra, todėl kandys ir kiti vabalai jos neėda. Bet jei šios priemonės kenkia tokiems mažiems vabzdžiams, vadinasi šie chemikalai kenksmingi ir žmogui.
Chemiškai paveikta vilna praranda visas teigiamas savybes, ji supanašėja su sintetiniu pluoštu, o neįkainojamas poveikis odai, medžiagų apytakai ir visam organizmui prarandamas.

Šaltinis: http://www.rasakila.lt/lt.htm

4 atsakymai į “Apie merino vilną

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.