FIPSed 2013 metų pasaulio karpių gaudymo čempionatas. Portugalija. Neformalus vakarėlis ir pirmasis kapitonų susirinkimas.


Autorius: Jurgis Gudauskas
Dažniausiai karpininkas

Kaip jau ir rašiau, pirmadienio vakarą praleidome Portugalijos bei Pietų Afrikos komandų kompanijoje. “Suneštinis” stalas, portugalų kepama mėsytė ir šiek tiek lietuviško alaus – puiki galimybė pabendrauti akis į akį tiek su ežero šeimininkais, tiek su vienos stipriausių pasaulio komandų atstovais.

Mes kolegas vaišinome “egzotiniu” maistu: raugintais agurkais, juoda duona, lietuviškomis dešromis ir Igorio gaminta adžika. Pietų Afrikos Respublikos atstovai aikčiojo ir čepsėjo, ragaudami mūsų kasdienį maistą :)

Viso vakarėlio metu iš Portugalijos kapitono stengėmės kuo daugiau sužinoti tiek apie Montargil ežerą, tiek apie ankstesnes varžybas. Vieni dalykai džiugino, tačiau kiti – nuliūdino. Pasak jo, neįskaitiniai karpiukai sudarys apie 50-60% viso pagaunamo kiekio. O šamukų, kurių rajumo mes taip bijojome, per varžybas turėtume pagauti nedaug. Liūdnesnės naujienos tokios, kad toje ežero dalyje, kur vyks varžybos, pagauti didesnio, nei 3 kg karpio, neįmanona. Pasirodo, stambesnių karpių būriai laikosi tik priešingame ežero gale. Na ką, teks specializuotis tik ant buratinų. Nors karpiukų ežere gausybė (tą matome ir pro savo namuko langą), Portugalijos kapitono teigimu, viena komanda varžybose pagaus ne daugiau, nei 50 kg… Tai ir linksma, ir liūdna naujiena. Iš vienos pusė – kibimų nebus daug. Tačiau ir neturėtų būti didelio atotrūkio tarp komandų, todėl konkurencinė kova bus tik dar įdomesnė ir azartiškesnė. Portugalijos kapitonas net kelis kartus tiek man, tiek Tomui pakartojo, kad kreiptume labai didelį dėmesį į labai mažytes smulkmenas, kurios, pasak jo, suvaidins didžiausią vaidmenį varžybose. Geriau būtų nesakęs. Nes Tomas nuo ankstyvo ryto prasėdėjo vieną po kito gerdamas kavos puodelius galvodamas, ar tik ko nepraleido šiemetinėje mūsų komandos strategijoje.

Su Pietų Afrikos Respublika apie varžybas Portugalijoje šnekėti buvo beprasmiška. Jei bendraudamas akis į akį su vienu rinktinės nariu išgirsdavau išsamų pasakojimą apie jų taktiką per 2006 metus vykusias varžybas Portugalijoje ir treniruotę šiemet, tai kiti vėliau pasakodavo visiškai priešingai. Todėl greit numojome ranka ir su PAR komanda vieni kitiems pradėjome pasakoti apie karpių žūklės bei varžybų organizavimo specifiką mūsų šalyse.

Kadangi Pietų Afrikos Respublika „šiek tiek“ didesnė, nei Lietuva ir turi apie 60 mln. gyventojų, atranka į FIPSed pasaulio karpių gaudymo čempionatą vyksta sudėtingiau. Pirmiausia trejos atrankinės varžybos rengiamos atskiruose šalies regionuose, kurių yra 10. Trys geriausios kiekvieno regiono komandos susitinka finaliniame šalies čempionate, kur iš 30 komandų atrenkamos 8 geriausios, kurios dalyvauja superfinale, kur daugiausiai pagavę keturios komandos važiuoja į Pasaulio čempionatą.

Šiemet Pietų Afrikos Respublikos komandoje pasikeitė kapitonas. Jei pamenate pernai metų mano pasakojimą, po 4 iš eilės auksinių medalių, Rumunijoje PAR liko tik penkti. Piteris, daugiametis Pietų Afrikos Respubliko rinktinė narys pasakojo, kad kapitono pakeitimą įtakojo tai, jog pernai varžybose, net ir prailaimint, jis komandai neleido nukrypti nuo užsibrėžto plano ir taktikos.

Vieni kitiems pasakodami apie nacionalinius žūklės įpatumus su Pietų Afrikos Respublika atradome labai daug bendro. Pas juos, kaip ir pas mus, yra tik keli gerai prižiūrimi privatūs karpiniai ežerai, kur žvejai visus karpius privalo paleisti. Didžioji dauguma ežerų (kaip ir Lietuvoje) priklauso valstybei ir ten žvejai gali elgtis taip, kaip jiems atrodo teisinga, t.y. skersti karpius. Kaip ir mūsuose, Pietų Afrikos Respublikoje tai didelė problema, nes karpius paleidžiančių žvejų dar nėra daug. Vienintelė smulkmena – pas juos karpiai natūraliai dauginasi ir populiacija atsistato. Na, o mes, lietuviai, suvalgome karpinės žūklės ateitį kotletų pavidalu…

Ar pamenate seną Holivudinį filmą apie Jamaikos bobslėjaus komandą? Tai ironiškas pasakojimas apie tai, kaip keli šiltos ir saulėtos Jamaikos juodaodžiai sugalvojo suburti bobslėjaus (ledo rogių), komandą ir dalyvauti varžybose. Kaip tai padaryti šalyje, kur sniego ir šalčių niekada nebuvo ir nebus? Tik didelis noras ir užsispyrimas tiems juodukams padėjo laimėti. Po pabendravimo su Pietų Afrikos Respublikos komanda man jie pasirodė kažkuo panašūs į tą bobslėjaus komandą. Pasirodo, Pietų Afrikos telkiniuose gaudant karpius naudoti bet kokius boilius ar pašarus, savo sudėtyje turinčius bent kruopelytę žuvies miltų – žvejybinė savižudybė. Visur ežeruose ten tiek daug šamų, kad žuvies miltų, įvairių žuvies aliejų ir kitos “mėsinės” sudėties jaukai jų šalyje visiškai nenaudojami. Viskas turi būti pagaminta tik iš augalinės kilmės medžiagų, nes kitu atveju, pasak Piterio, norėdamas pagauti 1000 kg karpių, turėsi pagauti ir 1000 kg įvairių dydžių šamų. Taigi, bananas, ananasas, braškė. Tik trys kvapai, kuriuos žino ir pažįsta visi PAR karpininkai. Įsivaizduokite, kaip jiems sudėtinga rungtyniauti Europoje, kur karpiai mėgsta žuvies miltų bazes? Iš esmės, nauji rinktinė nariai kasmet „chemijos pamokose“ mokosi tų dalykų, kurie tiek Europos, tiek Lietuvos karpininkams žinomi nuo pat karpinės karjeros pradžios.

Visa Europa jau kelis metu sėkmingai naudoja zig rig (karpių gaudymas viduriniuose vandens sluoksniuose) sistemas. PAR komanda šiomis sistemomis tiek Anglijoje 2010-aisiais, tiek Italijoje 2011-aisiais laimėjo aukso medalius. Pasirodo, savo šalyje dėl labai drumsto vandens ir karpių maitinimosi įpročių zig rig sistemų nenaudoja niekas! Vėlgi, tik treniruočių Europoje metu jie gali paeksperimentuoti su zig‘ais… Argi nepanašu į jamaikiečius, kurie neturėjo sniego treniruotėms? Žavėjomės šios komandos ryžtu, drausme ir susikaupimu. Labai džiaugiuosi, kad visa mūsų rinktinė, vakar bendraudama su pasaulio sportinės karpių žūklės lyderiais, turėjo galimybę pasimokyti ir pasisemti patirties.

14:30, palikę rinktinės narius tvarkytis karpinės mantos, vyniotis naujus valus ir rištis PVA kojinių su Tomu išvažiavome į komandų registraciją varžybų štabe prie ežero, po kurios vyko zonų burtų traukimas ir pirmasis kapitonų susirinkimas. Šiandien jau žinome, kad Airidas su Mantu žvejos B zonoje, Igoris ir Deividas – C zonoje, o Saulius ir Arvydas kovos A zonoje. Kokie konkrečiai sektoriai mūsų komandoms teks zonose nulems burtai jau rytoj, prieš pat čempionato pradžią. Taip pat buvo traukiami burtai, kurie nulems rytojaus burtų traukimo eiliškumą. Deja, mano rankelė nebuvo sėkmingas ir mes rytoj trauksime „likučius“ – iš 20 komandų būsime 18-ti.

Kapitonų susirinkime sutikome seniai matytus veidus. Kaip vakar sakė Piteris: „Smagu žinoti, kad čia tikrai sutiksiu tuos pačius savo draugus“ :)

Oras jau keičiasi. Rytas buvo šiltas, tačiau jau apsiniaukęs. Dieną dar turėjome saulutę, tačiau ne tokią piktą, kaip vakar ar užvakar. Rytoj, pirmąją varžybų dieną, sinoptikai žada tik 21 laipsnį šilumos ir debesuotą dangų. Ačiū dievui, nereiks mūsų komandai kepti ant svilinančios saulės. Tačiau, pasak Portugalijos kapitono, ši oro permaina gali labai pakenkti karpių kibimui…

Šiandien tiek. 18 valandą vykstame į oficialų čempionato atidarymo paradą netoliese esančiame miestelyje. Po to – trumpas ir neramus miegas ir „Už Lietuvą, vyrai, už Lietuvą!!!“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.